- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- 1S-303-165/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kategorijos
- 2.3.2.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ingos Mačiulienės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-122-458/2016 perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Teisėja, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra perdavė Klaipėdos apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje be kitų kaltinamajame akte išdėstytų nusikalstamų veikų, A. G., V. Š. ir P. P. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdami organizuota grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus grasindami prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą bei sunaikinti jo turtą ir pavartodami psichinę prievartą:
veikdami organizuota grupe subūrė organizuotą grupę turėdami tikslą atvirai, neturėdami teisėto pagrindo savo naudai iš R. D., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareikalauti perduoti turtą – kurą, parinko nusikalstamos veikos padarymo laiką, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis organizuotos grupės dalyviams, t. y. po to, kai P. P., vykdydamas išankstinį susitarimą, 2015-10-10 iš R. J. IĮ, esančios (duomenys neskelbtini), pagal Transporto priemonės nuomos sutartį be numerio ir automobilio perdavimo aktą savo vardu išsinuomojo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas 2015-10-14, apie 15.25 val., atvežė A. G. ir V. Š. ir prie R. D. gyvenamosios vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. Š. apsivilko L. P. priklausančią tarnybinę gelbėtojo ugniagesio uniformą (švarką, kelnes ir marškinius) su švarke įsegtu ženkleliu „L. P.“. Po to A. G. ir V. Š. išlipo iš automobilio, o P. P. liko automobilyje saugodamas aplinką ir laukdamas organizuotos grupės narių. Prie A. G. ir V. Š. priėjus R. D., V. Š. pastarajam neteisėtai prisistatė esąs priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas ir, nurodęs, jog tariamai yra gauti skundai dėl turimo dyzelinio kuro ir elektros vagystės, atvirai pareikalavo parodyti ir perduoti kuro talpyklas, kuriose laikomas dyzelinis kuras, tokiu būdu pavartojo psichinę prievartą. Dėl to, R. D., vykdydamas tariamų pareigūnų reikalavimą, įsivedė V. Š. ir A. G. į kieme esantį arkinį sandėlį, kuriame V. Š., A. G. būnant šalia, patikrino kuro talpyklas, tačiau jose kuro nebuvo. Po to V. Š. pareikalavo R. D. įleisti į gyvenamojo namo vidų dėl elektros skaitiklių rodmenų patikrinimo, tačiau į patalpas nepateko, nes R. D. užrakino namo duris ir pasakė, jog iškvietė policijos pareigūnus. Po to V. Š. R. D. sutuoktinei A. D. pagrasino sakydamas, kad jai „bus viskas“ ir kad atvyks kitą dieną ir „išvers“ jų namus, ir tuomet iš R. D. sodybos išvažiavo.
Tokiu būdu A. G., P. P. ir V. Š., veikdami organizuota grupe, pasikėsino be teisėto pagrindo, atvirai, pavartodami psichinę prievartą, pareikalauti savo naudai perduoti turtą – kurą, grasindami pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. D. kuro neturėjo, į gyvenamąjį namą neįsileido bei kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą.
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, P. P., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, padarė išvadą, kad buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Apygardos teismo manymu, kaltinamajame akte nenurodoma kaip konkrečiai kaltinamieji grasino prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą bei sunaikinti jo turtą versdami jį atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, nenurodoma kokius kitus turtinio pobūdžio veiksmus jie vertė atlikti nukentėjusįjį, neaišku į kokį, kokios vertės turtą nurodyti asmenys kaltinami kėsinęsi. Iš pareikšto kaltinimo taip pat neaišku, kokie kaltinamųjų veiksmai traktuojami kaip psichinės prievartos panaudojimas. Teismo vertinimu, esant paminėtiems netikslumams keltinas klausimas dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį pagrįstumo ir teisingumo, kartu ir dėl bylos teismingumo apygardos teismui.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Prokurorės nuomone, skundžiama teismo nutartis nepagrįsta.
Skunde nurodoma, kad teismas ydingu laiko ne nusikalstamos veikos aprašymą, bet prieš jį panaudotą BK 181 straipsnio 1 dalies formuluotę. Prokurorės teigimu, po šia formuluote išdėstytas nusikalstamos veikos aprašymas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 219 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Prokurorė skunde teigia, kad kaltinamajame akte nenurodoma į kokios vertės turtą buvo kėsintasi, nes to nustatyti buvo neįmanoma – pas nukentėjusįjį kaltinamieji kuro apskritai nerado, o reikalaudami kuro iš nukentėjusiojo kaltinamieji nepatikslino nei kiek nei kokios vertės kuro jiems reikia. Prokurorės teigimu, konkretus turtas, kurio buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo buvo nustatytas – tai kuras. Prokurorė pažymi, kad kaltinamųjų veikos kvalifikuotos pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ne atsižvelgiant į reikalauto turto vertę, bet veikos padarymo būdą, t.y. nusikalstamos veikos padarymą organizuotoje grupėje.
