- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-343-332/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00364-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto O. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-14 nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 26 d. 16 val. 09 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,82 promilės – girtumas. Taip pat jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-14 nutarimu O. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., ir jam paskirta:
pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 20 Lt dydžio baudą;
Žemesnės instancijos teismas
pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, O. S. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-14 nutarimą: sutrumpinti jam paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Nurodo, kad su nutarimu sutinka iš dalies. Teigia, kad pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis yra nubaustas, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes mano, kad teismas skirdamas jam nuobaudą ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, neatsižvelgė į jo padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, jo tyčios padaryti pažeidimą nebuvimą ir todėl jam paskyrė per griežtą nuobaudą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltė neneigė, pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teigia, kad tiek jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tiek teisme nurodė, kad alkoholį įvykio dieną nevartojo, alkoholį buvo vartojęs iš vakaro. Sėdęs už automobilio vairo ir pradėjęs vairuoti jautėsi gerai, vairavo manydamas, jog yra blaivus, tačiau pavažiavęs kelis šimtus metrų, suprato, jog gali būti dar neblaivus, sustojo kelkraštyje, išlipo iš automobilio, išsikvietė draugą, jog pastarasis parvairuotų jo transporto priemonę. Jam stovint lauke prie automobilio ir laukiant atvykstančio draugo, prie jo privažiavo policijos ekipažas, kuris nustatė, jog jis yra neblaivus ir, kad jis vairavo transporto priemonę iki jos sustojimo vietos. Nurodo, jog jis pradėdamas vairuoti nepagalvojo, kad daro administracinį teisės pažeidimą, tokios tyčios jis tikrai neturėjo ir pajutęs savo būseną, pats sustojo, iškvietė kitą asmenį galintį vairuoti jo transporto priemonę. Mano, kad jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis neigiamas poelgis, įvykęs nepalankiai susiklosčius tam tikrai situacijai, t. y. sąlygotos jo perdėto pasitikėjimo savo būsena, o ne siekimo tyčia šiukščiai pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus. Aplinkybę, kad šis jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, pagrindžia tai, kad jis niekada nebuvo baustas už tokio pažeidimo padarymą, bei tai, kad šio pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų. Teigia, kad skiriant jam ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, liko neįvertintos ir tos aplinkybės, kad jis dėl padaryto pažeidimo prarado darbą, socialines garantijas bei galimybę aprūpinti šeimą, o vairuotojo pažymėjimo turėjimas neatsiejamas nuo lengvesnės galimybės susirasti darbą. Nurodo, jog vairuotojo pažymėjimo turėjimas palengvina ne tik darbo paieškas, tačiau leidžia lengviau integruotis į visuomenę ir taip aprūpinti šeimą.
Pažymi, kad jam suprantami administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Mano, kad valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, jam apylinkės teismo sprendimu skirta 2000 Lt nuobauda tikrai nėra simbolinė, atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, ir ji jam jau sukels pakankamai neigiamas administracinės nuobaudos paskyrimo pasekmes ir taip pasieks administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.
Nurodo, kad apylinkės teismo skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra per griežta ir ji nėra proporcinga ir sąžininga priemonė. Mano, kad šioje byloje yra kompleksas aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimu į O. S. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti O. S. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą.
Nurodo, kad O. S. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teigia, kad vairuotojas prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
O. S. apeliacinis skundas atmestinas.
O. S. iš esmės nubaustas už sunkesnio iš padarytų pažeidimų, t. y. ATPK 126 str. 4 d. numatytojo pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Skundžiamu nutarimu O. S. už jo padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda, vadovaujantis ATPK 33 str., O. S. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus (ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d.) buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. O. S. apeliaciniu skundu prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. O. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
O. S. nurodytos aplinkybės, kad jis sėdęs už automobilio vairo ir pradėjęs vairuoti jautėsi gerai, vairavo manydamas, jog yra blaivus, tačiau pavažiavęs kelis šimtus metrų, suprato, jog gali būti dar neblaivus, sustojo kelkraštyje, išlipo iš automobilio, išsikvietė draugą, t. y. tyčios vairuoti automobilį būdamas neblaivus neturėjo, kad alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, kad jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis neigiamas poelgis, įvykęs nepalankiai susiklosčius tam tikrai situacijai, pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, O. S. paaiškinimai, kad jis alkoholį buvo vartojęs iš vakaro ir sėsdamas už automobilio vairo jautėsi blaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,82 promilių – girtumas, elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui pasirodytų aiškiai neįtikėtini.
Dėl paminėtų apelianto argumentų pažymima, kad dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo, t. y. nesudaro pagrindo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo ir turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.
Pažymėtina ir tai, kad skirdamas nuobaudą O. S. teismas svarstė ATPK 30¹ straipsnio taikymą, tačiau tam sąlygų nenustatė. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda, įvertintos visos nuobaudos skyrimui svarbios aplinkybės, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl nuobaudos neproporcingumo. Skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-3-2011 buvo nustatytos netapačios aplinkybės. Cituojamu atveju ATPK 30¹ straipsnio taikymas pripažintas tinkamu, įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad nustatytas asmens neblaivumo (girtumo) laipsnis nežymiai viršijo minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą (0,40 promilės) girtumo ribą (byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,45 promilės). Šioje byloje taikyti minėto precedento negalima, nes O. S. nustatytas vidutinis – 1,82 promilių – neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo O. S. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nėra per griežta, nustatyta atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl O. S. prašymas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-14 nutarimą palikti nepakeistą ir O. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.