Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-87-360/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-03
Bylos Nr.
2A-87-360/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
Pareiškėjas
B. P., G. P., V. A., A. P., M. S., A. V., V. G., D. G., L. G.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, L. B., Kretingos
Pranešėjas S. KatauskasTeisėjas E. Jurgutis
Civilinė byla Nr. 2A-87-360/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21; 128.2; 30.4.2;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant pareiškėjams B. P., G. P., suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgaliotam asmeniui D. V., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. P., G. P., V. A., A. P., M. S., A. V., V. G., D. G., L. G. prašymą suinteresuotiems asmenims L. B., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos 2-ajam notarų biurui, Klaipėdos apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjų B. P., G. P., V. A., A. P., M. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. P. pagal 1986-01-07 J. P. testamentą paveldėjo jo turtą ir teisės. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. J., kuris 1986-01-07 testamentu, surašytu Kretingos rajono Darbėnų ligoninėje ir patvirtintu ligoninės vyriausiojo gydytojo K. L., visą savo turtą paliko savo broliui (pareiškėjų tėvui) P. J.. Šio testamento pagrindu, 1986-07-26 Kretingos notarinės kontoros notarė J. N. išdavė J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (registro Nr. 1571). Pareiškėjų nuomone, J. P. paveldėjo J. P. teisės į žemę atkūrimą. Pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-11-13 pažymą apie nuosavybę Nr. R4-5237, kad J. P. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 1,09 ha žemės sklypą Nr. 250 (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)., mirus J. P., jo turtą ir teises paveldėjo pagal įstatymą ir testamentą visi pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo L. B.. Jie 2009-01-05 kreipėsi į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytą 0,99 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius 2009-02-06 rašte Nr.R7-48-(3.2) nurodė, kad į buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytą 0,99 ha žemės plotą nuosavybės teisių atkurti negali, nes pareiškėjai turi kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka nusistatyti juridinį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. P. testamentu paveldėjo brolio J. P. turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-06-05 sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ J. P. negalėjo pretenduoti į savo brolio J. P. iki nacionalizacijos valdytą 0,99 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), nes minėto įstatymo 2 str. įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisės atstatymą – tai pats turto savininkas arba, mirus buvusiam savininkui, jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis. Pažymėjo, kad teisinis pagrindas atkurti nuosavybės teises į brolio J. P. iki nacionalizacijos valdytą 0,99 ha žemę atsirado priėmus 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kuriuo išplėstas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, sąrašas, tačiau J. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjai B. P., G. P., V. A., A. P., M. S. apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą tenkinti ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. pagal 1986-01-07 J. P. testamentą paveldėjo jo turtą, iš jo iki nacionalizacijos valdytą 0,99 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir visas teises. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-10 sprendimu patenkino pareiškėjų prašymą ir atnaujino terminą nuosavybės teisėms į J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius pareiškėjams nurodė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjų tėvas testamentu paveldėjo brolio J. P. turtą. Pažymi, kad iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo 1997-07-01, 1997-01-16 sustabdytas 1991-06-18 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo ir tvarkos ir sąlygų“ galiojimas. Kadangi paveldėjimo teisės įgyvendinamos įsigaliojus 1997-07-01 įstatymui, todėl šis įstatymas ir turi būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime išėjo už pareiškėjų reikalavimo ribų ir aiškinosi dėl J. P. palikto turto ir teisių. Paaiškina, kad pagal 1964 m. LR CK 582 str. 1 d. 1 p. nuostatas fizinių asmenų, besigydančių ligoninėse, testamentai, patvirtinti tų ligoninių vyriausiųjų gydytojų, buvo prilyginami notariniams testamentams, todėl 1986-01-07 testamentas nelaikytinas naminiu testamentu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nėra teisinio pagrindo netenkinti pateikto pareiškimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad teisinis pagrindas atkurti teisę į J. P. iki nacionalizacijos valdytą 0,99 ha žemę atsirado tik 1997-07-01 priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kuriuo išplėstas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, ratas. Tačiau 1997-03-25 J. P. mirė, neišreiškęs savo valios į J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. P., kuris 1986-01-07 testamentu, surašytu Kretingos rajono Darbėnų ligoninėje ir patvirtintu ligoninės vyriausiojo gydytojo K. L., visą savo turtą paliko savo broliui (pareiškėjų tėvui) P. J.. Minėto testamento pagrindu 1986-07-26 Kretingos notarinės kontoros notarė J. N. išdavė J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, registro Nr. 1571. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-11-13 pažymą apie nuosavybę Nr. R4-5237 J. P. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 1,09 ha žemės sklypą Nr.250 (duomenys neskelbtini). Pagal 1929-09-21 aktą Nr. 345 J. P. pardavė K. Ž. dešimt arų žemės (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje kilo ginčas, ar pareiškėjų tėvas paveldėjo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises ir yra subjektas atkurti nuosavybės teises pagal 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjų tėvas mirė iki 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo priėmimo, todėl pareiškėjai nepaveldėjo teisės atkurti nuosavybę į J. P. priklausiusią žemę. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis nesutinka.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Nuosavybės teisių atkūrimas buvo reglamentuojamas 1991-06-18 priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir 1991-06-18 Įstatymas Nr. I-1454), kuris įsigaliojo nuo 1991-08-01. Šio Įstatymo 1 str., nustačiusio įstatymo paskirtį, 1 d. buvo nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, kuris šio įstatymo priėmimo dieną yra valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje, nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas. Šio Įstatymo 2 str. buvo nustatyti subjektai, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turtą. Restitucijos procesas nuo 1997-01- 22 iki 1997-07-08 buvo laikinai sustabdytas pagal Seimo 1997 m. sausio 16 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo 1 straipsnį, kuriame buvo nustatyta, kad įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimas sustabdomas laikinai, „iki bus priimtas naujas įstatymas“. 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kuris įsigaliojo 1997 m. liepos 9 d. Pažymėtina, kad nors šio Įstatymo pavadinimas ir skiriasi nuo anksčiau nuosavybės teisių atkūrimą reguliavusio Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, jis reglamentuoja to paties pobūdžio, t. y. nuosavybės teisių restitucijos, santykius.

1997 m. liepos 1 d. priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas tęsė nuosavybės teisių atkūrimą, grindžiamą 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostata – Lietuvos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Šis įstatymas praplėtė subjektų, galinčių pretenduoti atkurti išlikusį nekilnojamąjį turtą, skaičių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams.

Pagal bylos duomenis matyti, kad pareiškėjų tėvas 1986-01-07 testamentu, surašytu Kretingos rajono Darbėnų ligoninėje ir patvirtintu ligoninės vyriausiojo gydytojo K. L., visą savo turtą paliko pareiškėjų tėvui P. J.. Pagal 1964 m. LR CK 582 str. 1 d. 1 p. fizinių asmenų, besigydančių ligoninėse, testamentai, patvirtinti tų ligoninių vyriausiųjų gydytojų, buvo prilyginami notariniams testamentams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 p. nustato, kad įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991-08-01), yra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises nepriklausomai nuo jo išdavimo (sudarymo) datos. Darytina išvada, kad J. P. testamentas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl neturi būti nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų tėvas testamentu paveldėjo J. P. teises ir pereigas.

LR CK 5.1 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal LR CK 1.112 str. 2 d. įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. LR CK 5.1 str. 2 d. taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Aukščiausiasis Teismas ne kartą (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr.3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Darytina išvada, kad pareiškėjai paveldėjo iš savo tėvo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises, nepaisant to, kad ši turtinė teisė atsirado jau po J. P. mirties.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena, kurios esminis bruožas ypatingas valstybės interesas, kai ji privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų itin kruopščiai patikrintas, o teismo teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal LR CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal LR CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal esančius duomenis, archyvinius dokumentus matyti, jog J. P. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 1,09 ha žemės sklypą Nr. 250 (duomenys neskelbtini). Pagal 1929-09-21 aktą Nr. 345 J. P. pardavė K. Ž. dešimt arų žemės (duomenys neskelbtini). 1986-01-15 mirė J. P., kuris 1986-01-07 testamentu visą savo turtą paliko savo broliui (pareiškėjų tėvui) J. P..

Darytina išvada, kad pareiškėjai iš savo tėvo J. P. paveldėjo teisę atkuri nuosavybės teises į 0,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priklausiusį J. P.. Pareiškėjai yra subjektai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. prasme. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-10 atnaujino terminą nuosavybės teisėms į J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti.

Prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjams nesukurs subjektinių teisių, nes šią teisę patvirtinantis dokumentas, t. y. tiek J. P. 1986-01-07 testamentas, tiek 1986-07-26 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, nėra prarasti. Prašomas nustatyti juridinis faktas, kad J. P. pagal 1986-01-07 J. P. testamentą paveldėjo jo turtą, iš jo iki nacionalizacijos valdytą 0,99 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir visas teises, yra perteklinis, todėl nereikšmingas nuosavybės teisių atkūrimui.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti šį pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p), o jei priėmė – bylą nutraukti (LR CPK 293 str. 1 p.).

Esant aptartoms aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (LR CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 5 p., 326–331 str.,

nutaria:

Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimą ir bylą nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėEugenija Morkūnienė