- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-425-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01408-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“
- Atsakovas
- K. L., K. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ patikslintą ieškinį atsakovams K. L. ir K. G., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų A. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Adega“ dėl skolos už automobilio transportavimą ir jo saugojimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pradiniu ieškiniu (1 t., b. l. 3–6) prašė priteisti solidariai iš K. G. ir A. T. 4 000 Eur skolą už automobilio transportavimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 28 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-IL-192 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), sudarytą tarp UAB „Adega“ ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno m. VPK), UAB „Adega“ įsipareigojo, policijos prašymu, savo vilkiku nuvežti transporto priemones į aikštelę ir saugoti. 2009 m. kovo 14 d. A. T. nuosavybės teise priklausantis automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis), surašius priverstinio nuvežimo aktą, buvo transportuotas į UAB „Adega“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Ginčo automobilį vairavo ir teisės pažeidimą, dėl kurio automobilis buvo priverstinai nuvežtas, padarė K. G.. Už ginčo automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2010 m. liepos 20 d. jo savininkas ir valdytojas solidariai skolingi 4 424,01 Eur. 2010 m. liepos 21 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 10/07/21/033 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) UAB „Adega“ teisę į susidariusį įsiskolinimą perleido ieškovei. Ieškovė geranoriškai sumažino reikalaujamą sumą iki 4 000 Eur. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė patiksliną ieškinį (1 t. b. l. 130–133), kuriuo atsakovu vietoje A. T. įtrauktas K. L., kuris įvardintas kaip faktinis ginčo automobilio savininkas, o A. T. procesinė padėtis pakeista į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas K. L. atsiliepimu (2 t., b. l. 3) su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2009 m. ginčo automobilį nusipirko nepasirašydamas pirkimo – pardavimo sutarties iš Kaišiadorių raj. gyvenusio asmens, kurio pavardės nežino. Po kelių dienų automobilį pavogė K. G. ir M. P.. Minėti asmenys žalą už pavogtą automobilį atlygino. Atsakovas buvo nuvykęs į saugojimo aikštelę, bet ginčo automobilio jam neatidavė, kadangi automobilis buvo registruotas ne jo vardu. Iš policijos pareigūnų gavęs informaciją apie asmenį, kurio vardu buvo registruotas automobilis, atsakovas nuvyko pas jį, nes norėjo automobilį užregistruoti savo vardu, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi automobilis buvo areštuotas. Vėliau automobiliu atsakovas nesidomėjo.
3. Trečiasis asmuo A. T. pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį (1 t., b. l. 42–48) nurodė, kad nors VĮ „Regitra“ duomenų bazėje jis ir buvo įregistruotas kaip ginčo automobilio savininkas, tačiau faktiškai automobilį buvo perleidęs savo buvusiai sutuoktinei D. T.. Jo žiniomis, buvusi sutuoktinė automobilį perdavė nežinomam asmeniui.
4. Trečiasis asmuo UAB „Adega“ atsiliepimu (1 t., b. l. 154) prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
5. Atsakovas K. G. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu (2 t., b. l. 91–98) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 2 507,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui A. T. ir 45,63 Eur išlaidų atlyginimą valstybei.
7. Teismas konstatavo, kad ginčo automobiliui teisėtai patekus į UAB „Adega“ saugojimo aikštelę, susiformavo atlygintinės pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.850 straipsnis).
8. Teismas nurodė, kad pagrindinės saugotojo (nagrinėjamos bylos atveju – UAB „Adega“) pareigos buvo imantis visų prieinamų priemonių išsaugoti perduotą daiktą bei jį grąžinti daiktą atsiimti teisę turinčiam asmeniui. Pareigą transporto priemonės savininkui ar valdytojui sumokėti saugotojui už priverstinai transportuoto automobilio saugojimą tiek Bendradarbiavimo sutartis, tiek ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalis siejo su konkrečia faktine aplinkybe – realiu automobilio išsaugojimu ir jo grąžinimu savininkui ar valdytojui.
