- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-2207-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00607-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- Č. D.
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusiomis pasekmėmis ir pagal M. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovė Č. D. prašė nutraukti su atsakovu M. D. sudarytą santuoką dėl pastarojo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą:
1. po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- 133/655 dalis 6,5500 ha žemės sklypo miškų ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini);
- 1,9700 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini);
2. po santuokos nutraukimo ieškovei bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį šio nekilnojamojo turto:
- 0,7000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini);
- gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoto M. D. vardu, vidutinė rinkos vertė 7783 Lt;
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini).;
- kiemo statinių (šulinio, tualeto), (duomenys neskelbtini);
3. nustatyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarką:
- po santuokos nutraukimo ieškovė naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-11 (11,35 kv. m.), 1-12 (15,80 kv. m.), 1-13 (5,34 kv. m.), 1-14 (4,06 kv. m.), 1-15 (4,06 kv. m.), 1-16 (8,68 kv. m.), 1-17 (10,78 kv. m.);
- po santuokos nutraukimo atsakovas naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-4 (11,54 kv. m.), 1-5 (7,95 kv. m.), 1-6 (3,83 kv. m.), 1-7 (3,10 kv. m.), 1-8 (7,17 kv. m.), 1-9 (15,78 kv. m.), 1-10 (15,32 kv. m.);
- po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (4,20 kv. m.), 1-2 (2,15 kv. m.), 1-3 (2,72 kv. m.), 1-18 (5,87 kv. m.);
- 1/12 dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini);
- 1/12 dalį ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- 1/12 dalį ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- 1/12 dalį ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
Atsakovas M. D. priešieškiniu prašė ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto atmesti, šalių santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Atsakovas nurodė, kad šalys neturi dalintino turto, kadangi ieškovė, išvykdama gyventi į Angliją, dalį turto pasiėmė, o į paliktą turtą pretenzijų atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė:
- 133/655 dalis 6,5500 ha žemės sklypo miškų ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini);
- 1,9700 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini);
- 0,7000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini);
ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teisė priteisė po ½ dalį:
- gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini);
- kiemo statinių (šulinio, tualeto), (duomenys neskelbtini);
nustatė gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarką:
- po santuokos nutraukimo ieškovė naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-11 (11,35 kv. m.), 1-12 (15,80 kv. m.), 1-13 (5,34 kv. m.), 1-14 (4,06 kv. m.), 1-15 (4,06 kv. m.), 1-16 (8,68 kv. m.), 1-17 (10,78 kv. m.);
- po santuokos nutraukimo atsakovas naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-4 (11,54 kv. m.), 1-5 (7,95 kv. m.), 1-6 (3,83 kv. m.), 1-7 (3,10 kv. m.), 1-8 (7,17 kv. m.), 1-9 (15,78 kv. m.), 1-10 (15,32 kv. m.);
- po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (4,20 kv. m.), 1-2 (2,15 kv. m.), 1-3 (2,72 kv. m.), 1-18 (5,87 kv. m.).
Teismas nustatė, kad bylos šalių santuoka pradėjo irti - abejoms šalims pradėjus netinkamai vykdyti savo pareigas: atsakovas vartojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, tuo tarpu ieškovė nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiu, nuo 2009 m. nesirūpino šeima, ją paliko ir išvažiavo gyventi svetur. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dalindamas ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą, teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir dalis ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui - 6,5500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 1,9700 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir 0,7000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šio turto teismas tarp šalių nedalino.
Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas, esantis Rudnios k., Šalčininkų r., su ūkiniais pastatais buvo įgytas iš bendrų šeimos lėšų. Teismas laikė, kad ieškovės pasiūlytas gyvenamojo namo padalinimo būdas yra optimalus ir subalansuotas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. D. prašo panaikinti 2013 m. sausio 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundžią grindžia tokiais argumentais:
1. Prieš dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, teismas privalėjo nustatyti, koks turtas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o koks asmenine, tačiau to neatliko.
2. Sprendime nustatyta tik gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, tačiau nenustatyta ūkinių pastatų bei kiemo statinių naudojimosi tvarka. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo pasiūlymus dėl naudojimosi dalintinu turtu tvarkos. Be to, sprendime nurodyta, kad šalims priteisiama po ½ dalį 61 kv. m. ploto kiemo statinių, tačiau nėra aišku kokie statiniai buvo turimi omenyje.
3. Padalinus turtą liko neišspręstas klausimas dėl gyvenamojo namo apšildymo tvarkos bei elektros energijos gyvenamajame name bei ūkiniuose pastatuose naudojimo tvarkos.
4. Teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia atsakovo interesus, nes tik atsakovas rūpinasi šiuo turtu, be to, teismas ieškovės naudojimui priskyrė patalpas, kurias suremontavo atsakovas.
5. Teismas nesuteikė šalims galimybės sudaryti taikos sutarties – nesiėmė priemonių šalis sutaikyti, neužtikrino ieškovės dalyvavimo teismo procese.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė Č. D. nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad būtent šalims yra suteikta teisė nustatyti ginčo objektą (CPK 13 straipsnis). Šis principas materializuojasi ir šalims naudojantis apeliacijos teise skundžiant pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, t.y. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šių ribų, išskyrus viešojo intereso reikalaujamus atvejus (CPK 320 straipsnio 2 dalis), peržengti neturi teisės. Apeliacinio skundo dalykas bylos nagrinėjimo ribų nenustato ir apeliacinės instancijos teismo nesaisto. Dėl šios priežasties apeliacinio proceso objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai padalino visą sutuoktinių turtą, ar išsprendė visus šalių pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, ar sudarė šalims sąlygas taikiai išspręsti tarpusavio ginčą dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių. Pirmosios instancijos teismo spręsti klausimai dėl santuokos nutraukimo pagrindų, sutuoktinių pavardžių nustatymo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus, nepatenka į apeliacinio proceso objekto sudėtį.
Pažymėtina, jog apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesudarė šalių turto balanso, t.y. nenustatė bendro sutuoktinių turto ir kiekvieno iš jų asmeninio turto (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija su tokiu argumentu sutikti neturi pagrindo. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kuris turtas yra sutuoktinių asmeninis, o kuris bendras, pateiktas šio skirstymo pagrindimas. Pastebėtina, kad apeliantas iš esmės ir neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto turto padalinimo, t. y. de jure pripažįsta, jog teismas tinkamai padalino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę bei aiškiai apibrėžė sutuoktinių turto balansą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nesuformulavo aiškaus teisinio ar faktinio pagrindo, kurie patvirtintų, jog pirmosios instancijos teismas būtų padalinęs ne visą sutuoktinių turtą, apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Pasisakant dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad teismas neidentifikavo, kokius 61 kv. m. ploto pastatus padalina tarp šalių, pažymėtina, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje tikėtinai padarytas rašymo apsirikimas nurodant kiemo statinių (šulinio, tualeto) bendrą plotą, tačiau šis turtas identifikuotas pagal unikalų numerį, taigi akivaizdu, jog sprendimas yra aiškus ir juo tinkamai tarp šalių padalintas turtas, įgytas gyvenimo santuokoje metu kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo tarpu rašymo apsirikimas gali būti ištaisytas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kaip minėta, civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad būtent šalims yra suteikta teisė nustatyti ginčo objektą (CPK 13 straipsnis). Ginčo objektas, kartu ir bylos nagrinėjimo ribos nustatomos remiantis ieškinio/priešieškinio dalyku bei faktiniu pagrindu. Byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio dalykai bei faktiniai pagrindai suponuoja, jog šios bylos nagrinėjimo ribas sudarė klausimai, susiję su santuokos nutraukimu bei jos nutraukimo pasekmėmis. Tačiau ieškiniu ieškovė be minėtų reikalavimų taip pat prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Tai reiškia, jog į bylos nagrinėjimo apimtį pateko ir klausimai, susiję su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymu.
Priešingai nei teigia apeliantas, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo ieškovės reikalavimų padalinti santuokoje įgytą turtą bei nustatyti naudojimosi turtu tvarką jis gynėsi prašydamas netenkinti reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą (įskaitant gyvenamąjį namą), nes šis turtas yra asmeninė apelianto nuosavybė. Jokių atsikirtimų į ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, įskaitant siūlymus nustatyti kitokią naudojimosi gyvenamuoju namu nei prašoma ieškovės tvarką, apeliantas teismui neteikė. Taigi pirmosios instancijos teismas, būdamas susaistytas šalių nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, patenkinęs ieškovės reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (apeliaciniame skunde toks turto kvalifikavimas neginčijamas) ir spręsdamas išvestinį reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, neturėjo pagrindo nustatyti kitokios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nei buvo prašoma. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas advokato, taigi, formuodamas savo procesinę poziciją, turėjo suprasti, kad teismui, pripažinus gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovės reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagrįstumas bus analizuojamas bylos ribose, t.y. atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą bei atsakovo atsikirtimus šiuo klausimu. Kadangi apeliantas nesiūlė kitokios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nei pasiūlyta ieškovės, nesant ginčo dėl tokios tvarkos, padalinus turtą, nustatymo būtinumo, teismas pagrįstai ieškovės prašymą tenkino visoje apimtyje. Pažymėtina, kad iš teismo sprendimo ir byloje esančių įrodymų (b.l. 19-20, 23-25, 77-82) matyti, jog tarp sutuoktinių padalinto gyvenamojo namo bendras plotas yra 140,83kv.m., ieškovei naudotis paskirtų patalpų plotas faktiškai sudaro 60,07 (11,35+15,80+5,34+4,06+4,06+ 8,68+10,78) kv.m., atsakovui- 64,69 (11,54+7,95+3,83+3,10+7,17+15,78+15,32) kvm., o bendram naudojimui paliktų patalpų plotas sudaro 14,94kv.m. Tai rodo, kad atsakovui faktiška tenka naudotis didesnio ploto patalpos, nei ieškovei, nors jų nuosavybės dalys į gyvenamąjį namą yra lygios, todėl apelianto teisės ginčijamu sprendimu nėra pažeistos. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl nustatytos naudojimosi tvarkos ydingumo bei prieštaravimo šalių interesų pusiausvyrai apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami, kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu šalims nepareiškus prašymo nustatyti naudojimosi tvarką lygiomis dalimis natūra padalintais ūkiniais pastatais, teismas neturėjo pareigos šį klausimą spręsti savo iniciatyva. Pastebėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas neužkerta kelio apeliantui kreiptis į teismą atskiru ieškiniu dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo ar naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo, esant tam pagrindui. Apeliaciniame skunde taipogi nurodoma, kad teismas nenustatė gyvenamojo namo apšildymo tvarkos bei atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją tvarkos, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant yra nustatytos įstatyme (CK 4.76 straipsnis).
Neginčytina, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl santuokos nutraukimo, turi pareigą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CPK 384 straipsnio 3 dalis), tačiau ši pareiga negali būti traktuojama kaip sudaranti pagrindą teismui ignoruoti sutuoktinių poziciją dėl galimybės susitaikyti ir prieš jų valią skirti terminą susitaikymui. Ieškinyje ieškovė prašė teismo neskirti šalims laiko susitaikyti, taigi teismas nepažeidė jam įstatymo suteiktos diskrecijos teisės. Aplinkybės, jog ieškovė nesiekė taikiai išspręsti kilusio ginčo, nedalyvavo teismo posėdžiuose, bet bylą vedė per savo atstovą – advokatą, neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasi išdėstytais argumentais bei įvertinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė šalių dalintino turto sudėtį, balansinę vertę ir teisingai jį padalino, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.