Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, nedalyvaujant atsakovui V. G., institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. G., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad su atsakovu pradėjo draugauti 2009 m. liepos mėnesį. Netrukus išsinuomavo kambarį, pradėjo gyventi kaip šeima, tvarkė bendrą ūkį. Kai pastojo, kartu su atsakovu lankėsi pas gydytojus. Tačiau likus porai mėnesių iki gimdymo atsakovas ją paliko. 2012 11 07 gimė dukra Viktorija. Atsakovas buvo atvažiavęs aplankyti į ligoninę, žadėjo dukrą lankyti, tačiau daugiau nepasirodė. Jos turtinė padėtis labai sunki. Gaunamas pajamas sudaro 520 Lt pašalpa ir 97,50 Lt išmoka vaikui. Jokio turto neturi, mokosi Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Atsakovas dukrai neteikia jokio išlaikymo nuo pat jos gimimo, todėl priteistinas išlaikymas po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Atsakovas į posėdį neatvyko, atsiliepimo pateikęs nebuvo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, jog 2012 11 07 ieškovė pagimdė dukrą Viktoriją ( b.l.6). Jos mėnesio pajamos - 520 Lt pašalpa ir 97,5 Lt išmoka vaikui ( b.l.12, 13). 2013 10 16 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė ieškovės dukters biologinei tėvystei nustatyti ( b.l.28, 29). VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija pranešė teismui, kad paskirtą dieną 2013 11 12 10 val. į laboratoriją tėvystei nustatyti atvyko ieškovė su dukra, tačiau atsakovas neatvyko ( b.l.35). Atsakovas nuo 2013 12 06 nedirba.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, todėl ieškinį palaiko. Ieškovės reikalavimas priteisti 450 Lt išlaikymą atitinka vaiko interesus (b.l.20).

1. Dėl tėvystės nustatymo.

Iš Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo AA Nr. 873572 nustatyta, jog V. S. gimusios 2012 11 07 motina yra ieškovė, tėvystė nenustatyta. (b.l. 9). Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Sutinkamai su LR CK 3.148 str. 1d., pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Ekspertizės išvados yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. CK 3.148 str. 2 d. reglamentuoja, jog tuo atveju, jei atsakovas atsisako ekspertizės teismas tokį atsisakymą gali vertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovas, žinodamas apie paskirtą ekspertizę, pas ekspertus nenuvyko ( ieškovė su dukra nuvykusi buvo), todėl toks atsakovo elgesys vertintinas kaip tėvystės įrodymas.

Byloje išreikalautas rašytinis įrodymas - Kauno Dainavo poliklinikos Asmens sveikatos istorija - patirtina ieškovės paaiškinimus, jog jai esant nėščiai ji su atsakovu lankėsi pas gydytojus, nes šiame medicininiame dokumente, kur fiksuojama nėštumo eiga grafoje „Vyro pavardė, vardas“ yra nurodyta „G. V.“ ( CPK 197 str.).

Atsakovo procesinis elgesys – nepateikė atsiliepimo ir ieškiniui neprieštaravo, nenuvyko pas ekspertus tėvystei nustatyti leidžia daryti išvadą, kad jis ieškinį pripažįsta, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas yra V. S. gimusios 2012 11 07 tėvas (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.147 str., CPK 178, 185, 186, 189, 197 str.).

2. Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią, tame tarpe ir materialiai išlaikyti vaikus, turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą mažametei dukrai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, rūpinasi vaiko sveikatos palaikymu. Ieškovė, vykdydama prigimtinę pareigą rūpintis vaiku, jo sveikata, nuo pat dukters gimimo viena užtikrina socialiai pažeidžiamo mažamečio asmens teisę gauti ypatingą globą ir rūpinimąsi, teisę naudotis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis ir atstatyti sveikatą, kad vaikas galėtų ugdyti savo asmenybę ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Vaiko teisių konvencijos 23 str., 24 str.).

Ieškovės pateikta dukters poreikių skaičiuotė (b.l.7), leidžia daryti išvadą, kad ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad būtų patenkinti socialiai priimtini vaiko poreikiai – ji būtų maitinama pilnaverčiu maistu, rengiama, ugdoma ir lavinama. Poreikių tenkinimo lygis vertintinas kaip atitinkantis protingumo kriterijus (CPK 185 str.). Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaikų poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki – ji šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, neturi nuosavo gyvenamojo ploto, tačiau deda visas įmanomas pastangas ir tinkamai rūpinasi savo mažamete dukra. Atsakovas, kaip rodo iš VSDFV išreikalauti duomenys, nuo 2013 12 06 nedirba. Tačiau atsakovas yra jaunas, sveikatos problemų neturintis , darbingo amžiaus vyras (priešingų duomenų byloje nėra) . Byloje nėra pateikta jokių duomenų kokių priemonių ėmėsi atsakovas, kad susirastų geriau apmokamą darbą. Jo procesinis elgesys (nepateikė atsiliepimo ir nepareiškė prieštaravimų , neatvyko į teismo posėdį) leidžia daryti išvadą, kad atsakovas su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sutinka. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pasinaudoja įstatymo leidėjo CPK 376 str. 3 d. suteikta teise ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką šiuo klausimu, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu MMA dydžio išlaikymas, padidina priteistino išlaikymo dydį iki 500 Lt. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (CPK 4 str., LAT nutartis Nr.3k-3-259/2004). Nuo 2013 01 01 MMA yra 1000 Lt. Ieškovei, kurios turtinė padėtis šiuo metu yra sunki – ji neturi nuosavo gyvenamojo būsto, yra augusi vaikų namuose, todėl neturi tėvų ar kitų artimųjų giminaičių, kurie ji galėtų padėti, tenka daug didesnė rūpinimosi vaiku našta nei atsakovui, todėl iš jo priteistinas didesnis išlaikymas nei prašė ieškovė (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Bylos duomenys rodo, kad atsakovas neteikė jokio išlaikymo nuo pat vaiko gimimo – 2012 11 07. Ieškinys teisme buvo gautas 2013 06 26 ir byla iškelta 2013 06 27 ( 1 t. b.l.3). Įstatymų leidėjas nustatė, kad išlaikymas atsiranda nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo pat dukters gimimo dienos yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas nuo 2012 11 07 po 450 Lt sumoje 3375 Lt (CPK 185 str., CK 3.200 str.). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 92 , 93 , 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-267, 268-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios 2012 11 07, tėvas.

Priteisti iš atsakovo V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 06 27 po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti ieškovei A. S. uzufruktą į šias lėšas. Priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymo dukrai V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą sumoje 3375 Lt (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis litus). Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. G. bylinėjimosi išlaidas – 281 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, 36 Lt (trisdešimt šešis litus) pašto išlaidų valstybei įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660. Priteisti iš atsakovo V. G. už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 510 Lt (penkis šimtus dešimt litų). Mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB“Swedbank“, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.