9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, jog UAB „Adega“ išsaugojo ginčo automobilį. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilis jo savininkui ar valdytojui nebuvo grąžintas. Jis teisėtam savininkui negali būti grąžintas ir šiuo metu, nes nėra jokių duomenų, kad automobilis realiai yra išsaugotas, o jeigu ir yra – tai kur jis faktiškai saugomas. Neperdavusi ginčo automobilio jo savininkui bei realiai jo neišsaugojusi, UAB „Adega“ neįgijo teisės reikalauti atlyginimo už saugojimo paslaugas. Neįgijusi šios teisės UAB „Adega“ negalėjo jos perleisti ieškovei, todėl Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė, jos pagrindu ieškovė neįgijo jokios realios reikalavimo teisės į atsakovus.
10. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas pažymėjo, kad A. T. į civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas ieškovės iniciatyva, jis dalyvavo atsakovų pusėje, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl jam iš ieškovės priteistinas visų bylinėjimosi išlaidų (2 507,12 Eur) atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 109–117) ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonės saugotojo teisės reikalauti atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas bei transporto priemonės savininko ir valdytojo pareigos atlyginti šias išlaidas atsiradimo momentą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Adega“ neįgijo teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Ieškovės nuomone, šią teisę saugotoja UAB „Adega“ įgijo policijos pareigūnams 2009 m. kovo 14 d. priėmus teisėtą sprendimą priverstinai nuvežti ginčo automobilį į UAB „Adega“ aikštelę. Tuo pačiu metu atsirado ir ginčo automobilio savininko K. L. bei valdytojo K. G. solidari pareiga apmokėti šias išlaidas.
1.2. Teismas netinkamai išaiškino Bendradarbiavimo sutarties ir SEAKĮ nuostatas. Automobilio savininkas (valdytojas) turi pareigą sumokėti už jo saugojimą nepriklausomai nuo to, ar automobilis grąžintas. Kitoks teisės normų išaiškinimas reikštų, kad saugotojas neturi teisės reikalauti sumokėti minėtų išlaidų iki kol savininkas (valdytojas) neatvyko pasiimti saugomo automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes skundžiamu sprendimu nenustatė esminės faktinės aplinkybės, ar UAB „Adega“ tinkamai saugojo ginčo automobilį ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Teismo sprendime nėra nurodytas su tuo susijusių byloje pateiktų įrodymų vertinimas. Bylos medžiaga, rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina faktą, kad UAB „Adega“ tinkamai saugojo ginčo automobilį nurodytu laikotarpiu. Vėlesnis ginčo automobilio saugojimo laikotarpis nėra ir negali būti ieškovės patikslinto ieškinio dalyku, nes ieškovei nėra perleistos reikalavimo teisės už laikotarpį po 2010 m. liepos 20 d. ir ieškovė neturi teisės reikalauti iš trečiojo asmens įrodymų, dokumentų ar paaiškinimų, kas vėliau atsitiko su ginčo automobiliu.
1.4. Teismo nustatyta aplinkybė, kad ginčo automobilis iki šiol nėra grąžintas, patvirtina transporto priemonės savininko (valdytojo) vengimą jį atsiimti ir kaltę dėl išlaidų didėjimo. Priverstinai saugomas automobilis negali būti grąžintas savininkui ar valdytojui iki kol šie nepateikia policijos leidimo atsiimti transporto priemonę ir neatlygina visų išlaidų arba nepateikia adekvataus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimo CK nustatytais būdais ir tvarka.
1.5. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidų A. T. atlyginimą, nes šios išlaidos susidarė dėl jo paties netinkamo elgesio ir nerūpestingumo, neišviešinant ginčo automobilio nuosavybės teisės perėjimo fakto, dėl ko jis pradžioje buvo įtrauktas į bylą atsakovu. Be to, priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė ir turi būti sumažinta.
Atsiliepimas
12. Atsakovas K. L. atsiliepimu (2 t., b. l. 127) prašo apeliacinį skundą atmesti arba ieškovės reikalaujamas sumas priteisti iš atsakovo K. G., kuris buvo pavogęs ginčo automobilį.
13. Trečiasis asmuo A. T. atsiliepimu (2 t., b. l. 132–141) prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir papildomai pažymima, jog pagal Bendradarbiavimo sutartį nuvežti automobiliai turėjo būti saugomi tik adresu T. Masiulio g. 16a, Kaune, tačiau iš 2009 m. kovo 14 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ir ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ginčo automobilis buvo nuvežtas ir saugomas adresu Partizanų g. 15a, Kaune. Jokių transporto priemonės perdavimo aktų, pristatymo dokumentų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad automobilis iš stovėjimo aikštelės adresu Partizanų g. 15a, Kaune, buvo transportuotas į stovėjimo aikštelę adresu T. Masiulio g. 16a, Kaune, byloje nėra, todėl Bendradarbiavimo sutartis yra visiškai nesusijusi su nagrinėjama byla. Su nagrinėjama byla nesusijusi ir tarp UAB „Adega“ bei Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2009 m. balandžio 1 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl automobilių saugojimo adresu Partizanų g. 15a, Kaune ir kitais adresais, kadangi, pirma, ji sudaryta jau po ginčo automobilio nuvežimo, tad negali būti taikoma, antra, ne Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK organizavo ginčo automobilio saugojimą ir transportavimą. Be to, civilinėje byloje nėra nei vieno įrodymo apie automobilio priėmimą, perdavimą, apskaitymą jokioje automobilių saugojimo aikštelėje, todėl ieškovės reikalavimas dėl tokių išlaidų atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai iš ieškovės priteisė trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Joks teisės aktas nenumato, kad savininkas turi pareigą išviešinti savo nuosavybės teisės į automobilį pasikeitimą. Be to, A. T. nuo pat sužinojimo apie ieškovės reikalavimą, dar 2017 m. kovo 21 d. ieškovei pranešė, kad nėra automobilio savininku ir šias aplinkybes vyko patvirtinti į teismą. Ieškovė pati yra atsakinga už tikrojo savininko nustatymą, kuris nebuvo niekaip apsunkintas, tad tik dėl savo neveiklumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo ieškovė neišsiaiškino tinkamo atsakovo, nors tam turėjo net 10 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
15. Kaip matyti iš į bylą pateiktų VĮ „Regitra“ duomenų (1 t., b. l. 9, 166; 2 t., b. l. 19–20, 85), ginčo automobilis nuo 2002 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. liepos 18 d. buvo registruotas A. T. vardu, būtent šio asmens prašymu automobilis išregistruotas. Kauno apskrities VPK pateikta informacija (1 t., b. l. 8) ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2055-0043/2009 (1 t., b. l. 76–77) turinys atskleidžia, kad 2009 m. kovo 14 d. ginčo automobilį vairavo neblaivus ir teisės vairuoti neturintis atsakovas K. G.. Pritaikęs K. G. administracinę atsakomybę teismas taip pat nurodė, kad ginčo automobilis, kuris saugomas aikštelėje, adresu Partizanų g. 15a, Kaune, bus grąžintas sumokėjus baudą. Automobilio paėmimo, perdavimo trečiajam asmeniui ir pristatymo į trečiojo asmens valdomą saugojimo aikštelę adresu Partizanų g. 15a, Kaune, faktas užfiksuotas 2009 m. kovo 14 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (1 t., b. l. 7).
16. Į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 93–110) taip pat atskleidžia, kad ginčo automobilį K. G. kartu su M. P. įvykio išvakarėse buvo pavogę, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal atsakovo K. L., kuris save įvardijo automobilio savininku, pareiškimą, šis atsakovas byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Būtent šios informacijos pagrindu byloje buvo teikiamas patikslintas ieškinys, kuriuo į bylą bendraatsakoviu vietoj A. T. įtrauktas K. L..
17. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. kovo 20 d. atsakovas K. L. patvirtino apžiūrėjęs automobilį, kuris stovi automobilių saugojimai aikštelėje, tačiau jo atsiimti negalintis, kol neišnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (1 t., b. l. 94). Kad automobilis nurodytą dieną buvo apžiūrėtas adresu Partizanų g. 15a, Kaune, užfiksuota ir 2009 m. kovo 20 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 106). Šios aplinkybės leidžia vertinti kaip formalius trečiojo asmens A. T. argumentus, kad ginčo automobilio perdavimas neatitiko nei 2008 m. balandžio 28 d. su Kauno m. VPK sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje (1 t., b. l. 10–11), pagal kurią automobiliai turėjo būti transportuojami į aikštelę adresu T. Masiulio g. 16a, Kaune, nei 2009 m. balandžio 1 d. su kitu subjektu – Kauno rajono policijos komisariatu – sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje (1 t., b. l. 12–14), kuri 2009 m. kovo 14 d. dar negaliojo ir pagal kurią automobiliai turėjo būti transportuojami į aikštelę adresu Partizanų g. 15a, Kaune, nustatytų reikalavimų. Automobilis buvo perduotas UAB „Adega“ ir transportuotas į jos valdomą saugojimo aikštelę, šią aplinkybę patvirtino tiek ginčo automobilio paėmimą iniciavusi institucija, tiek ir ginčo automobilio faktinis savininkas. Kartu akcentuotina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog egzistavo teisės aktuose nustatytos sąlygos paimti ginčo automobilį iš jo valdytojo ir perduoti saugojimui tokias paslaugas teikusiam trečiajam asmeniui.
18. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, automobiliui teisėtai patekus į UAB „Adega“ saugojimo aikštelę, susiformavo atlygintinės pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.850 straipsnis).
19. Pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja ne tik saugoti daiktą, bet ir grąžinti jį išsaugotą (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitarta kitaip, davėjo pareiga nedelsiant atsiimti daiktą ir atsiskaityti atsiranda pasibaigus saugojimui (CK 6.840 straipsnio 1 dalis, 6.843 straipsnio 1 dalis). Saugotojas turi teisę sulaikyti perduotą jam saugoti daiktą tol, kol davėjas su juo neatsiskaitys (CK 6.840 straipsnio 5 dalis). Ši nuostata detalizuota ginčo santykiui taikytinos redakcijos SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje) nurodant, kad transporto priemonė grąžinama tik sumokėjus už saugojimą arba pateikus prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, toks reglamentavimas nereiškia, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) neprivalo atsiskaityti, kol jam nebus grąžinta transporto priemonė. Tokia norma saugotojui, kuris turi teisę reikalauti sumokėti už saugojimą, suteikiama teisė negrąžinti transporto priemonės, kol nebus apmokėtos saugojimo išlaidos.
20. Nagrinėjamu atveju pareiga sumokėti saugojimo išlaidas ir atsiskaityti už ginčo automobilio saugojimą atsirado įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2055-0043/2009 (1 t., b. l. 76–77). Atsakovams šios pareigos neįvykdžius, UAB „Adega“ įgijo teisę reikalauti sumokėti už tolesnį ginčo automobilio saugojimą (CK 6.840 straipsnio 4 dalis). Be to, vadovaujantis CK 6.843 straipsnio 2 dalimi, davėjui neatsiėmus daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui (CK 6.843 straipsnio 3 dalis). Teisė reikalauti apmokėti už daikto saugojimą nurodytu pagrindu pasibaigus pasaugos santykiams, įtvirtinta ir CK 6.840 straipsnio 3 dalyje, kartu nurodant, kad, tuo atveju, kai pasaugos sutartis baigiasi dėl aplinkybių, už kurias atsako saugotojas, jis neturi teisės reikalauti atlyginimo, o jau sumokėtas sumas privalo grąžinti davėjui.
21. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti keletą nagrinėjamai bylai reikšmingų išvadų. Pirma, UAB „Adega“ pareiga saugoti ginčo automobilį galėjo pasibaigti arba atsakovams įvykdant pareigą sumokėti už ginčo automobilio saugojimą ir automobilį atsiėmus, arba UAB „Adega“ įstatyme nustatyta tvarka automobilį realizavus. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta nei vieną iš šių aplinkybių patvirtinančių įrodymų. Antra, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kur šiuo metu yra ginčo automobilis, kad ieškovė ar UAB „Adega“ grąžintų automobilį teisėtam savininkui, jeigu būtų įvykdyta pareiga apmokėti saugojimo išlaidas. Kitaip tariant, byloje nėra nei įrodymų, kad pasaugos teisiniai santykiai vis dar tęsiasi, nei duomenų, jog jie baigėsi dėl aplinkybių, už kurias saugotojas neatsako. Trečia, kaip matyti iš bylos medžiagos, į teismą ieškovė kreipėsi praėjus beveik 10 metų po to, kai ginčo automobilis pradėtas saugoti, ir 8,5 metų po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Kad toks ieškovės delsimas galėjo turėti įtakos duomenų apie automobilio buvimo vietą išsiaiškinimui, patvirtina ir Kauno apygardos prokuratūros pateikta informacija, jog su automobilio buvimo vieta galimai susiję ikiteisminio tyrimo duomenys negali būti pateikti, kadangi suėjęs jų maksimalaus saugojimo terminas (1 t., b. l. 164). Ketvirta, sisteminis CK 6.840 straipsnio 3 dalies ir 6.843 straipsnio 3 dalies normų aiškinimas lemia, kad, teisėtai realizavusi ginčo automobilį, UAB „Adega“ būtų privalėjusi gautomis lėšomis pirmiausia dengti saugojimo išlaidas, kas būtų įtakoję atsakovų prievolės dydį, o, saugotojai to nepadarius ir nepateikus jokių duomenų, kaip automobilis buvo realizuotas, ne tik nėra galimybės nustatyti atsakovų prievolės dydžio, bet ir išnyksta teisė reikalauti apmokėti saugojimo išlaidas.
22. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nutarties 20 punkte aptartas teisinis reglamentavimas ieškovei netaikomas, kadangi ieškovė nėra saugotoja, ji tėra dalies UAB „Adega“ teisių perėmėja, reikalaujanti priteisti saugojimo išlaidas už konkretų laikotarpį iki 2010 m. liepos 20 d. Ieškovės į bylą pateikta Reikalavimo perleidimo sutartis (1 t., b. l. 15–16), kartu su UAB „Adega“ saugotų automobilių sąrašu (2 t., b. l. 51–55) tepatvirtina, kad ieškovei buvo perleista teisė reikalauti iš ginčo automobilio, kuriuo sutarties sudarymo metu UAB „Adega“ patvirtino vis dar disponuojanti, savininko (valdytojo) konkretaus saugojimo išlaidų atlyginimo už konkretų laikotarpį.
23. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad įstatyme ar sutartyje gali būti numatyti atvejai, kada reikalavimo perleidimui yra būtinas skolininko sutikimas. Vienas tokių atvejų – kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Be to, reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalyje). Nagrinėjamu atveju Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė iš UAB „Adega“ perėmė tik reikalavimo teisę į saugojimo išlaidų atlyginimą, tačiau neprisiėmė pareigos toliau saugoti ginčo automobilį bei jį grąžinti savininkui. Ieškovės teikiamas teisinio reglamentavimo aiškinimas, grindžiamas dirbtiniu saugotojo teisių ir pareigų atskyrimu, lemtų esminį saugomo turto savininko padėties pablogėjimą, kadangi būtų paneigta įstatyme įtvirtinta teisė nemokėti už pasaugą, jeigu daiktas yra prarandamas dėl saugotojo kaltės. Jis yra nesuderinamas ir su nutarties 20 punkte minėta CK 6.840 straipsnio 3 dalies nuostata, kad, tuo atveju, kai pasaugos sutartis baigiasi dėl aplinkybių, už kurias atsako saugotojas, jis ne tik neturi teisės reikalauti atlyginimo, bet ir privalo grąžinti davėjui jau sumokėtas sumas privalo, kuri aiškintina kaip reiškianti, kad saugotojas, neišsaugojęs daikto, neturi teisės reikalauti net ir dalies saugojimo išlaidų už laikotarpį, kai daiktas vis dar buvo saugomas.
