Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui P. U., atsakovų Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui Gediminui Ratkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Rytų skirstomieji tinklai” atstovei Ingridai Kudabienei, trečiojo suinteresuoto asmens R. V. elektros tinklų prijungimo įmonės atstovui R. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. U. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB Rytų skirstomieji tinklai, R. V. elektros tinklų prijungimo įmonei, A. B., UAB ,,Elektra” dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2008-02-19 žemės sklype Užkryžių l., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi statybos darbai – iškasta tranšėja elektros kabeliui tiesti. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (I t., b.l. 28-29). Statybos buvo vykdomos 2007-09-24 Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo A. B. išduoto statybos leidimo Nr. 07LR-07.182 pagrindu (I t., b.l. 43-44). Nustatyta, kad statybos objektas – A. G., V. L. ir A. A. gyvenamųjų namų Elektrėnų sav., Užkryžių k. elektros tiekimo tinklas, nauja statyba, rekonstrukcija, 10 kV požeminės linijos elektros kabelio tiesimo darbai 0,4 kV kabelinei linijai tiesti, bendras ilgis – 1,019 km bei jau esamos 0,4 kV oro linijos demontavimo darbai, statytojas – AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionas, statybos rangovas – UAB ,,Elektra”, statybos darbų projektą rengė R. V. elektros tinklų prijungimo įmonė, projekto vadovas – R. V..

Pareiškėjas 2008-06-09 kreipėsi su skundu į teismą (I t., b.l. 3-12, 15-24), prašydamas: 1) pripažinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-13 įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. 03V-296 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) priteisti iš Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, pareiškėjui neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą – 13333,76 Lt, neturtinę žalą –10000 Lt, bylinėjimosi išlaidas – 2908,71 Lt.

