- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- A-3975-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00128-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Romas Jonuška
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. (S. A.) prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. (S. A.) prisistačiusio asmens sulaikymo pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. (S. A.), gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo pratęsimo trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).
2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d., kartu su 19 asmenų grupe. Jis buvo sulaikytas Dieveniškių sen., Šalčininkų r., kadangi neturėjo su savimi asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. birželio 23 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 12PR-181 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nusprendė atmesti ir išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę. Minėtas sprendimas yra apskųstas. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė savo asmens dokumentų fotokopijas.
3. Užsienietis teismo posėdyje prašė skirti jam alternatyvias sulaikymui priemones. Paaiškino, kad nori būti perkeltas į atvirą stovyklą, jog sulaikymas taikomas nepagrįstai bei, kad pateiktos dokumentų kopijos yra tikros. Užsieniečio atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nagrinėjamu atveju nenumatė galimybės taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamento sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, taigi Užsienietis bylos nagrinėjimo metu buvo prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nebuvo priimtas. Teismas nurodė, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo galutinai išaiškinti. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Teismas vertino, kad byloje pateiktos asmens dokumentų kopijos nebuvo išverstos į valstybinę kalbą, nepatvirtintos, neaiškios jų gavimo aplinkybės, todėl teismas negalėjo jomis remtis kaip tinkamais Užsieniečio tapatybę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
6. Teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas. Centro turimų pajėgų nepakaktų veiksmingai užkirsti kelio Užsieniečio pabėgimui, išliktų tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslai nebus pasiekti. Užsieniečio argumentai teismo posėdyje nepaneigė rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje. Teismas konstatavo, kad Užsieniečiui taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Užsieniečiui turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės bei nebuvo proporcingas.
8.2. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis. Jis pateikė asmens dokumento kopija, todėl nėra pagrindo toliau jį laikyti sulaikyme. Užsienietis neketina pažeisti apgyvendinimo tvarkos ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Valstybės institucijų neveiksmingumas negali būti pretekstas asmens judėjimo laisvės suvaržymui.
8.3. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nesuvaržytų Užsieniečio laisvės per daug. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.
Atsiliepimas
9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Sulaikytas prisistatė kaip S. A., vėliau per apklausą Migracijos departamentui prisistatė kaip S. A. Užsieniečio nenuoseklus ir prieštaringas savo asmens tapatybės nurodymas yra vertintinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis, ir kyla didelių abejonių dėl jo nurodytų asmens duomenų teisingumo, todėl Užsienietis gali slėptis siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo.
9.2. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Jis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokių dokumentų, prisistatė netikrais asmens duomenimis, Užsienietis Migracijos departamentui pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis.
9.3. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena iš paminėtųjų sąlygų nėra tenkinama. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kyla rizika, jog Užsienietis pasišalins iš Centro.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Teismo vertinimu, Užsieniečio argumentai nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje, todėl taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.
12. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina pratęsti Užsieniečio sulaikymą. Užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentus. Prašoma taikyti priemonė, Užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.
13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
14. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).
15. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. liepos 15 d. sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui išsiųsti jį į kilmės šalį. Migracijos departamento sudaryta komisija Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 15 d. sprendimo paliko nenagrinėtą. Šis sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byla bus nagrinėjama teismo posėdyje 2021 m. spalio 21 d. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį dar nėra įsiteisėjęs.
16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Nustatyta, kad Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė asmens dokumentų kopijas, tačiau jos nebuvo išverstos į valstybinę kalbą, nepatvirtintos, neaiškios jų gavimo aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateiktomis kopijomis negalima remtis kaip tinkamais Užsieniečio tapatybę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais.
17. Šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).
19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
20. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatytu pagrindu.
21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.
22. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. (S. A.) prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.