- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- eI-1176-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03902-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- UAB „Akepus“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Akepus“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. spalio 11 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-156/18 (toliau – Nutarimas) ir bylą nutraukti; 2) priteisti sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai paskirta bauda – 579,00 Eur už tai, kad pareiškėjos darbuotoja M. U., veikdama įmonės vardu ir interesais, 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkėjams pardavė alkoholinių gėrimų, kuriuos pirkėjai išsinešė iš baro. Pasak pareiškėjos, ji nesutinka su priimtu Nutarimu, nes patikrinimų metu buvo užfiksuoti labai trumpi M. U. paaiškinimai, o nagrinėjant bylą nei M. U., nei pirkėjai, nei pareigūnai papildomai nebuvo apklausti. Alkoholinis gėrimas pirkėjui buvo parduotas prieš tai jį perspėjus, kad parduotas alkoholis turi būti vartojamas vietoje, atsukus butelių kamštelius (juos išmetus) bei įpylus alkoholinį gėrimą į vienkartinę stiklinę. Mano, kad atsakovas Nutarime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, t. y. draudžiamu laiku pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus. Pasak pareiškėjos, M. U., prieš parduodama alkoholinius gėrimus pirkėjams, atsuko kamštelius ir dalį alkoholinių gėrimų išpylė į stiklines, t. y. išpilstė alkoholinį gėrimą. Įpiltą gėrimą į stiklinę, pirkėjai išgėrė ir tik po to priėmė sprendimą išsinešti iš baro nepabaigtus gerti alkoholinius gėrimus. Tai, anot pareiškėjos, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą. Be to, jokiuose teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas, kad prieš perduodant alkoholinį gėrimą pirkėjui (klientui) jis visas turi būti išpiltas iš gamyklinės taros.
2.2. Taip pat pareiškėja tvirtina, kad alkoholiniai gėrimai, dalinai juos išpylus į stiklines, buvo parduoti vartoti vietoje. Teigia, kad prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai. Papildomas pranešimas pateikiamas ant kasos kvito, kuris atiduodamas pirkėjams įsigyjant alkoholinius gėrimus. Be to, pirkėjai papildomai žodžiu įspėjami, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje. Taigi šie veiksmai visiškai atitinka proporcingumo principą. Nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėja tik imituoja viešojo maitinimo veiklą, o iš tikrųjų vykdo alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešimui veiklą.
2.3. Dėl alaus (duomenys neskelbtini) butelio pardavimo jaunesniam nei 20 metų asmeniui pareiškėja paaiškino, kad atsakovas neįrodė, pagal kokius dokumentus nustatė tikslų pirkėjo amžių, nes M. U. nurodė, kad ji nepardavė alkoholinių gėrimų nepilnamečiams, o pirkėjas, įsigijęs alaus (duomenys neskelbtini) butelį, atrodė vyresnis nei 20 metų.
2.4. Pabrėžė, kad nustatyti pažeidimai nebuvo tinkamai įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Visų pirma, protokole turi būti traukiamo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių bei nustato, kad tokį protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Akivaizdu, kad protokolas turėjo būti surašomas dalyvaujant pareiškėjai, kas nebuvo padaryta. Taigi surašant protokolą buvo iš esmės pažeista pareiškėjos teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat protokolas surašytas dar nepasibaigus įstatyme numatytam pažeidimo tyrimo laikui. Nebuvo apklausti pirkėjai. Visi neplaniniai patikrinimai apskritai vertintini kaip pareiškėjos persekiojimas ir priemonė nubausti pareiškėją, nes pastaroji teikia skundus dėl atsakovo priimtų nutarimų. Pareiškėja nedalyvavo nagrinėjant bylą, todėl buvo pažeista Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 2 dalis. Be to, jai buvo įteiktas netinkamo turinio pranešimas.
2.5. Priimant Nutarimą, buvo akivaizdžiai pažeistos baudos parinkimo taisyklės. Nesutinka, kad pažeidimus daro nuolat, o visi atsakovo priimti nutarimai yra ginčijami teismine tvarka, todėl nėra įsigalioję, todėl jokio pagrindo taikyti didesnę nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis nėra.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime remiasi šiais argumentais:
3.1. Atsakovo teigimu, visi pareiškėjos skunde dėstomi teiginiai yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas bei pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės. Pareiškėja nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje – stiklinėje, taurėje ar pan., todėl tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpiltas alkoholis yra laikomas pilstomu. Atsakovo nuomone, toks Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimas atitiktų įstatymo leidėjo tikslus mažinti alkoholio vartojimą ir paplitimą, kadangi iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui pritaikytą tarą supilto alkoholinio gėrimo transportavimas ar dalinimasis, o tuo pačiu ir paplitimas tampa daug sudėtingesnis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus ir jau vien šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas pareiškėjos atsakomybei už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus kilti. Departamento pareigūnai nustatė abi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sąlygas, t. y. ir pardavimą nepilstytoje taroje, ir alkoholinių gėrimų pardavimą išsinešimui. Skundžiamu Nutarimu minėtos sąlygos konkretizuotos.
3.2. Dėl pirkėjo, kuris pirko alų, amžiaus paaiškino, kad jo gimimo data (duomenys neskelbtini), tai pažeidimo dieną asmuo buvo 19 metų amžiaus. Šie duomenys nustatyti apklausiant pirkėją ir nustatant jo tapatybę. Departamento nuomone, nėra pagrindo abejoti, kad tokie duomenys nebuvo nustatinėjami ar buvo nustatyti neteisingai.
3.3. Pasak Departamento, 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-186 turinys atitinka reikalavimus nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnyje nurodytus esminius reikalavimus protokolo turiniui, t. y. nurodyta surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis Įstatymo straipsnis. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl protokolo netinkamo įforminimo vertintini kritiškai.
3.4. Nesutinka su pareiškėjos pozicija dėl UAB „Akepus“ darbuotojos tinkamo atstovavimo, nes pagal suformuotą teisminę praktiką ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu. Be to, pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias iki bylos nagrinėjimo pateikti papildomus dokumentus ar teikti paaiškinimus.
3.5. Mano, kad pareiškėjai buvo aiškus pranešimo apie bylos nagrinėjimą turinys ir suprantama, kad nurodytas kitos įmonės pavadinimas yra dėl rašymo apsirikimo, nes pranešimo pirmoje eilutėje buvo aiškiai nurodyta, kad pranešimas skirtas UAB „Akepus“ vadovui. Pabrėžė, kad pažeidimui nustatyti pakanka vienos iš sąlygų, t. y. alkoholinių gėrimų pardavimo gamyklinėje taroje. Konkrečiu atveju visais keturiais epizodais alkoholiniai gėrimai buvo parduoti gamyklinėje taroje (ginčo dėl šių aplinkybių nėra), todėl konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjos atsakomybei kilti. Aplinkybės, kad pareiškėja kaip viešojo maitinimo vieta 2018 m. buvo tikrinta net 3 kartus, įrodo, kad įstatymo reikalavimus pareiškėja pažeidinėja sistemingai, nepaiso Departamento priimamų sprendimų taikyti ekonomines sankcijas, juos ignoruoja. Departamentas ne kartą pareiškėjai buvo nurodęs, kokius pažeidimus, ji daro, tačiau nepaisant to, pareiškėja ir toliau tęsia įstatymus pažeidžiančią veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus laikinai einantis vedėjo pareigas R. D., vykdydamas Departamento direktorės pavedimą Nr. ATK1-135 ir veikdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo Policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK) pareigūnais, 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko neplaninį patikrinimą pareiškėjui priklausančiame bare, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – viešojo maitinimo vieta), ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje, parduoda alkoholinius gėrimus jaunesniems kaip 20 metų asmenims.
7. 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje dirbusi darbuotoja M. U., veikdama bendrovės vardu, naudai ir interesais, apie 20.30 val. pirkėjai A. K. už 8 eurus pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą butelį trauktinės (duomenys neskelbtini) (alk. 35 proc. tūrio, talpa 0,2 l), kuriuos pirkėja išnešė iš viešojo maitinimo vietos (1 epizodas); apie 20.45 val. pirkėjui V. S. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus vieną 1 l talpos plastikinį butelį alaus (duomenys neskelbtini) (alk. 4.6 proc. tūrio), kurį pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (2 epizodas); apie 20.50 val. pirkėjui B. G. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus du 1 l talpos plastikinius butelius alaus (duomenys neskelbtini) (alk. 5,0 proc tūrio), kuriuos pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (3 epizodas); apie 21.00 val. pirkėjui T. K., t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus vieną 0,5 l talpos stiklinį butelį alaus (duomenys neskelbtini) (alk. 4,6 proc. tūrio), kurį pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (4 epizodas). Nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Taip pat tokiu būdu pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikoje draudžiančias parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.
8. Pareiškėjai skundžiamu Nutarimu buvo paskirta 579,00 eurų dydžio ekonominė sankcija (bauda) už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto pažeidimus.
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto pažeidimus buvo paskirta 579,00 Eur bauda.
9.1. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
9.2. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.
9.3. Pareiškėja yra nubausta už tai, kad pareiškėjos darbuotoja pardavė fiziniam asmeniui nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą butelį, kurį pirkėja išnešė iš viešojo maitinimo vietos; nepilstomą alkoholinį gėrimą – vieną 1 l talpos plastikinį butelį alaus (duomenys neskelbtini), kurį pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos; pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus – du 1 l talpos plastikinius butelius alaus (duomenys neskelbtini), kuriuos pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Taip pat pareiškėja yra nubausta už tai, kad alkoholinį gėrimą pardavė asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų.
9.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Taip pat pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.
9.5. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė pareiškėjos darbuotoja M. U., t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjos vardu. Konstatuotina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu, nes LVAT praktikoje yra ne kartą pripažinta, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie baro darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).
9.6. Byloje nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė abiejų sąlygų, t. y. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus, t. y. alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje, ir neužtikrino jų vartojimo vietoje. Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą išpilstydama ir tuo pačiu pateikė sąvokos „pilstomas“ interpretaciją. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama ginčui aktualią Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą (ankstesnėje Įstatymo redakcijoje įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte), yra nurodžiusi, kad, normą aiškinant lingvistiniu ir loginiu būdu, matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o kita įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi iš normos formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pastebėtina, jog pirmoji sąlyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė joje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Dėl antrosios sąlygos, būtinos išimčiai taikyti, – „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, teisėjų kolegija pažymėjo, jog siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis minėta Įstatyme įtvirtina išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą, vien objektyvaus fakto (kad alkoholis buvo išsineštas iš baro) nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas. Būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjo santykį su minėtu pažeidimu (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).
9.7. Teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad visi alkoholiniai gėrimai buvo parduoti patogioje išsinešti taroje – gamyklinėje taroje. Tai patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja M. U., kuri taip pat pripažino, kad pirkėjai dažnai išsineša nupirktus alkoholinius gėrimus. Jinai jų sulaikyti net nesistengdavo, nors juos įspėdavo, kad gėrimus būtina vartoti vietoje. Pažymėtina, kad toks įspėjimas apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje nebuvo pakankamas. Tas pats pasakytina ir apie vienkartinių stiklinių davimą bei nedidelės dalies alkoholio išpylimą, kuris neužtikrino, kad pareiškėja ėmėsi pakankamų priemonių, jog prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Tai, kad pirkėjai alkoholinius gėrimus per trumpą laiką išsinešė iš pareiškėjos patalpų akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėja nesiekė alkoholinių gėrimų parduoti vartojimui vietoje. Liudytoja M. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dabar visą nupirktą alkoholinį gėrimą išpila į kitą tarą, tuo tarpu anksčiau to nedarydavo. Nagrinėjamu atveju teismas laiko įrodyta, kad pareiškėja viešojo maitinimo vietoje prekiavo nepilstomais alkoholiniais gėrimais, be to, niekaip neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, jos prevencinės priemonės buvo neefektyvios, nes parduodavo alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje, tokiais veiksmais net gi sudarydama sąlygas pirkėjams alkoholinius gėrimus išsinešti patogioje pakuotėje. Teismui atsakovo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota pirkėja (moteris) ir pirkėjas (vyras), kurie buvo sulaikyti išsinešę alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo vietos, patvirtina, kad alkoholinius gėrimus jie vartojo ne vietoje, o pirko išsinešimui. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja M. U. patvirtino, kad po 20 val. klientai aptarnaujami per langelį, o tai leidžia jiems tikėtis, kad maitinimo įstaiga toleruoja alkoholinių gėrimų išsinešimą draudžiamu laiku. Teismas sutinka su Departamento vertinimu, kad tam, jog alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje, taip pat sudarytos sąlygos jį vartoti vietoje. Taigi pareiškėjos argumentas, kad dalis alkoholio išpilstoma ir to pakanka, kad būtų tinkamai vykdomi Įstatymo reikalavimai, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors Įstatyme neįtvirtinta konkretaus ar baigtinio sąrašo priemonių, kurių ūkio subjektai gali ar turi imtis, kad veiksmingai užtikrintų, jog nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai, tačiau šiuo atveju ūkio subjektas turi diskreciją pasirinkti, kokias konkrečiai organizacines ar kitas priemones pasirinkti (pvz., tinkama darbuotojų atranka, veiksmingi tarnybinių patalpų patikrinimai ir pan.).
