- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- P-63-263-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01787-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- A. K. T., T. S.
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1346/2011 pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K. T., T. S. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (1.18)7R-6860 ir įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją patvirtinti Antikorupcinės konstitucinės politinės partijos steigimo dokumentus, priteisti Antikorupcinės konstitucinės politinės partijos steigėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 200 000 Lt žalai atlyginti.
Pareiškėjas paaiškino, kad Teisingumo ministerijoje jis antrą kartą 2009 m. rugpjūčio 10 d. įregistravo Antikorupcinės konstitucinės partijos pareiškimą asmeniškai Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus vardu, dėl 2009 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio 1 271 steigėjo Steigiamajame suvažiavime priimtos programos, statuto, išrinktų valdymo organų ir Antikorupcinės konstitucinės partijos įteisinimo, pristatė visus reikalaujamus originalus. Būdamas partijos idėjos autorius, partijos pirmininkas, prezidiumo ir tarybos narys, įgaliotas 2009 m. rugpjūčio 8 d. partijos suvažiavimo 1 271 steigėjo įteisinti partiją, jis nesutiko su viceministro T. V. 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, t. y. atsisakymu įteisinti Antikorupcinę konstitucinę partiją, tariamai dėl datos nebuvimo ant steigėjų įgaliojimų pravesti partijos suvažiavimą, nes visi prašymai stoti į partiją bei įgaliojimai buvo pasirašyti vienu metu. Teisingumo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. raštas „Dėl Antikorupcinės konstitucinės partijos pateiktų dokumentų ir duomenų“ – yra klaidingas, nes nepaneigtas nė vieno partijos steigėjo iš 1 271 įgaliojimo faktas, labai politiškai šališkas išankstinis nusistatymas atmesti partijos įteisinimą, nuslėpta nuo visuomenės ir nuo žiniasklaidos informacija apie partijos įteisinimą ar neįteisinimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, teismas panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (1.18.)7R-6860, kuriuo atsisakyta patvirtinti steigiamos Antikorupcinės konstitucinės partijos steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir pateikiamų duomenų tikrumą, ir įpareigojo Teisingumo ministeriją patvirtinti Antikorupcinės konstitucinės politinės partijos steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir pateiktų duomenų tikrumą, skundo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerija 2009 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (1.18)7R-6826 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimos nusikalstamos veikos. 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Nutarime nurodyta, jog nėra duomenų, kad steigėjų sąraše-įgaliojime yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 10 d. su pakartotiniu prašymu ministerijai pateiktų partijos steigėjų įgaliojimų, esančių prie bylos medžiagos, matyti, kad įgaliojimuose datos yra. Įgaliojimai nenuginčyti, dokumentų klastojimo požymiai nenustatyti. Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinių partijų juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą patvirtina bei dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Teisingumo ministerija. Teismas taip pat konstatavo, kad turtinė žala neįrodyta. Turtinė žala tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.).
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmetė.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Teisingumo ministerija 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (1.18)7R‑6860 atsisakė patvirtinti steigiamos Antikorupcinės konstitucinės partijos steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir pateikiamų duomenų tikrumą, nes Civilinio kodekso 2.142 straipsnio 3 dalyje ir Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti ir neatsirado šiuose įstatymuose nustatytos aplinkybės. Skundžiamame dokumente iš esmės nurodyti du atsisakymo motyvai: 1) steigėjų įgaliojimuose pateikti duomenys neatitinka tikrovės (sulyginus steigėjų įgaliojimų, pateiktų 2009 m. birželio 12 d. kopijas, kuriose nenurodytos įgaliojimų sudarymo datos, su 2009 m. rugpjūčio 10 d. pateiktais steigėjų įgaliojimais, kuriose jau yra nurodytos datos, padaryta išvada, kad tai visiškai tie patys dokumentai, tačiau papildomai prirašytos datos; 2) steigėjų prašymuose nurodytos datos ne visada atitinka šių steigėjų įgaliojime nurodytų datų. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime atlikta analizė dėl pirmojo atsisakymo motyvo iš esmės yra teisinga. Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. sausio 5 d.) buvo numatyta, kad politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. O steigėjas gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Teismo vertinimu, Teisingumo ministerijos atsisakymo motyvas dėl įgaliojimų, kaip dokumentų, neatitikimo tikrovei kategoriškai paneigtas 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Nutarime nurodyta, jog nėra duomenų, kad steigėjų sąraše-įgaliojime yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kitų faktinių duomenų, kurie suponuotų išvadą apie įgaliojimų netikrumą, prie bylos nepridėta, todėl, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo aptariamą atsisakymo motyvą pripažinti pagrįstu. Teismas sutiko, jog antrasis atsisakymo argumentas patvirtinti partijos steigimo dokumentų atitikimą įstatymams pirmosios instancijos teismo aptartas nebuvo, tačiau laikė, jog minėta pažaida nėra esminė bei lemianti teismo sprendimo naikinimą. Pažymėjo, kad iš 2009 m. rugpjūčio 28 d. skundžiamo dokumento turinio matyti, jog antrasis atsisakymo tenkinti prašymą argumentas nebuvo esminis savarankiškai nulėmęs neigiamą atsakymą pareiškėjui (naudojama tokia konstrukcija, kaip „kartu pažymėtina“). Be to, jis yra labai abstraktus. Nenurodoma, kiek yra prašymų, kuriuose nurodytos datos neatitinka steigėjų įgaliojime nurodytų datų. Kita vertus, teismo nuomone, net jei tokių nesutapimų yra tik keletas ar keliolika ir netgi tokius įgaliojimus, kurių datos prasilenkia su atitinkamų prašymų datomis, eliminavus, faktinė situacija nepakistų, nes steigėjų iš viso nurodyta buvus 1 271, o pagal Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies reikalavimą pakankamas skaičius politinės partijos steigimui yra ne mažiau kaip vienas tūkstantis steigėjų. Be to, datų nesutapimas galėjo būti paprasčiausia rašymo apsirikimo klaida. Toks nesutapimas dar neliudija siekio klaidinti ir tokiu būdu pasiekti tikslą – įsteigti politinę partiją. Todėl atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistu.
IV.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2011 m. spalio 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556‑1346/2011. Prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Siekiant įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį, Teisingumo ministerija peržiūrėjo turimus dokumentus ir nustatė esminius trūkumus, dėl kurių nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Apie šiuos trūkumus Teisingumo ministerija 2011 m. liepos 28 d. raštu Nr. (1.18)7R-6310 informavo pareiškėją, paprašė pateikti patikslintus dokumentus, tačiau šie trūkumai nėra galutinai pašalinti iki šiol (taip pat pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (1.18)7R-7256 bei 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (1.18)7R-7804). Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 26 d. paštu atsiuntė JAR-1 užpildytą formą, kurioje nurodyti duomenys iš dalies prieštarauja 2009 m. rugpjūčio 8 d. Antikorupcinės Konstitucinės partijos steigiamojo suvažiavimo protokolui, nes valdymo organe nurodyti asmenys, kurie suvažiavimo metu į valdymo organus išrinkti nebuvo. Pagal Antikorupcinės Konstitucinės partijos statutą partijos organai – Prezidiumas, Taryba ir Etikos komisija buvo suformuoti 2009 m. rugpjūčio 8 d. steigiamojo suvažiavimo metu. Teisingumo ministerija 2010 m. balandžio 14 d. ir 2010 m. kovo 18 d. gavo paskirtų į minėtus valdymo organus asmenų prašymus laikyti jų pareiškimus stoti į Antikorupcinę Konstitucinę partiją negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, kad kitų partijos narių į valdymo organus nėra išrinkta, Prezidiumas, taryba ir Etikos komisija laikomi nesuformuotais valdymo ir kitais organais ir išstojusių narių duomenys į registrą negali būti įtraukiami (Politinių partijų įstatymo 5 str. 3 d.).
2. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą, Teisingumo ministerija pasinaudodama Politinių partijų narių sąrašų informacine sistema iš sudaryto rankiniu būdu pagal pareiškėjo pateiktus duomenis elektroninio partijos narių sąrašo, kurį sudaro 1 315 narių, aptiko 94 asmenis be asmens kodo arba su neteisingo formato asmens kodu, 375 asmenis, kurie du kartus įtraukti į sąrašą arba su bloga asmens kodo struktūra. Taip pat Teisingumo ministerijoje gauti per bylos nagrinėjimo laiką 21 narių prašymai dėl atsisakymo būti įregistruotiems partijos narių sąraše (pateikti į bylą nagrinėjant ją apeliacine tvarka). Iš viso per minėtą laikotarpį gauta 131 nario prašymai išbraukti juos iš partijos narių sąrašų (duomenys dėl likusių narių pateikiami kartu su prašymu). Taigi šiuo metu Antikorupcinė Konstitucinė partija turi mažiau nei 1 000 steigėjų, todėl pagal Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį negali būti įsteigta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Iš Teisingumo ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jame remiamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tačiau analizuojant prašymą minėto proceso atnaujinimo pagrindo buvimas nagrinėjamu atveju negali būti konstatuotas.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Teisingumo ministerija naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko aplinkybes, kurias ji nustatė siekdama įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį: pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 26 d. paštu atsiuntė JAR-1 užpildytą formą, kurioje nurodyti duomenys iš dalies prieštarauja 2009 m. rugpjūčio 8 d. Antikorupcinės Konstitucinės partijos steigiamojo suvažiavimo protokolui, nes valdymo organe nurodyti asmenys, kurie suvažiavimo metu į valdymo organus išrinkti nebuvo: pagal Antikorupcinės Konstitucinės partijos statutą partijos organai – Prezidiumas, Taryba ir Etikos komisija buvo suformuoti 2009 m. rugpjūčio 8 d. steigiamojo suvažiavimo metu, tačiau Teisingumo ministerija 2010 m. balandžio 14 d. ir 2010 m. kovo 18 d. gavo paskirtų į minėtus valdymo organus asmenų prašymus laikyti jų pareiškimus stoti į Antikorupcinę Konstitucinę partiją negaliojančiais. Teisingumo ministerija taip pat nustatė, kad šiuo metu Antikorupcinė Konstitucinė partija turi mažiau nei 1 000 steigėjų.
Nagrinėjamu atveju byla buvo užbaigta, kai baigėsi joje vykęs apeliacinis procesas ir buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis. Vadinasi, šioje byloje naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti laikomos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo iki priimant teismo procesinį sprendimą, tačiau Teisingumo ministerijai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, be to, paaiškėjo po 2011 m. liepos 4 d.
Vertinant prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes pažymėtina, jog aplinkybė dėl valdymo organų narių negali būti laikoma tokia aplinkybe, apie kurią Teisingumo ministerija negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu. Kaip nurodo pati Teisingumo ministerija, pagal Antikorupcinės Konstitucinės partijos statutą partijos organai – Prezidiumas, Taryba ir Etikos komisija buvo suformuoti 2009 m. rugpjūčio 8 d. steigiamojo suvažiavimo metu, tačiau Teisingumo ministerija 2010 m. balandžio 14 d. ir 2010 m. kovo 18 d., t. y. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, gavo paskirtų į minėtus valdymo organus asmenų prašymus laikyti jų pareiškimus stoti į Antikorupcinę Konstitucinę partiją negaliojančiais. Aplinkybė dėl tikslaus partijos steigėjų skaičiaus taip pat laikytina tokia, apie kurią Teisingumo ministerija turėjo galimybę išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu, kita vertus, jei partijos steigėjų skaičius sumažėjo po teismo procesinio sprendimo priėmimo, tai nelaikytina bylos nagrinėjimo metu egzistavusia aplinkybe. Taigi visa tai liudija, kad minėtos aplinkybės, kurias Teisingumo ministerija išsiaiškino vykdydama teismo nutartį, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl prašymas netenkintinas ir procesą administracinėje byloje Nr. A556-1346/2011 atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1346/2011 pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K. T., T. S. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.