- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- eI-2477-505/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00267-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,
suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškienei,
viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. G. prašymu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo S. (S.) B. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą; 2) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams.
Pareiškėja prašyme ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 1991 metais Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos motinai E. B. ir tėvui S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus atkūrimo. Buvo užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3414. Kartu su prašymu pateikė giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir tuo metu turėtus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai buvo žinoma, kad žemė, kurioje stovi jos šeimai priklausantis namas, adresu (duomenys neskelbtini) , iki nacionalizacijos buvo privati ir priklausė pareiškėjos tėvui. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apskrities Ipotekos Įstaigos 1938 metų pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas, iš kurio matyti, jog 1938 m. birželio 2 d. P. B. (pareiškėjos senelis) padovanojo savo sūnui S. B. (pareiškėjos tėvui) 400 ketvirtinių metrų ploto žemės sklypą, sienose su Pušyno gatve, Barausko ir Krašto Apsaugos Ministerijos sklypais ir su buvusio jo, P. B., jo šiandien dovanota O. B., žeme, be trobesių.
2014 m. Pušyno gatvėje pradėjo vesti nuotekas ir reikalavo žemės sklypų dokumentų. Tada pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau - NŽT Kauno m. skyrius) dėl dokumentų sutvarkymo. Pareiškėją informavo, kad reikalinga atlikti geodezinius žemės matavimus. Kai 2017 m. vasarą buvo baigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbai, pareiškėjai paskambino iš NŽT Kauno m. skyriaus ir pasiteiravo, ar žemės sklypą ji nuomos, ar pirks. Pareiškėja atsakė, kad žemė privati. Tada nuvyko į NŽT Kauno m. skyrių ir paprašė, kad jai parodytų nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 3414, tačiau bylos nepateikė.
Šalies argumentai
2017 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kauno m. skyrių, kuris 2017 m. lapkričio 20 d. raštu informavo, jog prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. B. iki 1940 m. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) , Kauno miesto skyriuje neregistruoti, nuosavybės teisės neatkurtos. Aplinkybė, kad prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. B. iki 1940 m. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) , Kauno miesto skyriuje neregistruoti, neatitinka tiesos, nes dar 1991 m. pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė ir dėl E. B., ir dėl S. B. nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. turėtą žemę. Pareiškėjai nesuprantama, kus dingo jos prašymas.
Nuosavybės teisės į dalį pareiškėjos mamai E. B. priklausiusio žemės sklypo buvo atkurtos tik 2016 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 8S-421-14.8.3. Atidžiai peržiūrėjusi dokumentus dėl mamai priklausiusios žemės atkūrimo, pareiškėja rado NŽT Kauno m. skyriaus 2016 m. birželio 7 d. Kauno miesto skyriaus specialistų posėdžio protokolą Nr. 8PRT-20- (14.8.6.), kuriuo nustatyta, kad pagal pareiškėjos 1991 m. prašymą užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla yra prarasta. O tai reiškia, kad dėl aplaidžių NŽT tarnautojų veiksmų, dėl ko buvo prarasta visa nuosavybės teisių atkūrimo byla, pareiškėjos 1991 m. pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių į tėvui ir motinai priklausiusią žemę liko neišnagrinėtas.
Šalies argumentai
Terminas tapo praleistas dėl to, kad institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, prarado visą nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 3414, su pareiškėjos dar 1991 m. pateiktu prašymu ir kitais tuo metu pateiktais dokumentais. Prašė teismo pripažinti, kad nuosavybės teisės jai neatkurtos ne dėl jos subjektyvių veiksmų ar neveikimo, bet dėl atsakingos institucijos aplaidumo - nuosavybės teisių atkūrimo bylos praradimo. Atsižvelgiant į tai, prašė nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo S. (S.) B. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad dėl motinai priklausančios žemės dokumentus NŽT Kauno m. skyriui pakartotinai pareiškėja teikė tik 2015 m. gegužės 19 d. Prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą su pareiškėjos prašymu nesutiko.
Atsiliepime į prašymą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybes teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus duomenimis prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. B. iki 1940 m. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) Kauno miesto skyriuje neregistruoti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus neva praleido dėl institucijos kaltės, nes buvo prarasta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3414. Pažymėjo, kad iš Kauno miesto skyriaus 2016 m. birželio 7 d. Kauno miesto skyriaus specialistų posėdžio protokolo Nr. 8PRT-20-(14.8.6.) matyti, kad prarastoji nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo į E. B. iki 1940 m. turėtą žemę. Todėl nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad šioje byloje taip pat buvo ir dokumentai į kito savininko, t. y. S. B. žemę. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai apie prarastą E. B. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 3414 tapo žinoma 2016 metais, todėl manytina, kad pareiškėja kaip rūpestingas asmuo turėjo prašymą dėl kito savininko nuosavybės teise turėtos žemės pareikšti teismui dar 2016 metais, o ne praėjus dar dvejiems metams.
Mano, kad visa tai nėra pakankamas pagrindas atnaujinti terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl termino pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo pagal pareiškėjos Z. G. prašymą.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 str., Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).
