- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-736-648-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00109-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Pavelas Frolovas, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- V. P., M. G.
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-736-648/2011
Teisėja Danguolė Šuminaitė Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00109-2011-0
2011 m. rugsėjo 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Pavelo Frolovo ir Teresėlės Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, sudedant jas iš dalies, ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2011-04-11, apie 2 val. nakties, (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone, jis, veikdamas bendrai su M. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė per duris į E. G. gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė elektrinį vertikalų vandens šildytuvą „Dražice“, 1200 Lt vertės, reguliuojamą kolektorių šildymo sistemai, 1000 Lt vertės, hidroforą „Sanva“, 240 Lt vertės, išsiplėtimo indą, 100 Lt vertės, vieną radiatorių, 250 Lt vertės, du radiatorius, bendros 600 Lt vertės, vieną radiatorių, 200 Lt vertės, vieną radiatorių, 400 Lt vertės, vieną radiatorių, 300 Lt vertės, taip pagrobė E. G. priklausantį turtą už 4 290 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendį. Pasak apelianto, M. G. papasakojo jam, kad pats statė nukentėjusiojo namą ir pirko jam šildymo sistemą, tačiau jam iki šiol negrąžino pinigų už medžiagas ir darbą. Namas daug metų stovi negyvenamas ir neįrengtas, todėl M. G. nusprendė pasiimti šildymo sistemą, kurią pats pirko, kad iš dalies susigrąžinti pinigus. Nuteistojo teigimu, jis nesuvokė, kad vogė svetimą turtą, nors suprato, kad toks pinigų susigrąžinimo būdas ne visiškai teisingas ir teisėtas. Nurodo, kad jis pradėjo dirbti staliumi nuo 2011-05-16, turi įsipareigojimų, be to, jis stengiasi padėti pensinio amžiaus motinai ir studijuojančiai dukrai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Nuteistojo teiginys, kad jis nesuprato, jog vogė svetimą turtą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pats V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. G. pasakė jam, jog yra negyvenamas namas. Jie nusprendė apžiūrėti tą namą. Nors kalbos nebuvo apie tai, ką jie vogs, tačiau namo apžiūrėjimo tikslas buvo kažką paimti. Jie atvažiavo naktį, durys buvo užkaltos lentele, jis (V. P.) rakto neprasuko iki galo, pajuto, kad durys neužrakintos. Tada jie įėjo į vidų, prie durų stovėjo pora radiatorių. Apeliantas kartu su M. G. nusuko visus likusius radiatorių, boilerį, tada M. G. iškvietė G. U.. Pastarajam atvažiavus, jie pakrovė daiktus, nuvežė į Vilnių, kur juos sulaikė policijos pareigūnai (b.l. 183). M. G. parodė, kad jis žinojo, jog namas yra negyvenamas apie 6-7 metus. Jis galvojo, jeigu ką nors jie ras vertingo, tai ir paims. M. G. nurodė, kad jis pasiūlė V. P. apžiūrėti namą, nors abejojo, kad buvo galima ten kažko rasti. Jis pripažino padaręs vagystę (b.l. 183). Iš ikiteisminio tyrimo metu V. P. ir M. G. duotų parodymų matyti, kad jie šnekėjosi, jog galima būtų įlįsti į kokį negyvenamą namą, paieškoti kokių daiktų ir juos parduoti. Tada M. G. užsiminė apie negyvenamą namą Širvintų rajone, kur jie vėliau padarė vagystę (b.l. 52, 57, 70, 81). Taigi, V. P. ir M. G. parodymų analizė neleidžia abejoti tuo, kad apeliantas suprato, jog jis kartu su M. G. vyko į (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone, siekdami įsibrauti į kitam asmeniui priklausantį namą ir iš ten pagrobti svetimą turtą. Šiuo atveju nėra jokių abejonių dėl V. P. tyčios padarius vagystę. Apelianto teiginio, jog M. G. nusprendė pasiimti šildymo sistemą iš nukentėjusiojo namo, kadangi pastarasis neatsiskaitė su M. G. už namo statybos darbus ir medžiagas, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, to neminėjo nei M. G., nei pats V. P. ikiteisminio tyrimo metu ar teisiamajame posėdyje. Todėl ši nuteistojo versija atmetama kaip nepagrįsta.
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. P. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
V. P. padarė apysunkį baigtą nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y., būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai V. P. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.
Apylinkės teismas, skirdamas V. P. žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažinimą padarius nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nusikalstamos veikos pobūdį bei nuteistojo asmenybę. V. P. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl savanaudiškų tikslų, veikdamas bendrai su kitu nuteistuoju M. G., nuteistasis atliko vykdytojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad V. P. praeityje teistas net devynis kartus, tarp jų ir už analogiško nusikaltimo padarymą (b.l. 129-134). Kaip minėta, jis nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo itin didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis pradėjo dirbti staliumi nuo 2011-05-16, turi įsipareigojimų, be to, jis stengiasi padėti pensinio amžiaus motinai ir studijuojančiai dukrai, nagrinėjamu atveju nesudaro dar labiau švelninti V. P. paskirtos bausmės. Galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatų, todėl jos švelninti taip pat nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.