- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3351-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00116-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Advokatai
- Arūnas Alekna
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo sesers O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą į jos turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, priėmiau pareiškėjas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad jis yra palikėjos O. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis ir tuo pačiu 4 eilės įpėdinis pagal įstatymą. Jam ir jo mirusiai seseriai O. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausė: 1) gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas - daržinė, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas - tvartas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas - viralinė, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-rūkykla, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-malkinė, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (tualetas, šulinys), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini); esantys (duomenys neskelbtini); 2) 0,2800 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) - 1,7100 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 4) 0,6500 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 5) 0,6100 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jo sesuo O. G. mirė ištuokoje, buvęs sutuoktinis - I. G., santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių visas aukščiau išvardintas nekilnojamasis turtas (1/2 dalis) po santuokos nutraukimo atiteko O. G.. Po jo sesers O. G. mirties palikimą į jos turtą, tame tarpe ir į jai tenkančią dalį aukščiau paminėto nekilnojamojo turto, priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti - prižiūrėdamas ir naudodamasis gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, baldais, namų apyvokos reikmenimis bei kitais daiktais, mokėdamas mokesčius už komunalines paslaugas, kas reiškia, kad po sesers O. G. mirties, kaip įstatyminis įpėdinis, priėmė palikimą, tačiau niekur to neįformino, t. y. į notarą nesikreipė, jokių juridinių veiksmų neatliko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nepradėjo paveldėjimo veiksmų po O. G. mirties. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštaraus V. K. pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos O. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. K. prašymas yra pagrįstas, VĮ Turto bankas neprieštaraus jo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog O. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas: 1) 1/2 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato - daržinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato - tvarto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato - viralinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato - rūkyklos, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato - malkinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kiemo statinių (tualetas, šulinys), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini); esančių (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalis 0,2800 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),; 3) 1/2 dalis 1,7100 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 4) 1/2 dalis 0,6500 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 dalis 0,6100 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po O. G. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjas nurodo, kad nors jis į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą, atsiradusį po sese mirties, priėmė laiku, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Nagrinėjamu atveju, po O. G. mirties jos brolis pareiškėjas V. K. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau jis rūpinosi po O. G. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėjas po O. G. mirties prižiūrėjo ir naudojosi visu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, baldais, namų apyvokos reikmenimis bei kitais daiktais, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, taip pat tvarkė ir remontavo gyvenamąjį namą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. K., L. G..
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog V. K. po sesers O. G. mirties jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos brolis V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui V. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.