Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-176-839/2022 pagal pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., G. D., V. B., R. K., H. R., B. K., E. K., B. R., V. Š.. Č. D., K. P., V. S., I. K., G. J., P. S., A. A., O. A., Ž. K., G. K., A. G., A. S. ir G. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams 2021-11-17 nutartimi viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų pagrįstai galima konstatuoti, kad nuotekų šalinimo tinklus, (duomenys neskelbtini), pastatytus 1975 metais, pareiškėja valdo ir turi apskaitoje daugiau kaip 25 metus. Archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie Radeikių kolūkio nuotekų tinklų privatizavimą, o pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 1993 m. gegužės 3 d.) taip pat 13 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1993 m. gegužės 2 d.), privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1995-12-05 perdavimo priėmimo aktas ir priedas prie jo leidžia daryti išvadą, jog Radeikių gyvenvietės nuotekų šalinimo tinklai (įvardinti – kanalizacija) perduoti savivaldybės žinion pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos).

Iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų pateiktų dokumentų nustatyta, kad tinklų nevaldė jokia kita įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus pareiškėją ir įmones, kurių turto perėmėja ji yra. Pareiškėja teigė, kad ji turėjo valią tinklus turėti kaip savus, kad ne tik valdydama tinklus ji nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei ji, tačiau jai nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą tinklų valdymo laikotarpį. Tinklų kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pareiškėja užsakė ir buvo atlikti minėtų tinklų kaip nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos iniciatyva.

Tinklų techniniai duomenys (diametrai, įrengimo gyliai, išsidėstymo vietos ir kiti jų požymiai) leidžia pagrįstai manyti, kad tinklai įrengti nuolatiniam nuotekų šalinimui, kas patvirtina jų kaip magistralinių tinklų paskirtį platesniam vartotojų, bet ne konkretaus vieno objekto, aptarnavimui.

Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, neabejotina, jog tinklai buvo sukurti statybos būdu, kuris yra vienas iš teisėtų nuosavybės teisių įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja, kad yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančios pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 str. numato, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Nurodytų sąlygų visuma leidžia pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į minėtus nuotekų šalinimo tinklus. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Utenos rajono savivaldybės administracija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.