Paaiškino, kad 2008-02-19 atvykęs namo, Užkryžių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., pastebėjo, jog jam priklausančiame sklype dirba statybos technika, sklypo dalyje iškasta tranšėja. Statybos darbus vykdė UAB ,,Elektra” darbuotojai. Nurodė, kad minėtos bendrovės darbuotojų paprašė nurodyti vykdomų statybos darbų pagrindą, teisėtumą, įvardinti atsakingus asmenis bei paaiškino, kad jam, kaip sklypo savininkui, apie statybos darbus nieko nėra žinoma. Pareiškėjo teigimu, UAB ,,Elektra” darbuotojai į jo prašymus nereagavo, paaiškino, kad statybos darbai yra suderinti Vilniuje. Ta pati informacija pareiškėjui buvo pateikta ir paskambinus telefonu į AB Rytų skirstomųjų tinklų Trakų elektros tinklus. Nurodė, kad nuvykus 2008-02-20 į AB Rytų skirstomųjų tinklų Trakų elektros tinklus sužinojo, jog statybos darbai vykdomi pagal statybos leidimą, išduotą Elektrėnų savivaldybės administracijos, ir leidimas išduotas pagal projektą, kuris su pareiškėju suderintas nebuvo. Nurodė, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad būtų nedelsiant sustabdyti statybos darbai, siekdamas išsiaiškinti darbų teisėtumą, statybos leidimo išdavimo aplinkybes. Kaip nurodo pareiškėjas, iš gautų atsakymų jis sužinojo, kad rengiant projektą buvo padaryta klaida ir pateiktoje projekto dokumentacijoje nebuvo nurodyta, kad projektuojama elektros linija kerta ir jo privačią valdą. Pareiškėjas nurodo, kad tvirtinant statybos leidimą, kurio pagrindu jo sklype buvo pradėti statybos darbai, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, dėl kurių jis 2008-03-13 raštu kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių ir 2008-03-27 į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistą Elektrėnų savivaldybėje, prašydamas išsiaiškinti, ar nebuvo pažeista statybos leidimo išdavimo tvarka, išnagrinėti savivaldybės darbuotojų veiksmus ir atsakomybę, išduodant statybos leidimą. 2008-03-17 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-153 panaikintas išduotas statybos leidimas dėl projekte pateiktų klaidingų duomenų dėl privačios ir valstybinės žemės. Pareiškėjas nurodė, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo A. B. veiksmų, kurio metu tarnybinio nusižengimo sudėtis nenustatyta ir minėtam asmeniui tarnybinė nuobauda nepaskirta. Pareiškėjo teigimu, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo nėra aišku, ar pripažinta savivaldybės tarnautojo kaltė, kadangi įsakyme minimi formalūs pažeidimai, kurie įvardinami kaip nesukėlę neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teigimu, dėl šios priežasties jis skundžia minėtą įsakymą, prašydamas pripažinti, kad pažeidimai, turėję įtakos žalos atsiradimui, buvo padaryti ir išduodant statybos leidimą. Pareiškėjo teigimu, statybos leidimų išdavimą administruojantys valstybės tarnautojai nesukontroliavo to, jog prašymas statybos leidimui išduoti neatitinka įstatymų, neįsitikinę jo teisėtumu jį priėmė bei jo pagrindu išdavė statybos leidimą. Pažymėjo, kad skundžiamame įsakyme nustatyta, kad dėl kai kurių veiksmų (prašyme leidimui gauti nėra jį priėmusio asmens parašo, įregistravimo datos, nepilnas pridėtų dokumentų sąrašas) neatlikimo atsakinga Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. V.. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 15 p. numato, kad vedėjas privalo kontroliuoti užduočių, skirtų skyriaus darbuotojams, vykdymą. Pareiškėjo nuomone, tuo pripažįstama, kad vyriausioji specialistė V. V. deramai neatliko savo pareigų, o vedėjas A. B. – tinkamai neatliko kontrolės. Pareiškėjo teigimu, Elektrėnų savivaldybės išvada dėl projekte nurodytų privačių sklypų ribų prieštarauja valstybinę statybos priežiūrą kontroliuojančios institucijos išvadai. Pareiškėjo nuomone, teiginys, kad nepateiktos sutartys su privačių valdų savininkais dėl jų sklypo laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį tėra formalus pažeidimas, neatitinka realios situacijos, nes nustatant servitutą žemės sklypui apribojamos teisės tuo sklypu naudotis, asmeniui atsiranda tiesioginė turtinė žala, kuri, pareiškėjo nuomone, turėtų būti suderinta ir kompensuota iki statybos vykdymo ir servituto /registravimo. Pažymėjo, kad nėra aišku, ar Nuolatinės statybos komisijos protokolas nustatyta tvarka patvirtintas ar ne. Pareiškėjo teigimu, pažeidimų konstatavimas reiškia, kad tarnautojai pažeidė teisės aktų reikalavimus - pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (LR CK 6.246 ir 6.271 str.). Pareiškėjas nurodė, kad neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, taip pat jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 172-174). Atsakovas nurodė, kad pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybes tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 10 ir 11 punktus savo sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atsižvelgęs į pateiktą išvadą ir tik tuo atveju, jeigu joje nustatyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena. įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju buvo pripažinta, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. nepadarė tarnybinio nusižengimo. Skunde teigiama, kad prašymo dėl statybos leidimo išdavimo prieduose nurodytas ne visas dokumentų sąrašas. Atsakovas nurodė, kad sutinka, kad įrašo prašyme nėra, tačiau reikiami dokumentai Nuolatinei statybos komisijai buvo pateikti iki posėdžio ir netrukdė komisijai priimti sprendimo, todėl toks pažeidimas negalėjo sukelti neigiamų pasekmių. Be to, šiuos veiksmus turėjo atlikti vyriausioji specialistė V. V., Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. privalėjo tik kontroliuoti šį procesą. Atsakovo nuomone, tai, kad pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą nėra pasirašytas jį turėjusio priimti valstybės tarnautojo, vertintina tik kaip viena iš prašymą pateikiančio asmens teisių į tai, kad prašymas tikrai būtų priimtas ir išnagrinėtas, ir šiuo atveju nesukėlęs neigiamų pasekmių. Šiuo atveju minėtas prašymas buvo nustatyta tvarka nagrinėjamas, o jo pagrindu 2007-09-24 buvo išduotas statybos leidimas. Dėl Elektrėnų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sprendimo priėmimo ir protokolo tvirtinimo datos atsakovas paaiškino, kad protokolas patvirtintas 2007-09-18. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo laikytasi pateiktų dokumentų dėl statybos leidimo išdavimo chronologinės tvarkos, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus sutikimas projektuoti ir montuoti kabelinę liniją žemėje buvo išduotas 2007-09-19, jau po 2007-09-18 įvykusio Nuolatinės statybos komisijos posėdžio. Atsakovo teigimu, tokio sutikimo nebuvimas užkerta kelią tik išduoti statybos leidimą, o ne svarstyti pateiktus dokumentus Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, todėl neigiamų pasekmių nesukelta. Atsakovo nuomone, minėti pažeidimai galėjo turėti įtakos tik statybos leidimo išdavimui, o ne pareiškėjo patirtai žalai atsirasti. Atsakovo teigimu, pareiškėjo patirta žala atsirado dėl to, kad R. V. elektros tinklų prijungimo įmonės parengtame projekte nenurodyta, kad projektuojama elektros linija yra nesuinteresuotų asmenų privačiose valdose. Pateiktoje dokumentacijoje projektuojama elektros linija ties pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu buvo nurodyta kaip esanti laisvoje valstybinėje žemėje, dėl kurios buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus sutikimas projektuoti ir montuoti kabelinę liniją valstybinėje žemėje. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p., statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Už nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą projektuotojas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teises pažeidimų kodeksą. Už minėtus pažeidimus R. V. buvo paskirta 3000 Lt bauda, todėl manome, kad jam šiuo atveju atsiranda ir civilinė atsakomybė dėl elektros kabelio linijos tiesinio darbais pareiškėjui padarytos žalos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2007-09-24 statybos leidimas buvo panaikintas Elektrėnų savivaldybės direktoriaus 2008-03-17 įsakymu ne dėl pareiškėjo minimų pažeidimų, o dėl to, kad projekte buvo pateikti klaidingi duomenys dėl privačios ir valstybinės žemės, neatitinkantys įstatymų ir įstatymus įgyvendinamųjų teises aktų reikalavimų. Dėl analogiškų priežasčių 2008-02-22 buvo sustabdyti ir elektros tiekimo kabelio tiesimo darbai. Dėl turtinės žalos, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktoje 2008-06-05 UAB „Reali idėja” lokalinėje sąmatoje vieni iš padarinių šalinimo darbų paminėti „iki l m gylio tranšėjų kabeliams kasimas rankiniu būdu II grupės grunte”. Atsakovo teigimu, nesuprantama, ką ruošiasi kasti bendrovė, jei pareiškėjas jau skundžiasi iškastos tranšėjos padaryta žala. Atsakovo nuomone, nepagrįstas ir išlaidų vejai atkurti apskaičiavimas, kadangi buvo kasama nešienaujamoje, piktžolėmis apžėlusioje pievoje. Dėl neturtinės žalos, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė dvasinį sukrėtimą, negali ramiai miegoti, nukentėjo ūkio darbai, mažiau laiko galėjo skirti šeimai , nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (kreipimosi pas gydytoją pažyma, vaistų pirkimas), todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis nepagrįstas. Atsakovo nuomone, taip pat nepriteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos taip pat nepagrįstos jokiais įrodymais.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam padaryta reali žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jame nurodytus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (II t., b.l. 1-3). Nurodė, kad AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-06-14 išdavė technines sąlygas Nr. 24/6/402 V. L., 2006-08-19 išdavė technines sąlygas Nr. 24/6/527 A. G., o 2007-04-16 išdavė technines sąlygas Nr. 24/7/286 A. A.. Visos šios technines sąlygos buvo analogiškos ir jomis buvo nustatyta, jog tam, kad įrenginiai būtų prijungti prie skirstomųjų tinklų, aukščiau nurodyti asmenys privalo parengti nurodytus techninius parametrus atitinkantį projektą. Techninėse sąlygose (14 punktas) taip pat buvo nurodyta, jog vartotojas privalo žemes sklypo daliai, per kurią tiesiami elektros tinklams priklausantys kabeliai ir montuojami elektros įrenginiai, nustatyti servitutus - privatiems asmenims priklausančiuose sklypuose ir gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus pažymą- valstybinėje žemėje. Nurodė, kad, vykdant išduotas technines