Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-138-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-28
Bylos Nr.
1A-462-138-2010
Teisminio proceso Nr.
22-1-00725-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
L. Č.
Nukentėjusysis
V. D., K. K.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Arvydas Stankus Byla Nr.1A-462-138/2010

Teisėjas Evaldas Gražys Proceso Nr. 22-1-00725-2008 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam L. Č. , teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžio, kuriuo:

L. Č. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir paskirtos bausmės:

pagal BK 284 str. 1 d. 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

pagal BK 138 str. 1 d. 35 (trisdešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, poilsio dienomis.

Priteista iš L. Č. 2000 (du tūkstančiai) litų V. D. naudai ir 800 (aštuoni šimtai) litų K. K. neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Č. nuteistas už tai, kad jis 2008-07-13, tarp 4 ir 5 val., viešoje vietoje - Kauno miesto centre, Laisvės al., prie Vytauto Didžiojo paminklo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. D. ir K. K. metu, elgėsi įžūliai, pašalinių žmonių akivaizdoje, girdint ir matant I. Š. , stumdė ir kumščiavo V. D. bei K. K. , tąsė pastarąją už rankų, pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant suoliuko ir susimušė dešinę koją, ko pasėkoje atsirado poodinė kraujosruva dešinės šlaunies srityje ir tuo jis nežymiai sutrikdė K. K. sveikatą. Taip pat jis tyčia spyrė V. D. vieną kartą į kairį šoną, tuo padarė jai kairiosios krūtinės ląstos pusės sumušimą, davusį sumuštos vietos skausmingumą, suintensyvėjantį giliai kvėpuojant ir judesių metu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. D. sveikatą bei patyčiomis - nukentėjusiąją V. D. vadindamas „žertva", demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliacine tvarka L. Č. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog L. Č. jam inkriminuojamų veikų nepadarė, su nukentėjusiomis neturėjo jokio konflikto, nei smurto, nei įžeidinėjimų nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo. Tai patvirtina liudytojo M. L. parodymai, kad jis buvo apkabinęs vieną merginų be jokių smurtavimo požymių. Nukentėjusioji K. K. dėl specialisto išvados į M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyrių kreipėsi 2008-07-22, t.y. nuo įvykio praėjus 9 dienoms. Ši specialisto išvada Nr. G-2325/08(02) nėra objektyvi ir patikima vien dėl to, jog nėra aišku, kuriuo laiku nukentėjusiajai galėjo atsirasti kraujosruva ant dešinės šlaunies, atsižvelgiant į tai, kad tyrimas pradėtas praėjus daugiau nei savaitei nuo kaltinamojo L. Č. ir nukentėjusiųjų K. K. ir V. D. galimai įvykusio konflikto. Pabrėžtina, kad ši specialisto išvada nėra objektyvi, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu, kvalifikuojant L. Č. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. nei juo labiau LR BK 284 str. Be to, byloje yra nepaneigta aplinkybė, įrodanti, kad nukentėjusioji K. K. įvykio metu 2008-07-13 nebuvo blaivi, ko pasėkoje galėjo atsirasti kraujosruva ant jos dešiniosios šlaunies dėl jos pačios nekoordinuotų veiksmų (judesių). Todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti ir nukentėjusiajai K. K. tariamai padarytą neturtinę žalą - 800 Lt, nesant nustatytų nusikalstamos veikos požymių. Nukentėjusiajai V. D. padarytas kairiosios krūtinės ląstos pusės sumušimas ir šios aplinkybės konstatavimas byloje nėra objektyvus, dėl to negali būti laikomas pagrįstu įrodymu.

Be to, byloje esančios pirminė specialisto išvada ir pirminė ekspertizė yra abejotino objektyvumo, jos nėra išsamios ir prieštarauja viena kitai. 2008 m. liepos 15 d. specialisto išvadoje Nr. G-2823/08(02) nurodyta, kad V. D. konstatuota kairės krūtinės pusės sumušimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės krūtinės sumušimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tačiau 2008 m. lapkričio 13 d. papildomo tyrimo specialisto išvadoje Nr. G5625/08(01) nurodyta, kad V. D. sužalojimo požymių nenustatyta. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose nustatyta diagnozė (kairės krūtinės pusės sumušimas) nepagrįsta, todėl sužalojimu nekvalifikuojama ir nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Pažymėtina, jog išanalizavus šiuos tyrimus, akivaizdu, kad pirminė specialisto išvada prieštarauja papildomai. Be to, yra pagrindo manyti, kad ir pirminė ekspertizė, atlikta 2009-03-31 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriuje yra neobjektyvi bei šališka. Todėl negalima laikyti, jog ekspertizė (akto Nr. EKG 27/09(02)) atlikta MRU TMI Vilniaus skyriuje ir pateiktos išvados yra teisingos bei, kad jomis reikėtų remtis, kvalifikuojant L. Č. galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, nesant tokį atsisakymą pagrindžiančių motyvų.