24. Be to, vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti 2010 m. liepos mėn., 2015 m. sausio mėn. ir 2017 m. vasario mėn. pranešimai apie reikalavimo teisės perleidimą (1 t., b. l. 20–25). Įvertinus šiuos duomenis pažymėtinos kelios aplinkybės. Pirma, byloje nėra duomenų apie šių pranešimų išsiuntimą ir faktinį įteikimą, įrodymų, kad pranešimai buvo įteikinėjami viešo paskelbimo būdu (CK 6.109 straipsnio 2 dalis). Antra, pranešimuose nurodyti adresatai – K. G. ir A. T., o K. L., t. y. tikrajam ginčo automobilio savininkui, pranešimai nebuvo siunčiami, byloje nėra jokių duomenų, kad jis apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas anksčiau, nei iškelta civilinė byla. Trečia, į bylą pateiktas UAB „Adega“ priverstinai saugomų automobilių sąrašas (2 t., b. l. 51–55) yra ieškovės vienašališkai parengtas dokumentas, kuriame tėra nurodoma, kad ginčo automobilis vis dar buvo saugomas 2010 m. liepos 21 d. Ar jis vis dar buvo saugomas tuo metu, kai apie reikalavimo perleidimą buvo informuoti atsakovai, nėra galimybės nustatyti tiek dėl duomenų apie atsakovų informavimo laiką nebuvimo, tiek ir dėl to, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo UAB „Adega“ jokia forma neužfiksavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo automobilis buvo prarastas ar realizuotas. Dėl nurodytų aplinkybių visas pretenzijas, susijusias su ginčo automobilio neišsaugojimu, kurias galėtų reikšti UAB „Adega“, atsakovai gali reikšti ir gindamiesi nuo ieškovės reikalavimų.
25. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą spręsti, kad dėl netinkamo saugotojo pagal pasaugos sutartį pareigų vykdymo trečiasis asmuo UAB „Adega“ neturi teisės į apmokėjimą už ginčo automobilio saugojimą, atsikirtimai, susiję su daikto neišsaugojimu, gali būti reiškiami ir Reikalavimo perleidimo sutartį su saugotoju sudariusios ieškovės atžvilgiu, t. y. ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė pagrįstai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodydama, kad teismas be pagrindo priteisė iš ieškovės trečiojo asmens A. T. turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (2 507,12 Eur). Ieškovė neginčija aplinkybės, kad į bylą buvo pateikti šių išlaidų faktą patvirtinantys įrodymai (1 t., b. l. 70–75, 123–129; 2 t., b. l. 35–37, 79–84). Taip pat nėra pagrindo šias išlaidas vertinti kaip nepagrįstai dideles, kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Vien už 2019 m. pirmąjį ketvirtį teiktus atsiliepimą į ieškinį ir procesinį prašymą (1 t., b. l. 40) trečiasis asmuo turėjo pagrindą priskaičiuoti 2 432,82 Eur ((2,5 + 0,1) * 935,70 Eur) atstovavimo išlaidų (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17 punktai), už 2019 m. antrąjį ketvirtį teiktus procesinius prašymus ((1 t., b. l. 69–70, 88–92, 123–124) ir dalyvavimą teismo posėdyje (1 t., b. l. 134–135) – dar 485,15 Eur (0,1 * 2 + 0,4 + 0,1) * 970,30 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.17, 8.19 punktai), už 2019 m. trečiąjį ketvirtį teiktą procesinį prašymą (2 t., b. l. 35–36) ir dalyvavimą teismo posėdyje (2 t., b. l. 38–39) – dar 378,81 Eur (0,1 + (0,1* 2)) * 1 262,70 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.17, 8.19 punktai), už 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį teiktą procesinį prašymą (2 t., b. l. 79–80) ir dalyvavimą teismo posėdyje (2 t., b. l. 88–89) – dar 257,80 Eur (0,1 + 0,1) * 1 289 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.17, 8.19 punktai), iš viso 3 554,58 Eur (2 432,82 Eur + 485,15 Eur + 378,81 Eur + 257,80 Eur), t. y., ženkliai daugiau, nei bendra trečiojo asmens turėtų atstovavimo išlaidų suma.