Prokurorės teigimu, kaltinamajame akte taip pat nurodyta kuo pasireiškė prieš nukentėjusįjį panaudota psichinė prievarta. Kaip ir nurodoma kaltinimuose, V. Š. pagrasino R. D. sutuoktinei, kad jai „bus viskas“, bei, kad atvyks sekančią dieną ir „išvers“ jų namus. Prokurorės manymu, kaltinamajame akte išdėstyti nukentėjusiųjų A. D. ir R. D. parodymai patvirtina, kad minėtus V. Š. žodžius jie suprato kaip grasinimą, jų išsigando. Dėl šios priežasties teismas skundžiamoje nutartyje padarė neteisingą išvadą, kad kaltinamajame akte nenurodyta kuo pasireiškė psichinės prievartos panaudojimas prieš nukentėjusiuosius.
Prokurorė skunde pažymi, kad teismui manant, jog kurie nors iš kaltinamiesiems inkriminuotų BK 181 straipsnio 3 dalies požymių neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas tokius požymius iš kaltinimo gali pašalinti. Taip pat teigia, kad kaltinamiesiems V. Š. ir P. P. suformuluoti kaltinimai atitinka faktines bylos aplinkybes ir pakeisti jų iš esmės skirtingomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis naikintina.
Vienas iš sprendimų, kuriuos, susipažinęs su baudžiamąja byla teismas gali priimti bylos parengimo nagrinėti teisme metu, yra bylos perdavimas prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas). Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, Nr. 2K-556/2012, 2K-143/2014).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai netrukdo nagrinėti baudžiamosios bylos, jie gali būti panaikinami bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl apygardos teismas nepagrįstai grąžino baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Aptariamoje byloje kaltinamuoju aktu A. G., V. Š. ir P. P. be kitų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį. Iš kaltinamajame akte pateikiamo kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymo galima daryti išvadą, kad jų veikoje nustatyti tokie nagrinėjamu atveju aktualūs BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai: kito asmens vertimas atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, grasinimas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti jo turtą, psichinės prievartos panaudojimas. Vertimo atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus požymis apima visus kitus, aptariamoje nusikaltimo sudėtyje nenurodytus turtinės naudos suteikimo būdus, pvz. vertimą apmokėti kaltininko sąskaitas, suteikti nemokamai paslaugas ir pan. Vis dėlto, iš toliau kaltinamajame akte pateikiamo nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad kaltinamieji kaltinami ne vertimu nukentėjusįjį atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus, bet perduoti konkretų turtą, t.y. perduoti kuro talpyklas, kuriose laikomas dyzelinis kuras. Vertimo atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus požymio turinys kaltinime neatskleistas. Todėl, iš tokio kaltinamųjų nusikalstamos veikos aprašymo neaišku kuris iš nusikaltimo sudėties požymių – vertimas atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar vertimas perduoti turtą, kaltinamiesiems yra inkriminuojamas.
Iš kaltinamojo akto turinio taipogi negalima suprasti kaip pasireiškė grasinimas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą bei sunaikinti jo turtą, o taip pat, kaip pasireiškė psichinės prievartos panaudojimas ir prieš ką, pagal pateikiamus kaltinimus, psichinė prievarta buvo naudojama.
Pagal kaltinamajame akte pateikiamą nusikalstamos veikos aprašymą galima daryti išvadą, kad grasinimas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti jo turtą bei psichinės prievartos panaudojimas laikomi trimis skirtingais nusikaltimo sudėties požymiais. Tokiu atveju toliau nusikalstamos veikos aprašyme pateikiamų aplinkybių nepakanka norint inkriminuoti kaltinamiesiems minėtus nusikaltimo sudėties požymius. Kita vertus, iš prokurorės skunde pateikiamų argumentų matyti, kad grasinimą panaudoti fizinį smurtą bei sunaikinti turtą ji laiko psichinės prievartos panaudojimo požymio dalimi. Dėl šių priežasčių taip pat neįmanoma nustatyti kiek ir kokių nusikaltimo sudėties požymių yra inkriminuojama kaltinamiesiems ir kaip šie požymiai pasireiškė.
Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad psichinės prievartos panaudojimas pasireiškė V. Š. atviru reikalavimu R. D. parodyti ir perduoti kuro talpyklas, kuriose laikomas dyzelinis kuras (vartojama frazė „<...> atvirai pareikalavo parodyti ir perduoti kuro talpyklas, kuriose laikomas dyzelinis kuras, tokiu būdu panaudojo psichinę prievartą“). Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad vien atviras pareikalavimas parodyti ir perduoti kuro talpyklas negali būti laikomas psichine prievarta prieš R. D., juolab, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. D. tokio pareikalavimo taip pat nevertino kaip psichinės prievartos prieš jį panaudojimo. Nors prokurorė skunde teigia, kad psichinė prievarta aprašytoje nusikalstamoje veikoje pasireiškė ne pareikalavimu parodyti ir perduoti kuro talpyklas, bet V. Š. grasinant A. D., kad prieš ją bus panaudotas fizinis smurtas ir bus sunaikintas jos turtas, iš kaltinamojo akto turinio tokios išvados daryti negalima. Apie minėtus V. Š. grasinimus A. D. rašoma nusikalstamos veikos aprašymo pabaigoje, nenurodant, kad jie sudaro psichinės prievartos panaudojimo požymį, o kadangi anksčiau tekste teigiama, kad psichinė prievarta pasireiškė atviru reikalavimu R. D. parodyti ir perduoti kuro talpyklas, visiškai neaišku nei prieš ką nei kokiais veiksmais pasireiškė psichinės prievartos panaudojimo požymis, kuris yra inkriminuotas kaltinamiesiems.
Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad kaltinamajame akte nėra aiškiai nurodyta ar kaltinamieji kėsinosi įgyti kuro talpyklas ar jose turėjusį būti dyzelinį kurą, nenustatyta turto, į kuri buvo kėsinamasi, vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš kaltinamojo akto turinio bei pagal byloje surinktus duomenis galima suprasti, kad kaltinamieji siekė įgyti ne kuro talpyklas, bet patį dyzelinį kurą. Atsižvelgiant į tai, kad kuro agregatinė būsena neleidžia jo transportuoti be talpyklos, tikėtina, kad kaltinamieji kėsinosi įgyti būtent dyzelinį kurą neturėdami savarankiškos tyčios įgyti kuro talpyklą kaip atskirą, vertę turintį objektą. Turto, į kurį buvo kėsinamasi, vertė kaltinamajame akte nenurodyta pagrįstai, kadangi kaltinamiesiems neinkriminuojamas didelės vertės turto prievartavimas. Jei byloje būtų nustatytos aplinkybės, kad turtas, į kurį buvo kėsinamasi, buvo mažesnės, nei didelė, vertės, tai nekeistų veikos kvalifikavimo, kadangi kaltinamųjų veikoje nurodytas organizuotos grupės požymis, kuris lemia veikos kvalifikavimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas bylą gali spręsti ar turto vertė šioje byloje galėjo ar negalėjo būti nustatyta, esant būtinybei, inkriminuoti kaltinamiesiems nusikaltimo sudėties požymius, susijusius su turto, į kurį buvo kėsinamasi, verte, taip pat keisti veikos kvalifikavimą.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kaltinamasis aktas dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos suformuluotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau nustatyti kaltinamojo akto trūkumai netrukdo baudžiamosios bylos nagrinėti teisme. Remiantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi, 256 straipsniu teismas gali savo iniciatyva, o taip pat prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytiniu prašymu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o taip pat pakeisti veikos kvalifikavimą, apie tai pranešdamas nagrinėjimo teisme dalyviams. Be to, priimdamas nuosprendį teismas savo iniciatyva taip pat gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes (nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką) arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2012). Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas bei nustatytus kaltinamojo akto trūkumus darytina išvada, kad šioje byloje nustatytus kaltinamojo akto trūkumus teismas galės pašalinti bylą nagrinėjant teisme.
Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, apygardos teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai neturi įtakos šios baudžiamosios bylos teismingumui, kadangi remiantis BPK 225 straipsnio 3 dalimi, apygardos teismas turi teisę priimti savo žinion kiekvieną baudžiamąją bylą, kuri teisminga tos apygardos apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, teigti, kad dėl kaltinamajame akte nustatytų trūkumų galėtų keistis baudžiamosios bylos teismingumas, nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad aptariamoje byloje esminių BPK 219 straipsnio ar kitų BPK nuostatų reikalavimų pažeidimų nenustatyta ir kliūčių, kurių nebūtų galima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, nėra, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam teismui ją nagrinėti.
Nutartis neskundžiama.