Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui K. V. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 ir 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291, visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (http://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30178637). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-130, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų bei reiškia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt.

Ieškovo teigimu, atsakovas su ieškovu rašytinės nuomos sutarties nėra sudaręs, tačiau juos sieja faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17517-391/2014 ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio reikalavimą dėl atsakovo K. V. iškeldinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovo K. V. seneliai kartu su anūku K. V. teisėtai apsigyveno ginčo bute, o jiems mirus, buto nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ir iki šiol tęsiasi su K. V.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovą ir atsakovą saistantys faktiniai nuomos teisiniai santykiai buvo konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Duomenų, kad nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo būtų pasibaigę, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo kaip nuomininko įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio laiku nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d. atsakovas liko skolingas ieškovui 1178,69 Eur už nuomos paslaugas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Pagal paties straipsnio 2 dalį gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas; valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.589 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1178,69 Eur skolos už nuomos paslaugas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 37,70 Eur delspinigių, taikydamas 0,02 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 37,70 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1216,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies bei 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 27 Eur žyminio mokesčio.

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1178,69 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus ir 69 ct) skolos už nuomos paslaugas, 37,70 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 70 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1216,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 3,58 Eur (tris eurus ir 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas