- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- eI2-11297-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02713-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-05-21 sprendimą Nr. 24S126086 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi Nr. 760303576. Skunde nurodė, kad Sprendimas priimtas trimis pagrindais: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Pareiškėjas nesutinka su šiais Sprendime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Sprendimas iš esmės pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kurios objektyviai nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė visą jam tuo metu žinomą informaciją ir nurodė su būsimu darbdaviu - uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Lojanara“ - sutartas darbo sąlygas, įskaitant ir darbo trukmę bei mokėtiną darbo užmokestį. Taip pat nurodė būtent tas pragyvenimo išlaidas, kurias buvo sutaręs su darbdaviu ir kurias darbdavys buvo pažadėjęs mokėti. Tai, jog darbdavys nesilaikė susitarimo ir nutraukė su pareiškėju darbo sutartį, nėra pareiškėjo kaltė. Pažymėjo, kad 2024-01-30 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „Wpi pro service“, tačiau Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai nustatyta, jog Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjas pagal esamas aplinkybes ir pagal savo išsilavinimą, kvalifikaciją ir patirtį bei turimą susitarimą su UAB „Wpi pro service“ dėl darbo santykių, pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, kad Migracijos departamentas priims sprendimą jam leisti pakeisti darbdavį, tačiau, įsiteisėjus ginčijamam 2024-05-21 sprendimui Nr. 24S126086, pareiškėjas bus priverstas išvykti iš Lietuvos ir dėl to patirs neigiamų finansinių pasekmių. Dėl išdėstytų aplinkybių mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti suvirintoju UAB „Lajonara“, 2023-09-27 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2023-10-26 priėmė sprendimą Nr. 23S193025 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Pareiškėjui 2023-10-30 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760303576, galiojantis iki 2025-10-30, kuris jam buvo įteiktas 2023-11-09.
Atsakovas paaiškino, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Lajonara“ pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2023-12-12 iki 2024-04-08 ir per visą įdarbinimo laikotarpį jam nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir minėtos bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas jeigu su juo nutraukiama darbo sutartis. Pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis minėtomis teisės normomis, Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Akcentavo, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, ar dėl kokių aplinkybių jam nebuvo mokamas sutartas atlyginimas. Vien faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju nutraukta ir jis negauna tarpininkavimo rašto nustatyto darbo užmokesčio, yra įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas būtent tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „Lajonara“, todel jam nutraukus darbo sutartį su minėta bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus
Atsakovo manymu, ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-05-21 sprendimo Nr. 24S126086, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. M. 2023-09-27 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). UAB „Lajonara“ pateikė Tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad leidimą prašoma išduoti 2 metams, o užsienietis Lietuvoje dirbs suvirintoju.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023-10-30 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760303576, galiojantį iki 2025-10-30.
Atsakovas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje dirbo nuo 2023-12-12 iki 2024-04-08. Pareiškėjui po išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo išmokėtas ne mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesio darbo užmokestis – 1386 Eur. Byloje pateiktas SODROS duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas.
2024-05-21 Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S126086, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.
Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui visą darbo laikotarpį darbo užmokestis nebuvo mokamas, t. y. neatitiko reikalavimo, kad darbo užmokestis būtų ne mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, pareiškėjas jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad užsieniečiui 2023-10-30 darbo Bendrovėje pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, nuo 2024-12-12 iki 2024-04-08 įdarbintas Bendrovėje. Kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė, kurioje įsidarbinęs pareiškėjas, turėjo darbo santykius, todėl žinojo tiek įmonėje esančią tvarką, tiek darbo apimtis. Nepaisant to, tiek darbdavys, tiek ir pareiškėjas nurodė, jog darbo sutarties pagrindu MB „Lajonara“ pareiškėjui bus mokamas 1386 Eur darbo užmokestis. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas dirbtų ne visą darbo laiką, nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė. Migracijos departamentas taip pat nenustatė asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, Migracijos departamentas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).
UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, to paties straipsnio 5 punkte nustatyta sąlyga – neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025-12-06. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 840 Eur (840 Eur MMA nustatyta nuo 2023 m. sausio 1 d., 940 Eur MMA nustatyta nuo 2024 m. sausio 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjui nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis.
Pareiškėjo teiginys, jog darbdavys nesilaikė susitarimo ir pažeidė su pareiškėju sutartas sąlygas, pareiškėjui nebuvo leista pakeisti darbdavį, nepaneigia Sprendimu nustatytos aplinkybės, jog leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 1386 Eur. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Dėl to pritartina Migracijos departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu nebuvo mokamas, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui nebuvo mokėtas Darbo sutartyje nurodytas mokėtinas darbo užmokestis).
Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo mokamas ne mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.
Užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Aprašą paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi (aktualios ginčui redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punktas).
Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo sprendimą naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.