- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-177-211/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. K. (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 59-33 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo apeliantui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 7 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas L. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmestas nuteistojo apeliacinis skundas.
Bausmės vykdymo pradžia: 2013-06-06.
Bausmės vykdymo pabaiga: 2020-09-06.
1/2 bausmės atliko 2017-01-21.
Neatliktos bausmės dalis 2019-01-21 – 1 metai 6 mėnesiai 16 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019-02-25 priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi L. K. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog šuo metu nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistasis L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Nurodo pasižadantis laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, gerbti žmonių orumą, teikti naudą valstybei ir savo elgesiu pateisinti parodytą pasitikėjimą. Pasak apelianto, teismo nurodytas teiginys, kad yra atlikęs per mažą bausmės dalį, prieštarauja faktinei situacijai, kadangi teigia, kad 2019-04-10 dienai jis yra atlikęs jau daugiau nei 3/4 bausmės. Be to, nurodo, kad nusikaltimą padarė jauno amžiaus, neturėdamas pakankamos gyvenimiškos patirties, dėl ko labai gailisi. Nurodo pataisos namuose daug tobulinęsis, lankęs visas įmanomas programas, todėl dabar jaučiasi visiškai subrendęs ir atsakingas už savo elgesį. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas nurodė, kad laisvėje neturi darbo, gyvenamosios vietos, tačiau apeliantas teigia turintis tetą, kuri rūpinasi juo bausmės atlikimo metu bei suteiks gyvenamąjį plotą jam išėjus, o dėl darbo paieškos nurodo ketinantis kreiptis į darbo užimtumo tarnybą. Apeliantas taip pat nurodo, kad pataisos namuose yra darbo vietų trūkumas, todėl įsidarbinti nėra galimybių, todėl apeliantas negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų ir padengti civilinio ieškinio, kas įmanoma tik esant darbinėms pajamoms. Taip pat teigia, kad įvykdyti komisijos rekomendacijas gali ir būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, o probacijos tarnybos priežiūroje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas apelianto skundas ir paliktas nepakeistas Komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo pastarajam, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).
Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad apeliantas 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2017-01-21, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, jam buvo skirtos nuobaudos, paskutinį kartą nuobauda paskirta 2018-01-19, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės laikotarpiu skatintas 1 kartą (Šiaulių TI 2014-07-30). Nuteistojo asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad apeliantas vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo nuteistųjų adaptacijos, pataisos programoje, 2016-03-16 išklausė mokymus tema „Krizių psichologija“, nuo 2016-03-10 iki 2016-04-21 dalyvavo „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programoje. Taip pat bausmės atlikimo metu nuteistasis Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose nedirba. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo laisvėje gyvenimo būdas bei socialinė aplinka turėjo įtakos jo nusikalstamumui, dalį nusikalstamų veikų įvykdė būdamas su kitais asmenimis; praeityje galimai jis buvo įtakojamas asocialios/delinkventinės grupės ir suvokia, jog ši įtaka buvo vienas iš nusikalstamą elgesį įtakojusių veiksnių. Taip pat svarbu yra ir tai, kad atlikus nuteistojo L. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 53 balai, iš jų 28 balai yra dinaminiai (yra galimybė sumažinti). Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas L. K. praeityje teistas 3 kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus tyčinio smurtinio pobūdžio nusikaltimo – sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, šią veiką jis padarė praėjus vos 9 mėnesiams nuo ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad apeliantas L. K. ir anksčiau 3 kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, nusikaltimams būdingas modelis. Jo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė sąlygas ir buvo nusiųstas atlikti realios bausmės. Pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei yra itin reikšmingos charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Skunde nuteistasis teigia, kad pataisos namuose nėra galimybės įsidarbinti, todėl jis negali padengti jam priteisto civilinio ieškinio, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad duomenų, jog apeliantas kreipėsi dėl darbo – nėra, todėl pagrįstai apylinkės teismas vertino tai, kad nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, pastangų atlyginti bent dalį priteistų iš jo ieškinių sumos.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad L. K. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis Komisijai pristatomas 1 kartą. Priešingai nei teigia savo skunde apeliantas, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas visas šias aplinkybes įvertino ir tinkamai motyvavo savo sprendimuose, todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiama nutartis nepagrįsta.
Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu apeliantas dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teigia norintis integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau šiuo metu, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai nėra vertinama kaip apelianto nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, kadangi šią sąlygą numato ir pats įstatymas. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto L. K. asmenybę, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas nusikaltimą ir būdamas praeityje ne kartą teistas, apeliantas puikiai suvokė tokio savo elgesio pasekmes, kurios neišvengiamai įtakos jo gyvenimą, tačiau, nepaisant to, pasirinko būtent tokį, neteisėtą elgesio variantą.
Teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo L. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.