sąlygas, vartotojų prijungimo projektą jų užsakymu rengė P. V. elektros tinklų prijungimo įmonė. Parengtas projektas buvo pateiktas derinti AB Rytų skirstomiesiems tinklams Atsižvelgiant į tai, kad projektas atitiko technines sąlygas, be to, su visų (pagal pateiktą projektą) privačių žemes sklypų savininkais servituto sutartys buvo sudarytos, o projekte nebuvo nurodyta, kad elektros tinklai suprojektuoti pareiškėjui priklausančiame žemes sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), projektas buvo suderintas. Paaiškino, kad pagal minėtą projektą AB Rytų skirstomiesiems tinklams Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2007-09-24 išdavė statybos leidimą. Pažymėjo, kad 2007-10-10 AB Rytų skirstomieji tinklai su V. L., A. G. ir A. A. sudarė Elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų pagal technines sąlygas paslaugos sutartis. Sutartimis AB Rytų skirstomieji tinklai įsipareigojo per 110 darbo dienų nuo prijungimo paslaugos mokesčio sumokėjimo dienos nutiesti elektros tinklus iki skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo elektros įrenginių nustatytos nuosavybės ribos Šiam įsipareigojimui įvykdyti AB Rytų skirstomieji tinklai konkurso būdu parinko rangovą ir 2007-12-12 sudarė Rangos sutartį su UAB „Elektra”. Rangovams pradėjus vykdyti darbus pareiškėjo žemės sklype, paaiškėjo, kad projektas neatitinka faktinės situacijos ir elektros tinklai turi būti tiesiami privačiame žemės sklype, su kuriuo tokie darbai nebuvo suderinti ir negautas sutikimas jiems vykdyti. Nurodė, kad darbai nedelsiant buvo sustabdyti, pareiškėjo žemes sklype elektros tinklai nebuvo nutiesti, tik iškastos tranšėjos jiems tiesti. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta užkasti tranšėjas ir atstatyti elektros tinklų montavimo metu sugadintas žemės naudmenas, bet pareiškėjas atsisakė. Pažymėjo, kad nei UAB „Elektra”, nei AB Rytų skirstomieji tinklai, nesant jų neteisėtų veiksmų, nėra atsakingi dėl pareiškėjo patirtos žalos.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. elektros tinklų projektavimo įmonė pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b.l. 35-36). Nurodė, kad, jo nuomone, Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėjo interesus nebuvo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas pretenduoti į lėšas žemės naudmenų atstatymui negali, žemės naudmenys, teismo įpareigojimu, turėtų būti atstatomi statytojo - AB Rytų skirstomųjų tinklų per rangovą - UAB ,,Elektra” kontraktinių lėšų sąskaita. Pažymėjo, kad pareiškėjas gali pretenduoti į pinigines sumas, dengiančias negautos žolės - šieno vertę, kurią turėtų nustatyti speciali komisija. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta sąmata yra klaidinanti – trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tiek vidutiniškai kainuoja 130-150 m ilgio tokios kabelinės linijos, kuri buvo suprojektuota šiame objekte, su visais tranšėjų kasimo-užkasimo, žemės atstatymo, montavimo darbais ir su visų medžiagų kaina. Dėl padarytos neturtinės žalos trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, išaiškėjus klaidai, atsiprašė pareiškėjo ir jo sūnaus ir prašė, kad jie geranoriškai sutiktų įregistruoti 207 kv. m. ploto 0,4 kV kabelinės linijos servitutą AB Rytų skirstomųjų tinklų naudai ir leistų tęsti statybą. Pareiškėjui buvo pateikti argumentai, kad projektas finansuojamas AB Rytų skirstomųjų tinklų, iš V. L., A. G. ir A. A. lėšų, jį įgyvendinus, visam kaimui ir jų sodybai pagerės elektros tiekimo patikimumas ir elektros kokybė, ženkliai išaugs jo sodybos ir kaimyninių sodybų žemės vertė be jokių išlaidų, tačiau pareiškėjo minėti argumentai neįtikino. Pareiškėjas nesutiko ir su pasiūlymu užkasti tranšėją ir sutvarkyti žemės naudmenas. Pareiškėjo nuomone, jokia neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Elektra” atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 39-40). Nurodė, kad UAB „Elektra” dalyvavo ir laimėjo AB Rytų skirstomieji tinklai organizuotą viešąjį konkursą dėl naujų vartotojų - A. G., V. L. ir A. A. - gyvenamųjų namų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų Užkryžių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav. darbų atlikimo. 2007-12-12 tarp UAB „Elektra” ir AB Rytų skirstomieji tinklai buvo pasirašyta rangos sutartis, kuria UAB „Elektra” įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis, išskyrus medžiagas, nurodytas rangos sutarties priede, pagal AB Rytų skirstomieji tinklai užduotį atlikti rangos darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovui. Kadangi Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius statybos leidimą išdavė 2007-09-24, o UAB „Elektra” rangos sutartį pasirašė vėliau, todėl akivaizdu, jog UAB „Elektra” nedalyvavo dokumentų tvarkymo dėl statybos leidimo išdavimo procese bei neturėjo tokios pareigos. Pažymėjo, kad UAB „Elektra” dirbo pagal rangos sutartį, laikėsi jos sąlygų bei vadovavosi visais dokumentais, kuriuos AB Rytų skirstomieji tinklai jai perdavė ir neprivalėjo tikrinti jų teisėtumo, todėl savo veiksmais pareiškėjui žalos nepadarė. Panaikinus statybos leidimą, kurio pagrindu buvo vykdomi statybos darbai, statybos darbai nutraukti.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko.

Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl reikalavimo panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos.

Byloje nustatyta, kad 2008-05-13 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. O3V-296 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” pripažinta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. nepadarė tarnybinio nusižengimo (I t., b.l. 147). Teismas pažymi, kad minėtu įsakymu pareiškėjui jokios teisės ir pareigos nesukuriamos, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo tesiės ginčyti įsakymą. Kadangi minėtas įsakymas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, jis gali būti vertinamas byloje kaip rašytinis įrodymas, sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą įsakymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype be jo žinios ir sutikimo buvo vykdomi statybos darbai, dėl ko jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-06-14 išdavė technines sąlygas Nr. 24/6/402 V. L., 2006-08-19 išdavė technines sąlygas Nr. 24/6/527 A. G., 2007-04-16 išdavė technines sąlygas Nr. 24/7/286 A. A., nustatant, kad minėti asmenys privalo parengti nurodytus techninius parametrus atitinkantį projektą (I t., b.l. 70-72). Nustatyta, kad vartotojų prijungimo projektą rengė P. V. elektros tinklų prijungimo įmonė (I t., b.l. 65). Kaip matyti iš byloje pateiktų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, rengiant projektą, manyta, kad planuojama elektros kabelių tiesimo trajektorija iš dalies kerta valstybinę, bet ne privačią, t.y. pareiškėjui priklausančią žemę. Tokią išvadą patvirtina ir R. V. įmonės kreipimasis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, prašant sutikimo projektuoti ir montuoti 0,4 kV kabelinę liniją Užkryžių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav. valstybei priklausančioje žemėje (I t., b.l. 64). Parengtas projektas buvo pateiktas derinti AB Rytų skirstomiesiems tinklams. 2007-09-12 AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionas kreipėsi su prašymu į Elektrėnų savivaldybės Architektūros skyrių išduoti statybos leidimą (I t., b.l. 61). 2007-09-24 Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. išdavė AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionui statybos leidimą Nr. 07LR-07.182 (I t., b.l. 59-60).

Statybos įstatymo (2007-05-03 redakcija Nr. I-1240) 23 str. 9 d. numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Statybos leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10 dienų (ypatingo statinio statybos leidimą – per 15 dienų) nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo <...> (Statybos įstatymo 23 str. 12 d.).

Remiantis paminėtomis nuostatomis, darytina išvada, kad pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą kartu su visa prie jo pridėta dokumentacija turi būti perduodamas Nuolatinei statybos komisijai, kuri turi pareigą patikrinti jai pateiktų dokumentų teisingumą bei pagrįstumą ir tik tada priimti teigiamą arba neigiamą išvadą dėl statybos leidimo išdavimo. Tik gavęs Nuolatinės statybos komisijos teigiamą išvadą, administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo nustatytais terminais išduoda statybos leidimą.

Byloje nustatyta, kad 2007-09-12 AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą buvo nagrinėjamas 2007-09-18 Elektrėnų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje (I t., b.l. 134-135). Posėdžio metu nustatyta, kad statinio projektas parengtas laikantis išduotų projektavimo sąlygų, pritarimą projektui administracijai atstovaujantis A. B. patvirtino savo parašu, rekomenduota išduoti statybos leidimą. 2007-09-24 Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B. išdavė AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionui statybos leidimą Nr. 07LR-07.182 (I t., b.l. 59-60). 2007-12-12 AB Rytų skirstomieji tinklai sudarė su UAB ,,Elektra” rangos sutartį Nr. 10520/571433 (II t., b.l. 18-21). Iš byloje esančių trečiųjų suinteresuotų asmenų AB Rytų skirstomieji tinklai, UAB ,,Elektra” atsiliepimų matyti, kad rangovams pradėjus vykdyti darbus pareiškėjo sklype, paaiškėjo, kad projektas neatitinka faktinės situacijos ir elektros tinklai turi būt tiesiami pareiškėjui priklausančiame privačiame žemės sklype, nesant jo žinios ir sutikimo. Aplinkybę, kad pareiškėjas apie jo sklype vykdomus darbus nežinojo, patvirtina tai, kad pareiškėjas nedelsiant po to, kai sužinojo apie vykdomas statybas, kreipėsi į AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Trakų skyrių (I t., b.l. 45), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir priežiūros departamentą (I t., b.l. 46), UAB ,,Elektra” (I t., b.l. 47), Semeliškių seniūną (I t., b.l. 48), Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių (b.l. 50), siekdamas išsiaiškinti jo sklype vykdomų statybų pagrindą ir prašydamas sustabdyti vykdomas statybas. 2008-02-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.40-01 (I t., b.l. 51-52). 2008-03-17 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-153 panaikintas statybos leidimas Nr. 07LR-07.182, 2007-09-24 išduotas AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regionui (I t., b.l. 116). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-03-30 pavedimu Nr. 1 departamento specialistei pavedė patikrinti Elektrėnų savivaldybėje statinio (elektros tiekimo kabelio Užkryžių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav.) projektavimo sąlygų rengimo ir jų sąvado išdavimo, statinių projektų ekspertizės atlikimo, projektų patikrinimo savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje bei statybos leidimų išdavimų procedūrų ir terminų atitiktį teisės aktų reikalavimus (I t., b.l. 115). 2008-04-15 buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad: 1) pažeisti projektavimo sąlygų išdavimo terminai, nurodyti Statybos techniniame reglamente STR 1.05.07:2002; 2) prašyme leidimui gauti nėra jį priėmusiojo asmens parašo, įregistravimo datos, nepilnas pridėtų dokumentų sąrašas; 3) projekte nebuvo gretimų sklypų ribų planų kopijų. Geoplane nenurodytos privačių sklypų ribos, per kurias tiesiamas elektros tinklas, nepateiktos sutartys su privačių namų valdų savininkais dėl jų sklypų laikino naudojimo statybos metu ir servitutų, naudojant pastatytą statinį; 4) Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas nenurodė sprendimo priėmimo ir protokolo tvirtinimo datos (I t., b.l. 138-142). Dėl minėtų pažeidimų Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir ištirti A. B. veiksmų teisėtumą, 2008-05-09 minėto skyriaus išvadoje nustatyta, kad padaryti pažeidimai formalūs ir A. B. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties (I t., b.l. 145-146). 2008-05-13 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. O3V-296 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo” pripažinta, kad A. B. tarnybinio nusižengimo nepadarė (I t., b.l. 147).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju teisingam ginčo išsprendimui neturi esminės reikšmės tai, kad vienam iš atsakingų už statybos leidimo išdavimo procesą savivaldybės administracijos tarnautojų nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, nes nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Iš byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad sprendžiant statybos leidimo išdavimo klausimą, atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai neveikė taip, kaip turėjo ir privalėjo veikti, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų visapusiškai patikrintas pateiktos dokumentacijos teisingumas ir pagrįstumas, dėl ko vėliau pareiškėjui atsirado žala.

Viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 redakcija Nr. X-736) 49 str. numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso (2007-06-07 redakcija Nr. VIII-1864) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Minėtos teisės normos taikytinos, kai reikalaujam atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilinio kodekso 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Šioje byloje sprendžiamas atsakomybės klausimas pagal 6.271 str., kuris numato civilinę atsakomybę be kaltės. Todėl šiuo atveju turi būti nustatytos trys minėtos atsakomybės sąlygos, išskyrus kaltę.

Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype neteisėtai buvo iškasta 156 m ilgio, 0,3-0,4 m pločio, apie 1 m gylio tranšėja elektros kabeliui tiesti taip sugadinant pareiškėjui priklausančio sklypo žemės naudmenas. Vykdytų statybos pagrindas – 2007-09-24 AB Rytų skirstomiesiems tinklams išduotas statybos leidimas. Konstatuotina, kad Elektrėnų savivaldybės administracijai atsakingai patikrinus pateiktus išduoti statybos leidimui dokumentus ir priėmus sprendimą neišduoti statybos leidimą, AB Rytų skirstomieji tinklai nebūtų turėję teisės su UAB ,,Elektra” sudaryti rangos sutarties, o minėtos įmonės darbuotojai – vykdyti statybos darbų. Todėl konstatuotina, kad tarp Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų ir atsiradusių pasekmių – padaryta žala pareiškėjui, yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Civilinio kodekso 6.281 str. 1 d. numatyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio ir reikalavimo matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jo patirta žala būtų įvertinta pinigine išraiška. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė 2008-06-05 UAB ,,Reali idėja” lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuoti pareiškėjo sklype atliktų statybos darbų šalinimo įkainiai (I t., b.l. 123-124). Iš pateiktos lokalinės sąmatos nustatyta, kad, siekiant atstatyti sugadintas žemės naudmenas turi būti atlikti šie darbai: iki 1 m gylio tranšėjų kabeliams kasimas rankiniu būdu – 828, 38 Lt, iki 1 m gylio tranšėjos kabeliams užpylimas iki 15 kW galios buldozeriais – 98, 28 Lt, statybos mašinos automobilio bazėje – 340 Lt, plotų išlyginimas rankiniu būdu – 166, 58 Lt, grunto tankinimas, užpilant tranšėjas ir duobes – 292, 73 Lt, vejos mažų plotų atnaujinimas – 4409, 46 Lt, viso – 6135, 43 Lt. Minėtoje sąmatoje papildomai taip pat numatyta. papildomų medžiagų vertė 3 proc. – 81, 41 Lt, papildomų mechanizmų vertė 3 proc. – 15, 99 Lt, sezoniniai darbai 15 proc. – 433, 28 Lt, specifiniai darbai 17 proc. – 265, 74 ir kiti paskaičiavimai. Teismas pažymi, kad nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis ir kokiems darbams atlikti yra nurodyti minėti paskaičiavimai, kurie neįeina į sąmatoje nurodytų darbų įkainius.

Be to, byloje nustatyta, kad vidutiniškai iki 1 m gylio tranšėja pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype jau yra iškasta, todėl nepagrįstas sąmatoje nurodytas vienas iš darbų – iki 1 m gylio tranšėjų kabeliams kasimas rankiniu būdu, todėl minėta suma (828, 38 Lt) taip pat neįskaičiuotina į turtinės žalos atlyginimo sumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis pareiškėjo pateiktas lokaline sąmata, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 5307, 05 Lt su 18 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, t.y iš viso 6262 Lt.