Pareiškėja prašymą atnaujinti prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kitų dokumentų pateikimo terminą į žemę grindė tuo, kad institucija (tuometinis Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) prarado nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 3414.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 1991 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į E. B. (duomenys neskelbtini) , valdytą 0,0302 ha žemę. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. kovo 21 d. raštu Nr. S1-2953 (1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ laišku informavo Z. G., kad iki 2007 m. kovo 31 d. ji privalo pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo būdą. Z. G. 2007 m. vasario 28 d. pareiškimu pasirinko nuosavybės teisės atkūrimo būdą – kompensaciją grynais pinigais (nuosavybės teisių atkūrimo bylos dublikatas, b. l. 97).
Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 02-01-1055 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į E. B. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) , turėtą 0,0302 ha žemės sklypą, taip pat nustatyta išperkamos žemės 7 680 Lt kompensacija (nuosavybės teisių atkūrimo bylos dublikatas, b. l. 98).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 8VĮ-687-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 02-01-1055 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažintas netekęs galios Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 8VĮ-687-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 02-01-1055 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ (nuosavybės teisių atkūrimo bylos dublikatas, b. l. 119).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 8S-421-14.8.3. „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. G.“ nuspręsta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,0302 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini) , atlyginant pinigais už 0,0302 ha žemės 672,00 Eur (nuosavybės teisių atkūrimo bylos dublikatas, b. l. 126).
Pareiškėja tiek teismui pateiktame prašyme, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog 1991 metais Kauno miesto žemėtvarkos skyriui ji pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į jos motinai E. B. ir tėvui S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus atkūrimo. Kaip nurodė pareiškėja, ji 2017 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių dėl susipažinimo su nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3414, tačiau 2017 m. lapkričio 20 d. raštu pareiškėja buvo informuota, jog prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. B. iki 1940 m. turėtą žemę prie (duomenys neskelbtini) , neregistruoti, nuosavybės teisės neatkurtos. Pareiškėjos teigimu, prarastoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 3414 buvo ir jos prašymas dėl nuosavybės teisių į jos tėvui S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus atkūrimo, todėl turėjo būti atkurta ir nuosavybės teisių atkūrimo byla dėl S. B. žemės pagal Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1938 m. pripažinimo aktų knygos išrašą. Kadangi NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų 2016 m. birželio 7 d. posėdžio protokolu Nr. 8PRT-20-(14.8.6.) buvo nustatyta, kad dokumentų byla yra prarasta (nuosavybės teisių atkūrimo bylos dublikatas), taigi NŽT Kauno miesto skyriaus specialistai turėjo padėti pareiškėjai įgyvendinti jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą (neišaiškino pareiškėjai būtinybės pateikti prašymą ir į S. (S.) B. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą dokumentų bylos atkūrimo metu).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 8VĮ-34-(14.8.2.) „Dėl komisijos sudarymo dokumentų (bylos) dingimo aplinkybėms nustatyti“ sudarė Kauno miesto skyriaus komisiją dokumentų (bylos) dingimo aplinkybėms nustatyti (nuosavybės teisių atkūrimo bylos dublikatas, b. l. 81). NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų 2016 m. birželio 7 d. posėdžio protokolu Nr. 8PRT-20-(14.8.6.) nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S2-3611(1.7.) perdavė nuosavybės teisių į E. B. iki 1940 m. turėtą žemę atkūrimo dokumentų bylą Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriui. Komisija nustatė, kad dokumentų byla Kauno miesto skyriui nebuvo grąžinta, ir konstatavo, kad dokumentų byla yra prarasta (nuosavybės teisių atkūrimo bylos dublikatas, b. l. 113).
Pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip institucija, įgaliota atlikti veiksmus, numatytus Atkūrimo įstatyme, privalo būti aktyvi ir tinkamai įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad minėta institucija buvo aktyvi ir tinkamai įgyvendino savo funkcijas, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininko S. (S.) B. turėtą žemę klausimus, ar suteikiant pareiškėjai reikalingą informaciją, kad ši tinkamai įgyvendintų savo teises. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja anksčiau nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos domėdamasi nuosavybės teisių atkūrimu į S. (S.) B. turėtą turtą, nesudaro pagrindo minėtai institucijai neveikti ir neužtikrinti Atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas išimtines faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, tai, kad įgaliota institucija nebuvo pakankamai aktyvi ir tinkamai neįgyvendino savo įgaliojimų praradus dokumentų bylą ir ją atkūrus, taip pažeisdama konstitucinį gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), todėl konstatuotina, jog pareiškėja terminą prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo S. (S.) B. žemę (duomenys neskelbtini) , pateikti praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis ir objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis terminų praleidimo priežastimis, objektyviai trukdžiusiomis realizuoti subjektinę teisę į savalaikį nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-995/2010).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymas bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad pareiškėja terminą pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, numatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas, o prašymas tenkintinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylą pažymą apie 277,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-P-5802-9406 nuspręsta Z. G. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl termino nuosavybės teisėms atkurti atnaujinimo.
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. nustatytas taisykles (LR CPK 99 str. 2 d.). Kadangi pareiškėjos prašymas buvo tenkintas, todėl valstybės naudai priteisiamos 277,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Z. G. prašymą tenkinti.
Atnaujinti Z. G. terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo S. (S.) B. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą bei terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.
Priteisti iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos valstybės naudai 277,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske bank A/S” Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini) , įmokos kodą – (duomenys neskelbtini) , mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą