Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovui vyriausiajam specialistui Žydrūnui Cicinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 17 d., apie 10 val. 45 min., turintis teisę medžioti asmuo – medžiotojas A. Č., automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo seseriai I. K., (duomenys neskelbtini), gabeno neteisėtai sumedžiotus ir išdorotus gyvūnus – dvi suaugusias stirnas, kurios yra licencijuojami kanopiniai gyvūnai, neturėdamas jokių teisėtą sumedžiojimą patvirtinančių dokumentų.

Padarytas teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas yra įrodytas paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. prisipažinimu, teisme apklaustų liudytojų R. M., D. B., I. K. parodymais bei kitais administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo specialisto tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolu (b.l. 6), fotonuotraukomis (b.l. 7-14), medžiotojo bilietu (b.l. 16), laikinojo medžiotojo bilietu (b.l. 17), transporto priemonės registracijos liudijimu (b.l. 18), A. Č. paaiškinimu (b.l. 19).

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra inkriminuota, kad A. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinio teisės pažeidimo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalyje. 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgus į tai, kad A. Č. veiksmus kvalifikuojanti Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalis numato griežtesnę atsakomybę negu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalis, todėl A. Č. veiksmai nėra perkvalifikuotini (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi teisena šioje byloje vykdytina pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) yra laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, kurios yra detalizuotos ATPK 284 straipsnyje, pagal kurį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 248 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis).

Gyvūnų medžioklės Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau - Taisyklės) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Minėtų taisyklių 58.2.3 punkte, galiojusiame administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, buvo numatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Šių taisyklių bendrosiose nuostatose numatyta, jog licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Licencija yra užklijuota ant specialios paskirties plombos, skirtos pažymėti sumedžiotą licencijuojamą gyvūną, informacinės plokštelės. Specialios paskirties plomba ir licencija yra neatskiriamos.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č., kuris turi teisę medžioti, buvo policijos pareigūnų sustabdytas (duomenys neskelbtini), ir jo vairuojamame automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame seseriai I. K., buvo surasta dviejų stirnų skerdiena, tačiau jokių teisėtą stirnų, kurios yra licencijuojami kanopiniai gyvūnai, teisėtą sumedžiojimą patvirtinančių dokumentų A. Č. neturėjo. Pats pažeidėjas A. Č. posėdžio metu patvirtino, kad gabeno stirnos skerdieną, kuri buvo sumedžiota neturint licencijos.

Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus visų administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad pažeidėjas A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 85.2.3 reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, tai yra neteisėtai sumedžioto licencijuojamojo gyvūno gabenimas, padarytas asmens, kuris turi teisę medžioti.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nors pažeidėjas A. Č. turi vieną galiojančią nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau už pažeidimus aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje anksčiau baustas nebuvo. Šios rūšies pažeidimą, padarė pirmą kartą. Taip pat, teismas neturi duomenų ir apie pažeidėjo teistumą. Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidėjas A. Č. visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamojo gyvūno gabenimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų neteisėtų veiksmų, kas lengvina pažeidėjo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių pažeidėjo A. Č. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi pažeidėjo A. Č. padarytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina visa administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga, todėl, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir į paties pažeidėjo A. Č. asmenybę, pažeidėjui, kaip dirbančiam asmeniui, už padarytą administracinį teisės pažeidimą yra paskirtina nuobaudos rūšis - bauda, paskiriant sankcijoje numatytos baudos minimumą (ATPK 30, 30² straipsniai).

Atsižvelgiant į paskirtinos baudos dydį ir į pažeidėjo A. Č. aiškinamas aplinkybes apie jo dabartinę turtinę padėtį, pažeidėjui jo paties žodiniu prašymu paskirtinos administracinės baudos sumokėjimas yra išdėstytinas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimo dalimis tvarką (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).

Asmenims už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, yra numatytas ir specialiosios teisės atėmimas, t.y. atėmimas teisės medžioti, ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudoti gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, konfiskavimas. Įstatyme įvardintas specialiosios teisės atėmimas ir administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių priverstinis neatlygintinis konfiskavimas yra numatyti kaip privalomos papildomosios, o ne alternatyvios administracinės nuobaudos (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t.y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatsitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Kartu Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs tai, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, t.y. proporcingumo principas yra betarpiškai susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda yra laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-331/2007m., N5-542/2007m., N9-827/2007m. ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pažeidėjas A. Č. yra didelį medžiotojo stažą turintis asmuo, medžiojantis jau nuo 2005 metų, kuris pats, kaip medžiotojas, už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, anksčiau baustas nebuvo, todėl, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, t.y. tai, kad stirnų skerdieną jis gabeno iš miško, tačiau jokių duomenų apie jo galimai žinomas neteisėto medžiojimo aplinkybes byloje nėra nustatyta, laikytina, kad nagrinėjamu atveju ilgalaikis teisės medžioti pažeidėjui A. Č. atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab, kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį pažeidėjui yra paskirtina administracinė bauda. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę; atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai pažeidėjui A. Č. gali būti pasiekti, nustačius ir trumpesnį nei įstatymo numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo, t.y. teisės medžioti, kaip privalomos papildomos nuobaudos, terminą (ATPK 27 straipsnis. 30¹ straipsnio 1 dalis).

Taip pat, pagal išaiškintas bylos aplinkybes matyti, kad transporto priemonė, kuria buvo gabenami neteisėtai sumedžioti licencijuojami gyvūnai, asmeninės nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., bet jo seseriai I. K. (b.l. 18).

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, kuriuose nurodytas ir pažeidimas, numatytas ATPK 85 straipsnio 6 dalyje. Teismas pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje ATPK 26 straipsnio redakcijoje (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurina ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes.

Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuojami nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė, t.y. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. K., kuri teisme paaiškino, kad šį automobilį įsigijo, tačiau pati kol kas nevairuoja, nes jai nepavyko išlaikyti vairavimo egzamino. Minėtą automobilį laiko pas tėvus, nuosavo namo kieme, nes neturi savo garažo. Jo rakteliai taip pat yra pas tėvus. Ji yra sakiusi broliui, kad bet kada gali šį automobilį, jei prireiktų, panaudoti. Įvykio dieną brolis neprašė automobilio ir ji nieko nežinojo apie tai kur brolis su juo tą dieną važiavo. Šias I. K. nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č., kuris paaiškino, kad tą dieną automobilio sesers neprašė ir pastaroji apie jo vežamą skerdieną nieko nežinojo. Kadangi seseriai nepavyksta išlaikyti vairavimo egzamino, ji pati automobilio nevairuoja, jį laiko tėvų namų kieme, iš kuri jis šį automobilį ir paėmė, nes žino, kad sesuo tam neprieštarauja. Paskutiniu metu šiuo automobiliu važinėja gana dažnai.

Teismas ištyręs bylos įrodymus, daro išvadą, kad A. Č. automobilį (duomenys neskelbtini), vairavo savavališkai, t.y. neturėdamas automobilio savininkės I. K. leidimo, taip pat be jos žinios. Taigi, A. Č. naudojosi kitam savininkui priklausančiu automobiliu prieš jos valią, todėl šiuo atveju įstatymas gina savininko teises. Įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskacija negali būti taikoma.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str., 27 str., 30¹ str. 2 d., 85 str. 6 d., 302²-302⁴ straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį 868,- Eur.(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės medžioti 6 (šešiems) mėnesiams be pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės, konfiskavimo.

Paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 00 eur/ct.), paskutinį mėnesį sumokant – 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Išaiškinti pažeidėjui A. Č., kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank “, banko kodas 73000, įpareigojus jį kiekvieną mėnesį savo vardu įnešti pinigines lėšas į aukščiau minėtą banko sąskaitą bet kurio banko įstaigoje, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.3.-8-517/2017 (ROK: 16063367391) ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos nustatyta tvarka, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Nutarimo kopiją nusiųsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - A. Č., gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros, kurios buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 140, Ukmergės m., žiniai.