10. Taip pat nesutiktina su pareiškėja, kad ji nepadarė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjos teiginio, pažymi, kad jaunas pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, ko pareiškėja nepadarė. Liudytoja M. U. patvirtino, kad ji nė karto tą vakarą nesuabejojo nė vieno pirkėjo amžiumi, todėl dokumento prašyti nebuvo pagrindo. Tačiau, teismo vertinimu, tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti pareiškėjos pareigą prašyti dokumento amžiaus nustatymui ir tuo pačiu būti atsakingai už tai, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduodami asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo ir Įstatyme nustatytos pareigos neparduoti alkoholinių gėrimų jaunesniems nei 20 metų asmenims, neįvykdė tinkamai. Pareiškėjos iškelta abejonė, kad policijos pareigūnai netinkamai nustatė pirkėjo amžių, yra visiškai nepagrįsta, nes, kaip matyti iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, pirkėjo, kuris pirko iš pareiškėjos alkoholinį gėrimą, buvo nustatytas tinkamai. Tai patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas P. N., kuris paliudijo, kad pirkėjo amžius buvo nustatytas policijos automobilyje. Departamento surašytame 2018 m. rugpjūčio 24 d. protokole ir skundžiamame nutarime nurodytos tapačios aplinkybės apie jaunesnio kaip 20 metų asmens įsigyto alkoholinio gėrimo pavadinimą, tūrį bei kiekį. Tai, kad policijos nutarime pagal administracinių nusižengimų kodeksą surašytame protokole įrašytas kitoks pirkto alkoholinio gėrimo pavadinimas, neleidžia daryti išvados, kad protokolas buvo užpildytas netinkamai, kaip tai traktuoja pareiškėja. Remdamasis įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą.
11. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga, atimta galimybė dalyvauti nagrinėjant bylą Departamente dėl pranešime įsivėlusios klaidos. Pareiškėja per jos atstovę (pardavėją) žinojo, kad buvo atliktas patikrinimas, gavo pranešimą apie pažeidimą, todėl galėjo aktyviai domėtis pažeidimo tyrimo eiga Departamente. Kad žinojo apie numatomą nagrinėjimą rodo ir tai, kad dieną prieš nagrinėjimą, 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi į Departamentą dėl medžiagos pateikimo. Pareiškėja aktyviai dalyvavo teismo posėdžio metu, teikė paaiškinimus ir uždavė klausimus atsakovo atstovui bei liudytojams, reikalavo, kad būtų pateikti įrodymai iš atsakovo, taigi teigti, kad ji negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, nėra jokio pagrindo. Dėl netinkamai patikrinimui atlikti parinktų pareigūnų pasakytina, kad rotacijos privalomumas netaikomas patikrinimą atliekant su kitų institucijų pareigūnais (Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabaku, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25, 11 punktas).
12. Pareiškėja taip pat ginčija paskirtos baudos dydį.
12.1. Atsakomybė už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyta Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje. Už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 144 eurų iki 579 eurų bauda.
12.2. Atsakomybė už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimus numatyta Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. Už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 eurų iki 868 eurų bauda.
12.3. Įstatymo 34 str. 7 d nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.
12.4. Įstatymo 34 straipsnio 8 dalis numato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
12.4. Įstatymo 34 straipsnio 9 dalis numato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.
12.5. Atsakomybę už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kad nepaisant kompetentingų institucijų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, toliau pažeidinėjami Įstatymo reikalavimai.
12.6. Teismas sutinka su atsakovu, kad pareiškėja buvo ne kartą bausta už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų ir tai pareiškėjos atsakomybę sunkina. Atsakovas, skirdamas baudą įvertino tai, kad dėl paskirtų nuobaudų vyksta teisminiai ginčai ir atsižvelgė, nutarimai nėra įsiteisėję, tačiau taip pat įvertino, kad pareiškėjos veiksmai, darant pažeidimus, yra sistemingi. Teismas nenustatė, kad pareiškėja yra persekiojama ar nuolat siekiama ją nubausti, todėl šis pareiškėjos argumentas yra atmestinas.
Ginčijamame Nutarime numatyta, kad atsakovas už abu pažeidimus pareiškėjai paskyrė 579,00 Eur dydžio baudą, kuri yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir teisingai paskirta atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį, kai galutinė bauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų. Jos švelninti pagrindo nėra.
13. Skundžiamas Nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, baudos dydis parinktas tinkamai, todėl ginčijamas Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
14. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Akepus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.