Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. B. ieškinį pripažino iš dalies ir sutiko mokėti dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt. Nurodė, kad skiriamos išlaidos vaikų maistui, rūbams, avalynei bei gyvenamojo namo išlaikymui yra per didelės. Teigė, kad jam priklauso individuali įmonė, kuri jokios veiklos nevykdo. Yra sukūręs naują šeimą ir su sutuoktine augina bei išlaiko savo nepilnametę dukrą. Gyvena iš sutuoktinės gaunamų pajamų ir jo turimų santaupų, iš kurių, už 60000 Lt su dabartine sutuoktine įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir keletą transporto priemonių už 4000 Lt. Nekilnojamojo turto, kurį pardavęs, gautas lėšas galėtų skirti vaikų išlaikymui, teigė neturįs. Jo manymu ieškovės prašoma išlaikymo suma po 400 Lt yra per didelė, nes jo paties išlaidos per mėnesį yra apie 200 Lt.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad neturi duomenų apie J. B. netinkamą motinos pareigų vykdymą, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į išaugusius vaikų poreikius, 125 Lt teikiamas išlaikymas nėra pakankamas užtikrinti net būtiniausių nepilnamečių poreikių tenkinimo ( 39 b.l.). Prašė bylą nagrinėti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant ir nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą ( 41 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė J. B. ir atsakovas A. B. yra nepilnamečių vaikų - J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (4, 5 b. l.). 2002-04-16 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2111-08/2002 J. B., P. B. ir šiuo metu pilnametei I. B. iš atsakovo A. B. priteistas 125 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (13 b. l.). J. B. mokosi Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos II d klasėje, P. B. – Vytauto Žemkalnio gimnazijos 11 klasėje ( 24, 25 b.l.).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė J. B. šiuo metu dirba Panevėžio „Aušros“ pagrindinėje mokykloje, jos vidutinės vieno mėnesio pajamos pagal pateiktą pažymą 1879,24 ( 12 b.l.), pagal žodinį ieškovės patvirtinimą šiuo metu gaunamas mėnesinis atlyginimas yra 2000 Lt. Registruoto nekilojamojo turto ieškovė neturi ( 6 b.l.), jos vardu VĮ „Regitra“ registruotas automobilis Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena tėvams priklausančiame gyvenamajame name ir iš dalies prisideda prie jo išlaikymo. Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus 2002-12-14 A. B. ir A. B. sudarė santuoką ir 2003-04-19 jiems gimė dukra A. B. ( 37, 38 b.l.). Atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. B. įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius Miško (duomenys neskelbtini) (8-10 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis, A. B. vardu registruotos transporto priemonės –SAM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ZIL 431412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CITROEN XANTIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ZIL (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei KAMAZ 5410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (34 b. l.). Iš pateiktos metinės pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovui A. B. priklauso individuali įmonė, kuri 2011 metais jokios veiklos nevykdė (23 b. l). Duomenų, jog A. B. individuali įmonė jokios veiklos nevykdė kitu laikotarpiu, atsakovas teismui nepateikė. Įvertinus įrodymus, apibūdinančius nepilnamečių J. ir P. tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo įsigijo didelės vertės žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, taip pat keletą transporto priemonių, jas įregistravo savo vardu. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų. Teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtą turtą pirko iš santaupų, tačiau jų dydį ir kilmę nurodyti atsisakė, įrodymų, pagrindžiančių minėtą faktą, nepateikė.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovas teigia turintis individualią įmonę, kuri jokios veiklos nevykdo, tačiau nenurodo, kodėl nesiekia susirasti nuolatinio pajamų šaltinio ir pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nedidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia susirasti jo išsilavinimą atitinkantį ar nuolatines pajamas užtikrinantį darbą, parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas negalėtų dirbti. Teismas pažymi, kad visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

CK 3.201 str. 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Nustatyta, kad praėjus aštuoneriems metams po teismo sprendimo priėmimo, vaikų poreikiai žymiai išaugo: vaikai tapo paaugliais, lanko gimnazijas, papildomai mokosi pas korepetitorius, lanko šokių užsiėmimus, papildomos lėšos reikalingos mokslo reikmenims, naujų poreikių tenkinimui, daugiau lėšų reikalinga skirti maistui, rūbams, avalynei. Iš teismui pateiktos gydytojo pažymos matyti, kad sūnui P. dėl netaisyklingos laikysenos reikalingas reabilitacinis gydymas sanatorijoje, mankšta, masažai, vandens procedūros, baseinas (54 b. l.). Dukrai J. reikalingi ortopediniai įdėklai į batus, dėl prasto regėjimo reikalingi akiniai (55 b.l.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo). Teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia, kad šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nustatydamas atsakovo išlaikymo prievolės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių vaikai yra šešiolikos ir septyniolikos metų amžiaus, jų poreikiai, palyginus su priteistu 125 Lt išlaikymu, yra padidėję, vaikams reikalingos papildomos išlaidos sveikatai palaikyti ir stiprinti, ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, todėl teismas laiko pagrįstą ir realų ieškovės nurodytą vieno vaiko išlaikymo dydį – 800 Lt per mėnesį. Šešiolikos ir septyniolikos metų vaikams 800 Lt išlaikymo suma yra būtina ir pakankama būtiniems poreikiams – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, tuo labiau, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaiko išlaikymui reikalingi mažesni poreikiai nei nurodyta. Nors atsakovas yra nevykdančios jokios veiklos individualios įmonės savininkas, tačiau ši aplinkybė neatleidžia jo nuo lėšų skyrimo vaikų išlaikymui, nes būdamas darbingas, atsakovas taip pat turi pareigą imtis priemonių, atsižvelgiant į savo amžių, patirtį, profesines galimybes, kad gautų didesnes pajamas ir galėtų skirti 400 Lt išlaikymą vaikams. Be to, įvertinus tai, jog atsakovas 2003-05-16 nusipirko gyvenamąjį namą, 2006-09-12 prie jo esantį žemės sklypą, 2008-2009 metais tris transporto priemones, laiko, kad jo turimus santaupos yra pakankamos teikti prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas bei atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo priteistas išlaikymas didinamas iki 400 Lt. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 2 dalis) bei realiai įvykdoma. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės prašymas pakeisti 2002-04-16 teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų J. B. ir P. B. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant nustatyta tvarka, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Materialinis išlaikymas priteistinas vaikams, o ieškovė, su kuria gyvena vaikai, skirtina jų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 - 3.191straipsniai, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus bet vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2111-08/2002 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą dėl materialinio išlaikymo vaikams, nustatant, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams - J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, t.y., 2012-02-07, iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, 16 Lt (šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokų kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.