Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. Ž., J. B., P. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad, pasak pareiškėjo motinos J. Ž., ji ir A. E. nuo 1998 m. kartu gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose nesudarę civilinės santuokos teisės aktų nustatyta tvarka ir vedė bendrą ūkį kaip šeima. Pasibaigus vizai pareiškėjo motina, būdama nėščia, buvo priversta grįžti į Lietuvą (apytiksliai (duomenys neskelbtini) birželio mėnesį), A. E. likus Jungtinėse Amerikos Valstijose. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje gimus pareiškėjui, A. E. fiziškai nebuvo Lietuvoje, todėl pareiškėjo motina registruojant vaiko gimimo faktą neturėjo galimybės pareiškėjo gimimo liudijime įrašyti tėvą, ir pagal tuo metu galiojusias taisykles pareiškėjo gimimo liudijime tėvo duomenys apskritai nebuvo įrašyti. Pareiškime pažymima, kad nuo pat pareiškėjo gimimo A. E. pripažino pareiškėją esant jo vaiku, nuolat bendravo laiškais ir telefonu su pareiškėjo motina, rūpinosi ir domėjosi pareiškėju, siuntė pinigus vaiko išlaikymui. Pareiškime nurodoma, kad mirusysis trumpam buvo grįžęs į Lietuvą (apytiksliai nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. balandžio 1 d.), norėjo pareiškėjo gimimo liudijime įrašyti save pareiškėjo tėvu, tačiau tuo metu dar galiojant senųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normoms, tą galima buvo padaryti tik vaiko įvaikinimo keliu (taip buvo išaiškinta Vilniaus metrikacijos skyriuje, į kurį tuo metu kreipėsi pareiškėjo tėvai). A. E. grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas oficialiai neįforminęs tėvystės dėl komplikuotos ir ilgos procedūros, kuriai pritrūko laiko. Pareiškime taip pat nurodoma, kad vėl iškilus klausimui dėl oficialaus tėvystės įforminimo, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina gavo iš A. E. Jungtinių Amerikos Valstijų notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kuriuo A. E. notaro akivaizdoje pareiškė, kad yra L. Ž. tėvas, ir kuriuo prašoma gimimo liudijime įrašyti L. Ž. tėvu A. E. Tačiau šio rašytinio dokumento neužteko tėvystei patvirtinti, kadangi pareiškimas nebuvo tinkamai patvirtintas, o A. E. pareiškėjos motinos prašymu tinkamai patvirtinto pareiškimo neatsiuntė. Pareiškėjas nurodo, kad visuomet žinojo A. E. esant jo tėvu, iki pat jo mirties palaikė glaudų ryšį, tėvui gyvenant užsienyje nuolat bendravo susiskambindami ar susirašinėdami elektroninėmis priemonėms, mirusysis teikė pareiškėjui moralinę ir finansinę paramą. A. E. netikėtai mirus užsienyje (duomenys neskelbtini), jo motinos J. B. prašymu pareiškėjas organizavo palaikų kremavimą ir palaikų atgabenimą į Lietuvą, skolintomis lėšomis apmokėjo šias išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad tėvui mirus užsienyje, susidūrė su sunkumais organizuodamas palaikų atvežimą į Lietuvą, tuomet tapo akivaizdu, jog neturint oficialaus tėvystės patvirtinimo, pareiškėjas negali įrodyti giminystės ryšio, nuo kurio priklauso asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas nurodo, kad yra apmokėjęs velionio palaikų pargabenimo išlaidas, tačiau neturėdamas oficialių artimą giminystę patvirtinančių dokumentų jis neturi teisinio pagrindo į paramą palaikams parvežti. Be to, kadangi A. E. tėvystė pareiškėjo atžvilgiu nebuvo įregistruota, kitokiu būdu pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių į palikimo priėmimą po tėvo mirties.

5. Suinteresuotas asmuo P. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

7. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso), buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

10. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat teisę į palikimo priėmimą.

11. Byloje pateikta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini). gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), motina įrašyta J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas. Iš Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

12. Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

14. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjo prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje yra pakankamai ir kitų rašytinių įrodymų.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (L. Ž. ir A. E. susirašinėjimą Facebook Messenger programėlėje; (duomenys neskelbtini) A. E. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą Jungtinių Amerikos Valstijų notaro; pinigų, kuriuos A. E. siuntė pareiškėjo motinai, kvitus; A. E. palaikų atgabenimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus), taip pat pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatė, kad L. Ž. motina J. Ž. kartu su velioniu A. E. susituokę nebuvo, jie gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. J. Ž. besilaukiant vaiko teko grįžti į Lietuvą, velionis A. E. pasiliko gyventi užsienyje, o gimus vaikui (pareiškėjui L. Ž.) mirusiojo Lietuvoje nebuvo, dėl to nebuvo galimybės L. Ž. gimimo liudijime jo įrašyti tėvu. Mirusiajam nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. balandžio 1 d. būnant Lietuvoje buvo imtasi atitinkamų teisinių veiksmų oficialiai pripažinti tėvystę pareiškėjo atžvilgiu, tačiau dėl komplikuotos ir ilgos procedūros, kuriai pritrūko laiko, velioniui to padaryti nepavyko. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) A. E. pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, patvirtinto J. A. Valstijų notaro, galima daryti išvadą, kad mirusysis vėl ėmėsi veiksmų pripažinti savo tėvystę L. Ž. atžvilgiu, tačiau pareiškimas nebuvo tinkamai patvirtintas. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad mirusysis palaikė ryšius su pareiškėju L. Ž., teikė jam finansinį išlaikymą, tai patvirtina ir byloje pateikti siunčiamų pinigų kvitai. Suinteresuoti asmenys – velionio motina J. B. ir pareiškėjo motina J. Ž., atsiliepimuose į pareiškimą prieštaravimų dėl tėvystės nustatymo pareiškėjo atžvilgiu nepateikė. J. Ž. atsiliepime į pareiškimą patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. J. B. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad A. E. visą laiką pareiškėją L. Ž. laikė savo sūnumi.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog L. Ž. biologinis tėvas yra A. E. (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjo atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjo prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) padarytinas įrašas apie L. Ž. tėvą, nurodant, kad pareiškėjo tėvas yra A. E. Dėl duomenų apie A. E. tautybę įrašymo šioje byloje nesprendžiama, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

17. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo A. E. vaikas L. Ž. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylose nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.