Apelianto nuomone, nukentėjusiajai V. D. nepagrįstai priteista neturtinė žala, nes nėra kaltinamojo L. Č. tariamai padaryto nusikaltimo sudėties. Nei nukentėjusioji K. K. , nei V. D. nėra pateikusi teismui įrodymų, pagrindžiančių jų patirtus dvasinius išgyvenimus, kaip pagrindą atlyginti joms padarytą neturtinę žalą.

Abi nukentėjusiosios įvykio metu buvo neblaivios. Dėl neaiškių priežasčių jos tariamo konflikto metu ar iš karto po jo nekvietė policijos pareigūnų į įvykio vietą. Nukentėjusioji V. D. tik išsiuntė SMS žinutę savo pažįstamam pareigūnui ne jo darbo metu, kurioje rašė: „Rimka, miegi? Kažkoks lochas, kuris nuvažiavo nuo sienos su taksu bes 120, spardė man į kepenis todėl, kad su juo nevažiavau", kas kelia pagrįstų abejonių dėl jų, t.y. nukentėjusiųjų parodymų vertinimo objektyvumo. Vaizdo kamerų, fiksavusių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str., požymius, taip pat nebuvo.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis turi mažametį sūnų V. Č. , gimusį 2009-11-20 ir yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje. Kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių L. Č. kaltę, nėra.

Todėl 2010 m. balandžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, ir priimtinas išteisinamasis L. Č. nuosprendis.

Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

L. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad L. Č. jam inkriminuojamų veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai L. Č. pripažino kaltu, padarius BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. neprisipažino, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios V. D. , liudytojų I. Š. , K. K. parodymai, specialisto išvada, teismo komisijinės medicininės ekspertizės aktas, kas patvirtino jam pareikštus kaltinimus ir teismas neturi pagrindo netikėti ekspertizės metu duota išvada, kad V. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Gauta išvada parodė, kad V. D. padarytas kairiosios krūtinės pusės ląstos sumušimas, davęs sumuštos vietos skausmingumą, suintensyvėjantį giliai kvėpuojant ir judesių metu. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas stipriai smogiant kumščiu, įspyrus koja arba sudavus bet kokiu kietu buku daiktu. Liudytojo M. L. parodymus teismas vertino kritiškai - kaip draugo duotus parodymus prieš draugą, ir pagrįstai padarė išvadą, jog aukščiau paminėti įrodymai paneigia liudytojo M. L. aiškinimą, kad L. Č. smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nevartojo, jų neįžeidinėjo. Liudytojas M. L. , nors to tiesiogiai ir nenurodydamas, vis dėlto patvirtino, kad kaltinamasis elgėsi netinkamai, priekabiavo prie nukentėjusiųjų (vieną jų buvo apkabinęs).

Apelianto nuomone, byloje esančios pirminė specialisto išvada Nr. G-2823/08(02) ir pirminė ekspertizė Nr. G 5625/08(01) yra abejotino objektyvumo, jos nėra išsamios ir prieštarauja viena kitai. Kolegija atmeta tokį argumentą, kadangi šios išvados darytos skirtingu laiku, 2008-07-15 ir 2008-11-13, tai yra praėjus ilgam laiko trapui. Be to, užduotis atlikti papildomą objektų tyrimą buvo pavesta dėl to, kad pirmąja išvada buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, o antrąja buvo siekiama išaiškinti svarbias nusikalstamos veikos aplinkybes, kurių nenustačius, buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, ir kurios 2009-03-31 aktu Nr. EKG 27/09(02) nustatyta, kad V. D. padarytas kairiosios krūtinės ląstos sumušimas kieto buko daikto poveikyje, kuris galėjo būti padarytas stipriai smogiant kumščiu, įspyrus koja arba sudavus bet kokiu kietu buku daiktu ir nebūdingas sužalojimams, padarytiems sėdinčiai nugriuvus nuo suolo. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 50-51).

