- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2-340-761/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00003-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- Ž. G.
- Atsakovas
- Z. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovams Z. V. ir Z. V. dėl neteisėtai pastatytos tvoros pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Ž. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti atsakovų Z. V. ir Z. V. neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius jos subjektinę nuosavybės teisę, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis pašalinti savavališkai pastatytą tvorą nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkant teritoriją: pašalinant tvorą ir bet kokias konstrukcijos sudedamąsias dalis, užsėjant žolę; atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovei suteikti teisę pašalinti tvorą ir sutvarkyti teritoriją pačiai, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų solidariai; taip pat solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog 2018 m. gegužės 4 d. nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartimi, įgijo gretimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pradėjus rengti minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą sklypų sujungimui, paaiškėjo, jog gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Z. ir Z. V. yra pasistatę tvorą nesilaikant žemės sklypų ribų, t. y. tvora pastatyta ieškovės žemės sklype. Todėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. jį kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių su prašymu patikrinti žemės sklypo ribas tarp jos žemės sklypo ir atsakovų. 2019 m. spalio 11 d. Šilalės skyriaus specialistai atliko minėtų sklypų juridinių ribų ir sklypų naudojimo faktinę apžiūrą vietoje ir surašė 2019 m. spalio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 33ŽN-216-(14.33.73), kuriame nustatė, jog atsakovai dalį tvoros elementų įtvirtino jai priklausančiame sklype. Paaiškėjo, kad atsakovų tvora visu 55,69 m ilgiu vidutiniškai apie 54,5 cm pločiu yra įterpta į jos sklypą, dėl to atsakovai yra užėmę apie 30 m² jai priklausančio žemės sklypo. Atliekant minėtą patikrinimą dalyvavo ir atsakovai, kurie pasirašė aptariamą žemės naudojimo patikrinimo aktą, pritardami specialistų padarytoms išvadoms. Su atsakovais bandė geranoriškai susitarti dėl užimto jos žemės sklypo atlaisvinimo, tačiau atsakovai vengė šio klausimo sprendimo.
1.2. 2020 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, ji įsigijo 0,0127 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsiterpęs tarp aukščiau nurodytų, jai priklausančių žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 metais jai visi trys priklausantys žemės sklypai buvo pertvarkyti į vieną žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,2027, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 1 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu buvo pažymėtos sujungto žemės sklypo ribos ir paženklintos 11 riboženklių.
1.3. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus specialistų nustatyto atsakovų padaryto jos teisių pažeidimo statant tvorą praėjus daugiau nei pusantrų metų, atsakovai jokių veiksmų dėl tvoros pašalinimo/perkėlimo nesiėmė. Priešingai, pradėjo neigti aplinkybę, apie savavališką jos žemės užėmimą, tvirtino tvorą pasistatę nepažeidžiant sklypo ribos. Todėl 2021 m. gegužės 28 d. ji pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu dėl gretimo sklypo savininkų Z. ir Z. V. galimo savavališko jos privačios žemės užėmimo. 2021 m. liepos 5 d. Žemės sklypo patikrinimo akte Nr. 33ŽN-113-( 14.33.73) specialistai nustatė, jog gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, t. y. atsakovai, savavališkai užėmė ir naudoja, apsitverdami tvorą, nuo 52 cm iki 59 cm per visą bendros kraštinės ilgį 55,69 m., t. y. apie 0,003 ha jai priklausančio sklypo dalį. Be to, nustatyta, jog atsakovai užėmė ne tik jai priklausančio sklypo dalį, bet ir dalį valstybinės žemės. Tuo pagrindu 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo dėl gretimo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų Z. ir Z. V. savavališko privačios jos sklypo dalies ir valstybinės žemės užėmimo. Tačiau nepaisant to, atsakovai jokių veiksmų dėl tvoros perkėlimo nesiima, su ja nebendradarbiauja.
1.4. Ieškovės žemės sklypui 2004 metais ir 2020 metais yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. žemės sklypo ribos yra aiškios ir konkrečios. Kaimynų tvora yra pastatyta ant jos žemės tarp koordinačių taškų X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini) ir koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog jos teisės yra pažeistos yra konstatuota net dviejuose Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktuose. Tvora, kuri pastatyta jai nuosavybės teise priklausančiame sklype pažeidžia jos teises ir interesus, kadangi negali deramai disponuoti turtu. Siekdama perleisti nuosavybę negali to padaryti, kadangi faktinis žemės plotas yra sumažėjęs dėl tvoros jos sklype.
