Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-25 · Byla Nr. ATP-200-498/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
ATP-200-498/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00077-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-200-498/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00077-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 22 d., 7.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, t.y. lengvas girtumo laipsnis. Šiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas nutarimu G. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir paskyrė administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo paskirti G. S. nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose, netaikant LR ATPK 30¹ str. nuostatų.

Šalies argumentai

Institucija skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas turėjo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad minėto straipsnio nuostatų taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Iš apibendrintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, matosi, kad tokių išskirtinių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skunde nurodoma, kad G. S. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Pažeidimas padarytas gyvenamojoje vietovėje, ryto metu, kada didelis eismo intensyvumas, todėl vertintina, kad darydamas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pažeidėjas sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam. Pats vairavimas esant neblaiviam, nors ir nustatytas neblaivumas nedaug viršija leistiną normą, G. S. neapibūdina kaip drausmingo eismo dalyvio.

Atsiliepimas

Atsiliepime G. S. prašo palikti Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir nurodo, kad teismas individualizuodamas skiriamas nuobaudas, kiekvieną kartą turi atsižvelgti į padaryto pažeidimo aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijai nuspręsti, ar yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Taip pat nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. G. S. nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis nėra sistemingas teisės pažeidėjas, taip pat jo nuomone leistinos blaivumo ribos viršytos labai nežymiai. Netekus vairuotojo pažymėjimo jis prarastų darbą ir negalėtų rūpintis 40 proc. darbingumą turinčia sugyventine ir didelių specialiųjų poreikių turinčia mama.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą, tačiau iš skundo motyvų, nurodytų teisės normų matyti, kad Institucija prašo pakeisti minėtą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas tai traktuoja, kaip rašymo apsirikimo klaidą.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, neturi pagrindo abejoti G. S. kalte dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas G. S. švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą netinkamai atsižvelgė į visas atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl G. S. nepagrįstai buvo paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. e2AT-22-511/2016).

Pirmos instancijos teismas G. S. atžvilgiu taikydamas ATPK 30¹ straipsnį vertino tai, kad G. S. turi daugiau kaip 31 metų vairavimo stažą ir teisę vairuoti kelių kategorijų transporto priemones. Per šį laikotarpį nebuvo baustas už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir tai, kad G. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kuris be kita ko nurodo, kad praradęs teisę vairuoti, jis negalės atlikti savo tiesioginių pareigų. Taip pat rūpinasi 40 proc. darbingumą turinčia sugyventine ir didelių specialiųjų poreikių turinčia mama I. S.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybės, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl to, kad slaugo neįgalią sugyventinę ir mamą, teigiama charakteristika ir darbinis poreikis, nagrinėjamu atveju, nesuteikia esminio prioriteto svarstant ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą. Didelis asmeninis (šeiminis) poreikis vairuoti transporto priemones, teismų praktikoje niekada nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (nutartys bylose Nr. N146-503/2009, N62-3200/2009, N62-3213/2009). Taip pat pažymėtina, kad nors G. S. praeityje nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau skiriant nuobaudą ir ypatingai taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į visas asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. du kartus baustas pagal ATPK 178 straipsnį, t.y. alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose. Nors šios nuobaudos negalioja, tačiau rodo, kad G. S. linkęs vartoti alkoholinius gėrimus ir tai neigiamai jį charakterizuoja. Apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. S. mieste vairavo automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo sąmoningai sukeldamas realią grėsmę kitiems eismo dalyviams, taip pat kitų asmenų turtui. Savo pasekmėmis tai grubus administracinis pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, taip pat galimai ir į jų sveikatą, gyvybę, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą, todėl apygardos teismas sprendžia, kad paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis nuobauda neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad G. S. turėjo įvertinti savo būseną ir prieš darydamas teisė pažeidimą turėjo numatyti neigiamas pasekmes savo ir artimųjų atžvilgiu. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą. Atkreiptinas dėmesys, kad patikros sertifikate (b.l. 4) alkoholio matavimo prietaiso matavimo ribose (0,01...1,00) tikslumas nurodytas ± 0,017 %, o ne 0,017 promilės, kaip nurodė pirmos instancijos teismas. Pažeidėjo naudai įvertinus paklaidą gaunasi itin nežymus skirtumas, nuo nustatytos 0,43 promilės. Įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Be to pažymėtina, kad G. S. ateityje turės teisę pasinaudoti LR ATPK 329 straipsnio nuostatomis - t.y., jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys teisės pažeidimo, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas administracinės nuobaudos paskyrimo dalyje keičiamas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, argumentai, pateikti G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo atmesti apeliacinį skundą. Nuobaudos tikslai kiekvienoje byloje yra vertinami individualiai. Nagrinėjamoje byloje aukštesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarimą pakeisti.

G. S. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Olegas Šibkovas