- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-92-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01572-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- R. J., V. S., Compensa TU S
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams R. J., V. S., Compensa TU S. A. V. Insurance Group, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl 847,99 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų solidariai.
Atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė teismui 2012 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir bylą nutraukti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo Compensa TU S. A. V. Insurance Group sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Teismas patvirtino taikos sutarties sąlygas, kuriomis atsisakoma dalies reikalavimų atsakovams R. J., Compensa TU S. A. V. Insurance Group ir V. S. dalies reikalavimo dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad likusią pareikštų reikalavimų dalį, t.y. 4000 Lt reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 847,99 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo atlygins atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group. Nurodė, kad šalys ginčą išsprendė taikiai, taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymų normoms, todėl ją patvirtintino, o bylą nutraukė.
Atskirojo skundo argumentai
A. R. J. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo taikos sutartis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. taikos sutartį turi pasirašyti visos byloje dalyvaujančios šalys, o ne ieškovas ir vienas iš atsakovų. Teigia, kad jis nebuvo supažindintas su taikos sutarties sąlygomis.
2. Nepagrįstai konstatuota, kad ši sutartis nepažeidžia kitų atsakovų interesų. Tvirtina, kad jis buvo netinkamu atsakovu byloje. Mano, kad jo interesai gali būti pažeisti tuo, kad Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialas, atlyginęs žalą ieškovei, gali pareikšti jam ieškinį su reikalavimu regreso tvarka atlyginti nuostolius.
3. Teismas negalėjo tvirtinti šios taikos sutarties, nes joje nebuvo apspręstas kitų šalių, kurių atžvilgiu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nurodo, kad patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, informavo teismą, kad prašymas bus pateiktas CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, apie tai neinformavęs šalių.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atsakovo R. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. mano, kad taikos sutarties suderinimas su R. J. nėra privalomas. Draudimo bendrovė galėjo ir privalėjo atlyginti žalą pagal transporto priemonių privalomojo draudimo civilinės atsakomybės sutartį ir nesikreipiant į teismą.
2. Nurodo, kad R. J. atsakovu byloje įtrauktas VĮ Regitra pateiktos informacijos pagrindu kaip automobilio „Volkswagen Paesat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Todėl jeigu draudimo bendrovė pareikš ieškinį kitiems atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, atsakovas R. J. turės ir privalės įrodyti, kad automobilio „Volkswagen Paesat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas buvo ne jis.
Atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group atsiliepimu prašė atsakovo R. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. taikos sutartis nepažeidė apelianto interesų, nes draudimo bendrovė atlygino visą ieškovei padarytą žalą. Nei apeliantui, nei kitam atsakovui V. S. nekilo pareigos atlyginti žalos. Ieškovė atsisakė likusios ieškinio dalies, kurios neatlygino draudimas, visų atsakovų atžvilgiu.
2. Mano, kad apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes CPK 93 straipsnis nenumato išlaidų atlyginimo šaliai, kurios atžvilgiu ieškinio atsisakyta. Be to, bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo klausimą teismas gali išspręsti šalies prašymu priimdamas papildomą sprendimą, nenaikinant teismo patvirtintos taikos sutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl 847,99 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų solidariai. Vienas iš atsakovų Compensa TU S. A. V. Insurance Group, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė teismui taikos sutartį, kurią Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas yra taikos sutarties teisėtumas, kai ji pasirašyta ne visų byloje dalyvaujančios šalių, o tik ieškovo ir vieno iš atsakovų.
Taikos sutarties tikslas yra teisinės taikos tarp šalių atkūrimas, siekiant išvengti ginčo ar jį galutinai užbaigti. Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas solidariems atsakovams R. J., V. S., Compensa TU S. A. V. Insurance Group, veikiančiai per Lietuvo filialą. Taigi atsakovus sieja solidarioji atsakomybė, kuri kildinama iš bendro materialinio teisinio santykio ir to paties ginčo. Toks iš materialiosios teisės kylantis atsakovų bendrininkavimas laikytinas privalomuoju (CPK 43 str. 1 d.). Ši procesinio bendrininkavimo forma lemia, kad vieno iš bendrininkų atlikti procesiniai veiksmai galioja ir kitiems bendrininkams, jei jie neatvyko į bylos nagrinėjimą be svarbių priežasčių. Tačiau atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį ir pripažinti ieškinį reikalingas visų bendrininkų sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai atlikti neviršijant kiekvieno iš jų reikalavimų ar įsipareigojimų (CPK 44 str. 3 d.). Tuo tarpu skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir tik vieno iš atsakovų, t.y. Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialo. Tuo pažeidžiant kitų atsakovų teises, nes jie neturėjo galimybės dalyvauti derinant taikos sutarties sąlygas. Be to, jie neišreiškė savo valios ginčą baigti taikiai ir būtent tokiomis sąlygomis, kokias bendru sutarimu nustatė kreditorius ir vienas iš bendraatsakovių. Šiuo atveju atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group, veikiantis per Lietuvo filialą, neteisus, teigdamas, kad sudaryta ir teismo patvirtinta ginčo taikos sutartis nepažeidžia apelianto teisių. Bylos nagrinėjimą baigti taikos sutartimi atsakovų R. J. ir V. S. valios nebuvo. Atsakovai neturėjo galimybės dalyvauti derinant taikos sutarties sąlygas, kurios atžvelgiant į teisinio santykio pobūdį (dėl eismo įvykio metu kilusios žalos atlyginimo), gali būti jiems reikšmingos ateityje, sprendžiant bendraatsakovių tarpusavio atsakomybės pasiskirstymo klausimus. Todėl ginčo taikos sutartis neabejotinai turi įtakos apelianto teisėms ir pareigoms ir gali turėti iš jos kylančių teisinių pasekmių. Nors atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group nurodo, kad ieškovė atsisakė likusios ieškinio dalies, kurios neatlygino draudimas, visų atsakovų atžvilgiu, tačiau šis atsisakymas negali būti laikomas tinkamu užbaigti ginčą likusių atsakovų atžvilgiu. Visų pirma dėl to, kad ieškovė atsisakė ne visų byloje pareikštų reikalavimų taikos sutarties sudaryme nedalyvavusių atsakovų atžvilgiu, o tik tos dalies, kurios atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group taikos sutartimi neatlygins. Antra, dėl to, kad šis atsisakymas pareikštas taikos sutartyje, kurios sudaryme atsakovai nedalyvavo, o ne bendra civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 44 str. 3 d., 140 str. 3 d.). Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia apelianto teises, neatitinka civilinio proceso kodekso nuostatų ir tokia sutartis negali užbaigti ieškovės inicijuotos civilinės bylos kitų- taikos sutarties sudaryme nedalyvavusių- atsakovų atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta ieškovės ir vieno iš atsakovų taikos sutartis, naikinama ir klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pažymėtina, kad ieškovė, sudariusi taikos sutartį su vienu iš bendraatsakovų, turi teisę atsisakyti savo reikalavimų kitiems atsakovams bendra CPK 140 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir perdavus taikos sutarties patvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, teismas nepasisako dėl apelianto argumentų dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir taikos sutarties patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.