1.5. Teisme paaiškino, jog atsakovai niekada nepripažino, jog yra neteisūs. Su ja labai negražiai bendravo, kaltino ją noru pasipelnyti, rašė skundus ir pan. Ji per tuos 2 metus pavargo nuo nuolatinio nesiskaitymo su ja, buvo priversta kreiptis į tarnybas, teismą. Anksčiau pretenzijų atsakovams nereiškė, nes nebuvo aptariamo sklypo savininkė. Tik įsigijus paaiškėjo, jog kaimynų tvora yra jai priklausančiame sklype.
Atsiliepimas
2. Atsakovai Z. V. ir Z. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi matavimai yra atlikti neteisėtai, tvora pastatyta matininko P. K. paženklinto žemės sklypo ribose.
2.1. Atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinyje minimi žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (dabar pasikeitęs Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo formuojami ir matuojami kartu, minėti sklypai vietovėje paženklinti 2004 m. kovo 10 d., dalyvaujant atsakovams, matininkui P. K. ir tuometiniam sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkui J. G.. Matininkas P. K. matavo ir jiems, būsimiems žemės sklypų savininkams, nurodė riboženklių vietas. Ieškinyje minimoje užimtoje sklypo vietoje, jie su J. kartu įkalė apie 1.5 m. ilgio armatūrą, kaip riboženklį, nes tais laikais nebuvo standartizuotų riboženklių, vadovavosi matininko nurodymais. Šitą riboženklį laikė pagrindiniu, jų sklypus skiriančiu ženklu. Šitas riboženklis, dar ir dabar yra išlikęs, tokias ribas jiems nurodė paženklinimo metu matininkas. Pagal šitą ribą, statybų metu statė tvorą ir tuometiniai gretimo sklypo savininkai neturėjo jokių pretenzijų. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus atstovai neužprotokolavo, apie esamą išlikusį riboženklį. Nurodė, kad riboženklių nėra.
2.2. Ieškovė su jais niekada nekalbėjo ir nebuvo kitaip pranešusi apie problemą. Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus specialistai jiems paaiškino, kad problema yra ribų persidengimas. Jų apskaičiuotos ir įregistruotos ribos neatitinka esančių vietovėje. Kadangi jie ribų nekeitė nuo paženklintų 2004 m., nesutinka su teiginiu, kad jie užėmė, gretimo sklypo dalį.
2.3. Nacionalinė žemės tarnyba, negali pripažinti, kad sklypo ribos vienų ar kitų neteisingos, gali konstatuoti faktą, kad sklypai persidengia, taip ir padarė. Specialistai pasiūlė taikiai tarpusavyje išspręsti susidariusią situaciją. Nenorėdami pyktis su kaimynais, jie su tokiu pasiūlymu sutiko, nes suvokė, kad reikia ištaisyti klaidas, o teismai prie gerų kaimyniškų santykių neprives. Ž. G. nenorėjo spręsti problemos. Iškilo papildomų problemų, kas apmokės už reikalingus darbus, kas kompensuos už jos sklypo apie 0.0030 ha ploto trūkumą. Norėdami spęsti problemą, jie sutiko už viską apmokėti, siūlė rinkos vertę, tačiau ieškovės kompensacijos klausimas nesudomino, ji neįvardijo kokio dydžio kompensacijos nori.
2.4. 2020 m. birželį, jie gavo iš matininko A. S. kvietimą į ženklinimo darbus. Ženklinimo metu Ž. G. išreiškė norą taikytis, teigė norinti pažiūrėti, kiek vizualiai tos žemės užimta, jie sutiko su viskuo. Matininkas parodė kokios koordinatės registruotos, kurios žymiai skyrėsi nuo faktinių vietovėje. Ž. G. tas ribas nufotografavo. Po šitų veiksmų, ieškovė į kalbas taisyti klaidas nesileido. Po vienerių metų jie gavo informaciją, kad Ž. G., pasikvietusi kitą matininką S. K., kuris yra jos giminaitis, neteisėtai atliko savo žemės sklypo matavimus, neteisingomis ribomis ir vėl pradėjo rašyti skundus, kad jie yra užėmę jos sklypo dalį.
2.5. Matavimai atlikti neteisėtai, jų neinformavus ir nepakvietus į ženklinimą, neįtvirtinus riboženklių. Matininkas S. K., elgėsi nesivadovaudamas matininko darbą reglamentuojančiais teisės aktais, siekdamas neteisėtos naudos giminaičiams. 2021 m. rugpjūčio 18 d., jis dar kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas išaiškinti, kaip S. K. paženklino žemės sklypą jų nekvietęs į matavimus, kaip įtvirtino riboženklius, jeigu jų nėra ir nebuvo. Gavo atsakymą, jog vietovėje buvo matininko A. S. sukalti riboženkliai, kuriuos S. K. panaudojo kaip anksčiau įtvirtintus. Tačiau šie riboženkliai buvo laikinai įkalti ieškant kompromiso su ieškove, bet jai atsisakius, buvo ištraukti. S. K. nebuvo atvykęs, nevykdė matavimų, visi duomenys sukurti fiktyviai, siekiant įregistruoti neteisėtai žemės sklypą be jų žinios.
2.6. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė Z. V. paaiškino, jog jie sutinka nusikelti tvorą, tik jiems tam reikia laiko, bent jau 1 ar 2 metų. Reikia rasti statybos brigadą.
Šalies argumentai
2.7. Z. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tvora pastatyta pagal bendrą su ankstesniais, dabar ieškovei priklausančio sklypo, savininkais riboženklį, kuris buvo įkaltas dar 2004 metais. Tvora nuo riboženklio nėra įlindusi į kitą sklypą. Dabar sklypo koordinatės neatitinka to riboženklio ir reikia aiškintis kodėl.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
3. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-2559, įsigijo 0,0670 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-7842, ieškovė įgijo 0,1230 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 754, ieškovė įsigijo 0,0127 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Visi minėti ieškovei nuosavybės teise priklausantys trys besiribojantys sklypai 2020 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo R. B. sprendimu sujungimo būdu buvo pertvarkyti į vieną žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,2027, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovams nuo 2004 m. rugsėjo 2 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu.
5. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis pašalinti savavališkai pastatytą tvorą nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkant teritoriją: pašalinant tvorą ir bet kokias konstrukcijos sudedamąsias dalis, užsėjant žolę; atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovei suteikti teisę pašalinti tvorą ir sutvarkyti teritoriją pačiai, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų solidariai.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
7. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
8. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškiniu siekia, kad būtų nugriautas jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribose esantis atsakovų pastatytas statinys, darytina išvada, kad ieškovė negatoriniu ieškiniu siekia atkurti iki jos subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t.y. tokią padėtį, kai jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose atsakovų savavališkai pastatytos tvoros nebuvo. Pažymėtina, jog, kaip minėta, pareiškusi negatorinį ieškinį, ieškovė turi įrodyti du dalykus – kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos, bet neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantys asmenys elgiasi neteisėtai. Atsakovai turi įrodyti, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, šiuo atveju ieškovė turi tik įrodyti, kad ji yra žemės sklypo, kurio dalyje yra atsakovams priklausantis statinys, savininkė, o tokio statinio buvimas šiame sklype, atsakovams neturint teisės naudotis sklypo dalimi, pažeidžia ieškovės teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovai turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti, turi įrodyti atsakovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).
9. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovės nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galimo nuosavybės teisių pažeidimo. Taigi ieškovė neginčijamai įrodo pirmąją aplinkybę – kad ji yra turto – ginčo žemės sklypo savininkė.
10. Ieškovei įsigijus žemės sklypą, paaiškėjo, jog atsakovai savo tvorą turi pasistatę ant ieškovei priklausančio žemės sklypo. Todėl ieškovė, du kartus kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių su prašymais patikrinti žemės sklypo ribas tarp jos žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo. 2019 m. spalio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 33ŽN-216-(14.33.73), nustatyta, kad bendrą juridinę ribą turinčių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (šiaurinė riba) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (pietinė riba) (šis kadastro numeris buvo iki ieškovės sklypų sujungimo), faktinis naudojimas vykdomas pagal žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų (atsakovų) užtvertą tvorą. Minėta tvora tarp nuolatinių riboženklių Nr. 3 ir Nr. 4, visu 55,69 m ilgiu vidutiniškai apie 54,5 cm pločiu yra įterpta į ieškovės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to atsakovai yra užėmę apie 30 m² ieškovei priklausančio žemės sklypo. 2021 m. liepos 5 d. Žemės sklypo patikrinimo akte Nr. 33ŽN-113-(14.33.73) nustatyta, jog gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (atsakovai) galimai savavališkai užėmė ir naudoja, apsitverdami tvorą, nuo 52 cm iki 59 cm per visą bendros kraštinės ilgį 55,69 m., t. y. apie 0,003 ha ieškovei priklausančio sklypo dalį. Taigi, byloje nustatyta, jog du kartus specialistams atlikus patikrinimus konstatuota, jog atsakovų tvora pastatyta ant ieškovei priklausančios žemės ir tokiu būdu atsakovai yra užėmę apie 0,003 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo.
11. Atsakovų atsiliepime išdėstyti argumentai gana prieštaringi. Atsakovai nurodo, jog tvorą tvėrė pagal 2004 metais matininko P. K. atliktus kadastrinius matavimus ir tvirtina, jog ieškovės atlikti matavimai yra neteisėti. Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad buvo padaryta klaidų ir jas reikia ištaisyti. Atsakovų pozicija bylos nagrinėjimo metu taip pat keitėsi. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė Z. V. sutikdama su tvoros nugriovimu iš esmės pripažino faktą, jog tvora pastatyta ant ieškovei priklausančios žemės. Tačiau atsakovas Z. V. teisme tvirtino, kad tvora buvo pastatyta pagal bendrą su ankstesniu žemės sklypo savininku įkaltą riboženklį ir ji nėra įlindusi į ieškovės žemės sklypą. Tuo pačiu pripažino, jog sklypų koordinatės neatitinka 2004 m. įkalto riboženklio.
12. Išanalizavus byloje abiejų šalių pateiktus dokumentus, t. y. 2004 m. balandžio 3 d. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų) planus, 2020 m. rugsėjo 1 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, nustatyta, jog šalims priklausančių besiribojančių žemės sklypų riba nuo pat 2004 metų nesikeitė. Ginčo tvora yra tarp ribos posūkio taškų koordinatėmis X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini) ir X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų planuose keitėsi tik riboženklių numeriai, tačiau jų lokacija išliko ta pati, aukščiau nurodytomis koordinatėmis.
13. Aukščiau išdėstytus faktus patvirtina ir byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 27 d. raštas Nr. 155-1156-(10.5), kuriame nurodyta, jog bendra žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba sutampa, atitinka 2004 m. nustatytą ribą ir nebuvo keičiama. Taip pat rašte konstatuojama, jog dalis atsakovų įrengtos tvoros yra gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, taip pat dalis tvoros įrengta valstybinėje žemėje. Matininko S. K. kadastrinių matavimų metu 2020 metais nustatyta pietvakarinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba atitinka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės rytinę ribą, t. y. nėra neleistinų žemės sklypų ribų nesutapimų. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2021 m. gruodžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. 1SS-1878-(10.5).
14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovai įrengė tvorą jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose, taip užkirsdami kelią ieškovei šia sklypo dalimi naudotis pagal paskirtį. Darytina išvada, jog ieškovės kaip žemės sklypo savininkės teisės yra pažeistos. Atsakovai įrengdami tvorą, ieškovei priklausančio žemės sklypo ribose, sumažino ieškovės valdomo sklypo plotą ir užkirto kelią naudotis žemės sklypu visa apimtimi. Taigi ieškovei buvo apribota teisė disponuoti jai priklausančiu turtu visa apimtimi. Tuo tarpu atsakovai teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų atliktų veiksmų teisėtumą.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nutrauktini atsakovų Z. V. ir Z. V., neteisėti veiksmai, pažeidžiantys ieškovės Ž. G. nuosavybės teisę, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai įpareigotini per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis pašalinti savavališkai pastatytą tvorą nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkant teritoriją: pašalinant tvorą ir bet kokias konstrukcijos sudedamąsias dalis, užsėjant žolę. Atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovei suteiktina teisė pašalinti tvorą ir sutvarkyti teritoriją pačiai, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų solidariai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis, t. y. po 42,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.
17. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, 284 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nutraukti atsakovų Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), subjektinę nuosavybės teisę, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovus Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis pašalinti savavališkai pastatytą tvorą nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkant teritoriją: pašalinant tvorą ir bet kokias konstrukcijos sudedamąsias dalis, užsėjant žolę. Atsakovams Z. V. ir Z. V. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovei Ž. G. suteikti teisę pašalinti tvorą ir sutvarkyti teritoriją pačiai, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų solidariai.
Priteisti iš atsakovės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovės Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurus 50 centų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovės Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurus 50 centų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.