Šalies argumentai

Nors nuteistasis skunde nurodo, jog specialisto išvada Nr. G-2325/08(02) dėl K. K. sužalojimo buvo duota praėjus 9 paroms po įvykio, teismas laiko, kad ši išvada yra patikimas įrodymas ir teismui abejonių nekelia, kadangi ja nustatyta, kad K. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės šlaunies srityje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio (b. 1. 53 T. 1). Apklausta davusi išvadą specialistė S. Makšimaitė paaiškino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiosios nurodytu laiku, tai yra 2008-07-13. Todėl apeliantas be pagrindo nurodo, jog ši specialisto išvada nėra objektyvi, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu. Be to, kolegijos nuomone, teismas pagrįstai byloje skyrė komisijinę teismo medicininę ekspertizę dėl V. D. sužalojimo, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvadų Nr. G 2823/08(02) ir G 5625/08(02), ir įsitikinęs komisijinės teismo medicininės ekspertizės pateiktos išvados akte Nr. EKG 27/09(02) objektyvumu, priėmė byloje teisingą sprendimą. Teismas, vertindamas specialisto išvadas ir teismo medicininės ekspertizės aktą, neturėjo pagrindo netikėti ekspertizės metu duota išvada, kad V. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši išvada yra pagrįsta, ją kartu su med. ekspertu atliko ir gydytojas traumatologas. Pažymėtina, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju, nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad esant priešingoms ekspertų ar specialistų išvadoms teismas privalo skirti trečią ekspertizę. Įrodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizės akto ir specialisto išvados vertinimo taisyklės, kurios, atsižvelgiant į šių įrodymų šaltinių specifiką, turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas. Kolegijos nuomone, specialisto išvada Nr. G-2325/08(02) yra patikima, ji vertinama kaip ir visi kiti įrodymai. Taip pat teismui nekelia abejonių ekspertizės akto Nr. EKG 27/09(02) išvada. Teismas, vertindamas specialisto išvadas ir teismo medicininės ekspertizės aktą, neturi pagrindo netikėti ekspertizės metu duota išvada, kurią atliko doc. A. Čėpla ir gydytojas traumatologas G. P. , kad V. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - ši išvada yra pagrįsta, ją kartu su med. ekspertu atliko ir gydytojas traumatologas, kaip ir specialistės S. Makšimaitės išvada, kad K. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Galiojančiame BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Šioje byloje siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus tarp specialisto išvadų Nr. G-2823/08(02) ir G-5625/08(02) buvo atlikta ekspertizė, kurios išvada Nr. EKG 27/09(02) yra įtikinama ir teismas pagrįstai ja vadovavosi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė L. Č. prašomą skirti pakartotinę ekspertizę, nesant abejonių dėl paminėto ekspertizės akto išvados teisingumo.

Skunde nurodoma, jog nukentėjusioji K. K. įvykio metu 2008-07-13 buvo neblaivi, dėl ko kraujosruva galėjo atsirasti dėl jos pačios neatsargaus elgesio, tačiau ta aplinkybė negali pašalinti L. Č. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kadangi liudytoja I. Š. parodė, jog kaltinamasis stipriai pastūmė nukentėjusiąją K. K. , dėl ko ši nukrito ant suoliuko, todėl teismui abejonių nekelia šios liudytojos parodymai, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji, teismas jai tiki. Dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika, skunde teigiama, kad nėra pagrindo atlyginti nukentėjusiajai K. K. tariamai padarytą neturtinę žalą - 800 Lt, nesant nustatytų nusikalstamos veikos požymių. Neturinės žalos atlyginimas priteistas K. K. pagrįstai, kadangi reikalauti turinės ar neturtinės žalos atlyginimo gali kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, o neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas sprendžiamas teisme. Skundo argumentas, jog K. K. nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio yra atmestinas, kadangi neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, patirtas fizinis skausmas, pažeminimas ir t.t, kurie negali būti išmatuojami ar kaip kitaip nustatomas jų dydis. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika. Dėl to, kad L. Č. pastūmė K. K. , buvo pažeminti jos garbė ir orumas, ji patyrė dvasinį pergyvenimą, o be to, tai sukėlė jai skausmą, dėl ko teismas neturtinės žalos atlyginimą K. K. priteisė pagrįstai.

Dėl to, kad L. Č. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas teisingai tenkino ir V. D. civilinį ieškinį ir pagrįstai priteisė 2000 (du tūkstančius) litų V. D. naudai. Kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas gali išnagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiosios V. D. ir K. K. byloje reiškė po 5000 Lt civilinį ieškinį kiekviena dėl joms padarytos neturtinės žalos. Teismas pagrįstai neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, sveikatos sužalojimo mastą, sumažino iki 2000 Lt V. D. ir iki 800 Lt K. K. (CK 6.250 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, iš nuteistojo L. Č. priteistas neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Todėl dar labiau mažinti priteistą neturtinės žalos dydį pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo L. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas StankusTeisėjai Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis