Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant atsakovui V. B., nedalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį atsakovui V. B. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: VĮ Turto bankas 2020-06-02 raštu kreipėsi į Šiaulių miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiam V. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y., 17,84 kv. m butą su bendro naudojimo 6,95 kv. m patalpomis (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikuojantis Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė 2021-05-18 išdavė liudijimą, kad VĮ Turto bankas nustatyta tvarka priėmė palikimą po V. S. mirties (b. l. 6). Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarė N. M. 2022-02-22 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po V. S. mirties. Nurodė, kad turtas buvo įgytas santuokoje su S. S., su kuria išsituokė (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu turtas po ištuokos neatidalintas (b. l. 5). VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis, mirusiojo V. S. palikimo priėmimo faktų neregistruota (b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-249 (b. l. 11-12). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, savininkas neįregistruotas, pirmosios registracijos data nėra nurodyta (b. l. 13). Integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. S. vardu esantis banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, atidaryta nuo (duomenys neskelbtini); banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB Šiaulių bankas, atidaryta nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2719-07/2002 nutraukta pareiškėjų S. S. ir V. S. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamasis turtas padalintas nebuvo, pareiškėjai nurodė, kad jo neturi (b. l. 16). VĮ Registrų centras paieškos pagal asmenį duomenimis, V. S. mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje (b. l. 17). S. B. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – V. B. (b. l. 18, 20). VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis, mirusiosios S. B. palikimą priėmė V. B. (b. l. 19, 39).

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Nustatyta, kad ieškovė atlieka mirusiojo V. S. palikimo perėjimo valstybei procedūras. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikėjui priklausiusio turto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notaras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi turtas įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

5. Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe.

6. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

7. Mirusysis V. S. ir S. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė V. S. ir S. B. nutraukus santuoką. Atsižvelgiant į tai, turi būti įvertinta, ar ieškovės nurodytas turtas buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo, kadangi tik tokiam turtui galima nustatyti bendro turto dalis.

8. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusysis V. S. paveldimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos metu su S. B.. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant nekilnojamąjį turtą vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Todėl preziumuojama, kad šis turtas yra įgytas santuokos metu ir šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina, kad V. S. iki jo mirties priklausė ½ nurodyto nekilnojamojo turto dalis.

9. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad V. S. bei S. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikuojantis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias ,,Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Kaip matyti iš Integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenų, nurodytos banko sąskaitos buvo atidarytos jau po ištuokos, t. y. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, atidaryta nuo (duomenys neskelbtini), banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB Šiaulių bankas, atidaryta nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad piniginės lėšos, esančios nurodytose banko sąskaitose buvo įgytos santuokos su S. B. metu ir priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, o savininkas neįregistruotas, pirmosios registracijos data taip pat nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kad iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kada nurodyta transporto priemonė buvo įgyta, spręstina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta santuokos su S. B. metu ir priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog piniginės lėšos bankų sąskaitose bei transporto priemonė buvo įgytos V. S. ir S. B. santuokos metu, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

11. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas byloje priešingos pozicijos nepateikė, todėl nutaria nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), bei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.