27. Kartu kaip nepagrįstas atmetamas ieškovės argumentas, kad teismas bylinėjimosi išlaidas turėtų vertinti ne pagal galutinę bylos baigtį, bet atsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirma, A. T. dalyvavo bylos nagrinėjime ne tik dėl to, kad pagal pradinį ieškinį buvo įtrauktas atsakovu, bet ir po patikslinto ieškinio pateikimo, kai jo procesinis statusas buvo pakeistas į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Ieškinio atmetimą nulėmė ne šio asmens procesinis statusas, bet ieškovės pozicijos dėl jos turimos turtinės teisės nepagrįstumas. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad A. T. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, teikė nepagrįstus prašymus ar atliko kokius nors kitus veiksmus, kurie turėjo įtakos proceso eigai, o kartu ir atstovavimo išlaidų atsiradimui. Trečia, vertinant pačios ieškovės procesinį elgesį, akivaizdu, kad prieš teikdama pradinį ieškinį, kuriuo reikalavimai buvo pareikšti A. T. atžvilgiu, kas galėjo nulemti tiek jo apsisprendimą pasitelkti profesionalų teisininką, tiek ir teisinių paslaugų apimtį, ieškovė nesiėmė pakankamai veiksmų, kad įvertintų A. T., kaip atsakomybės subjekto, statusą. Nors šis asmuo buvo nurodytas VĮ „Regitra“ dokumentuose kaip transporto priemonės savininkas, kaip minėta nutarties 17 punkte, dar 2009 m. kovo 20 d. į ginčo automobilio saugojimo vietą kaip transporto priemonės savininkas buvo atvykęs K. L., jo, kaip faktinio automobilio savininko, statusas užfiksuotas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje (nutarties 16 punktas). Šias aplinkybes dar prieš sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Adega“ turėjo žinoti ir duomenis apie tai privalėjo perduoti (CK 6.104 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties būtent ieškovei tenka ieškinio pareiškimo netinkamam atsakovui rizika. Kartu pažymėtina, kad ieškinį ieškovė tikslino ne iš karto po to, kai į bylą buvo pateiktas A. T. atsiliepimas į ieškinį, bet tuomet, kai šis asmuo, dar būdamas atsakovu, surinko įrodymus ir juos pateikė į bylą. T. y., ieškovei besielgiant pasyviai, būtent A. T. surinko į bylą duomenis, kurių pagrindu buvo teikiamas patikslintas ieškinys.
28. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu buvo ne tik tinkamai išspręstas ginčas tarp šalių, bet ir teisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės trečiajam asmeniui A. T. priteisiamas atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas – 1 391,50 Eur (CPK 93 straipsnis). Šios išlaidos atsirado dėl nepagrįsto ieškovės nesutikimo su skundžiamu sprendimu, jų dydis neviršija maksimalios atlygintinos išlaidų sumos (1,3 * 1 317,60 Eur = 1 712,88 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).
30. Iš ieškovės valstybei taip pat priteistinas teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas – 26,17 Eur (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, 1 391,50 Eur (tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 50 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, 26,17 Eur (dvidešimt šešių eurų 17 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.