Atsakovas savo atsisakymą atlyginti žalą nepagrįstai motyvuoja tuo, kad pareiškėjui nėra padaryta reali žala. Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. asmuo, kuriam yra padaryta žala turi teisę reikaluti atlyginti vieną iš šioje normoje numatytų alternatyvių nuostolių rūšių - asmens sužaloto turto vertę, įvertintą pinigais, tam, kad asmuo galėtų teisėtomis priemonėmis pašalinti atsiradusius nuostolius. Todėl turtinės žalos atlyginimas priteistinas su PVM.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir prie jų priskiria išlaidas, patirtas už lokalinės sąmatos sudarymą. Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p. numatyta, kad <..> į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Remiantis minėta nuostata, pareiškėjo patirtos išlaidos už lokalinės sąmatos sudarymą priskirtinos netiesioginiams nuostoliams ir priteistinos kartu su turtinės žalos, o ne bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Iš byloje pateikto kvito matyti (I t., b.l. 150), kad pareiškėjas už lokalinės sąmatos sudarymą sumokėjo 150 Lt. Minėta suma laikytina protingomis išlaidomis, todėl pareiškėjui priteistina.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui iš viso priteistina 6412 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose nurodo, kad pareiškėjui buvo siūlyta atstatyti sugadintas žemės naudmenas, bet pareiškėjas atsisakė. Visų pirma, teismas pažymi, kad joks teisės aktas nenumato pareiškėjo pareigos sutikti su jam siūlytu žalos atlyginimo būdu. Antra, nustatyta, kad susitikimą su pareiškėju organizavo ir jame dalyvavo ne atsakovas, o trečiųjų suinteresuotų asmenų - AB Rytų skirstomieji tinklai, UAB ,,Elektra”, R. V. elektros tinklų prijungimo įmonės – atstovai (II t., b.l. 22). Todėl teigti, kad atsakovas siūlė natūra pareiškėjui atlyginti žalą ir todėl neturėtų būti priteisiamas pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindo.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.273 str. 2 d. žalos atlyginimas priteisiamas iš savivaldybės atstovaujamos savivaldybės administracijos, kuri išdavė statybos leidimą, kurio pagrindu buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Kadangi nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir įstatymas tai numato, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pažeista jo teisė į nuosavybę, pareiškėjas jautėsi pažemintas ir nusivylęs valdžios institucijų veiksmais ir atsakomybe, patyrė dvasinį sukrėtimą, siekdamas išsiaiškinti neteisėtų veiksmų pagrindą ir pasekmes, negalėjo skirti laiko darbui, šeimai, ramiai miegoti. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina tik jo paaiškinimai, jokių kitokių įrodymų, kad pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata ir būtų atsiradę kitų neigiamų pasekmių dėl atsakovo veiksmų, byloje nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui padarytos turtinės žalos dydį, tai, kad neteisėti veiksmai buvo sustabdyti ir imtasi priemonių, kad neteisėtų veiksmų padariniai būtų pašalinti, pareiškėjui priteistina 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (2007-12-18 redakcija Nr. VIII-1029) 44 str. 1 d. numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjas taip pat turi teisę ir į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su teisme nagrinėjama byla. Todėl pareiškėjo reikalaujamos atlyginti transporto, telekomunikacinių paslaugų, kopijavimo, spausdinimo, kanceliarinių priemonių pirkimo, teisės aktų paieškos išlaidos šiuo atveju neatlyginamos, nes patirtos pareiškėjui siekiant apginti savo interesus ne teismine tvarka (I t., b.l. 154-157). Kaip jau teismas nustatė anksčiau, išlaidos dėl lokalinės sąmatos sudarymo nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms.

Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad jam buvo teikiamos teisinės konsultacijos, surašytas skundas ir atstovaujama teisme, tačiau byloje nėra pateiktas kvitas, kuris įrodytų, kad už teiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta, nepateikta jokių duomenų, kokie yra teiktų paslaugų įkainiai, paslaugų teikimo laikas ir pan. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Remiantis minėta nuostata, pareiškėjo prašomos priteisti teismo išlaidos turi būti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek ir už kokius procesinius veiksmus turi būti atlyginta ir pagrįstos atitinkamais įrodymais. Tik tokiu atveju bus galima spręsti dėl atstovavimo išlaidų pareiškėjui priteisimo.

Pareiškėjui priteistinas 100 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 127 str.,

n usprendė:

pareiškėjo P. U. skundą tenkinti dalinai.

Priteisti pareiškėjui P. U. iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, 6412 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti pareiškėjui P. U. iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, 100 Lt žyminį mokestį.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.