Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. G. dalyvaujant ieškovui S. K. , jo atstovei advokato padėjėjai Ingai Mekienei atsakovei R. K. , jos atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei , institucijos teikiančios išvadą atstovui Birutei Brazienei

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui R. K. , institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės , nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo jam priteisimo , bei atsakovės priešieškinį ,

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškovo reikalavimą pagal ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , bendravimo su vaiku nustatymo , išlaikymo priteisimo , palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai

Iš šalies paaiškinimų , bylai pateiktų dokumentų matyti,kad šalys 2000-12-12 sudarė santuoką /b.l. 9 / Santuokoje gimė vaikas ,tai sūnus Erikas gim. 2001-08-12 ,kuris dar nepilnametis /b.l. 10 / Ieškovas nurodė ,kad tai šalių pirma santuoka ir ji iširo dėl abiejų kaltės ,nes dėl charakterių nesutapimo, nesugebėjo gyventi kartu , beto , atsakovės elgesys labai pasikeitė gimus sūnui , neliko tarpusavio ryšio, intymaus bendravimo . Ieškovo teigimu jų normaliems tarpusavio santykiams trukdė ir tai ,kad gyveno atsakovės tėvams priklausančiame name , buvo ignoruojamas bendravimas su jo giminaičiais ,nes pirmenybė teikta tik atsakovės giminėms ,jautė pažeminimą, todėl pripažįsta ,kad toliau su atsakove nepanoro gyventi ir 2008-08 -12 paliko atsakovę ir apsigyveno pas savo pusbrolį , vėliau pas tėvus , šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti A. P. ir O. K.. Atsakovė pripažino ,kad santuoka toliau negalima dėl santuokos iširimo savo kaltės nemato.

Pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje byloje ieškovas prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės , o atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti santuoką tik dėl ieškovo kaltės . Teismas spręsdamas , ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės , turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu , jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas , nustatytas CK 3.26-3.30 ; 3.35 -3.36 ;3.85 , 3.92 ;3.109 , ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas , aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę pažymi ,kad tai yra lojalumo , savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos , visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai , kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama , t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ,kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės ,jeigu jis yra neištikimas , paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Teismas išklausęs šalių , liudytojų parodymus aiškindamas šią įstatymo normą ir teisiškai ją kvalifikuodamas įvertina tai ,kad CK 3.60 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija taip pat ir sutuoktinio neištikimybė yra nuginčijamos ir laiko ,kad santuoka iširo realiai ne dėl atsakovės nurodytos priežasties – ieškovo neištikimybės , bet dėl kitų priežasčių, ta linkme formuojama ir teismų praktika /LAT nutartis civ. b. 3k-3-254/2010/ Teismui atsakovė taip pat neįrodė ,kad ieškovas neremia šeimos , nes šalių paaiškinimai, ,liudytojų parodymais įrodyta ,kad ieškovo ryšys su vaiku nenutrūko , jis remia jį materialai, bendrauja su juo, o vaikas su jo tėvais. Teismas vertindamas liudytojų D. K., O. K. , S. V. , A. V. parodymus , kurie yra šalių artimi giminės , atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius ,kurie tarp šalių nebuvo itin geri ir nuoširdūs iki faktinio santuokos iširimo . Ieškovui po santuokos sudarymo apsigyvenus atsakovės tėvams priklausančiuose namuose nebuvo galimybės susikurti savo šeimos aplinkos , atsakovės nenoras keisti nusistovėjusius santykius su savo šeimos nariais, lėmė tolesnį tarpusavio santykių blogėjimą . Ieškovo teigimu, jis siekdamas išsaugoti šeimą siūlė atsakovei išsikelti gyventi kitur, tačiau pritarimo nesulaukė , todėl jis priėmė sprendimą pats išsikelti ir gyventi pas pusbrolį A. P. , ką šis ir paliudijo teismo posėdyje , o vėliau pas tėvus ,ką patvirtino liudytoja

O. K.. Liudytoja J. P. parodė ,kad ieškovas buvo išskirtas iš giminės , atsakovė nenorėjo bendrauti su ieškovo gimine,o su ieškovu ,jo nuomone nebuvo skaitomasi. Teismo nuomone , atsakovės teiginio , kad jis buvo jai neištikimas ir turėjo kitą moterį tuo metu ,kai 2008 metais rugpjūčio mėnesį apsigyveno kitur , neįrodė, nes vertinat liudytojos V. V. parodymus ,kuri tik iš draugių išgirdo ,kad ieškovą 2008 metų rugsėjo mėnesį matė su kita moterimi ,bei antstolio 2011-03-21 faktinių aplinkybių protokolą / b.l. 36/ , negalima vertinti kaip ieškovo neištikimybės įrodymus. Teismas atsižvelgia ir į tai ,kad abiejų sutuoktinių tarpusavio santykių pablogėjimo metu nuo 2008 rugpjūčio mėnesio atsakovė nebendravo su ieškovu ,nesiekė išsiaiškinti konfliktinės situacijos ir jos sureguliuoti . Šalys turėjo skirtingus požiūrius į gyvenimą , nesugebėjo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikių susitarimų , prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu ,kai šalys gyveno kartu , todėl laikytina ,kad ieškovas taip pat pažeidė savo ,kaip sutuoktinio pareigas išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Vertinant pateiktų įrodymų visumą , teismo nuomone , konstatuotina ,kad yra mišri abiejų sutuoktinių kaltė ir ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės / CK 3.61 str. 2d./ Šalims terminas susitaikyti nenustatytinas ,nes santuoką nori nutraukti abi šalys ir ji nutrauktina dėl abiejų kaltės Atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė, nes tokia teisė numatyta įstatymu / CK 3.31 str./ Atsakovės reikalavimas priteisti 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas ,nes aplinkybė, kad santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės , jo kaltų veiksmų ,neįrodyta /CK 6. 250 str. 2d./

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus , rūpintis jų sveikata , išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis ,kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Ieškovo prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko sūnaus Eriko gyvenamąją vietą su atsakove tenkintinas ,nes jis gyvena kartu ir tai jo interesų nepažeidžia. / CK 3. 169 str./ Pažymėtina ,kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti vaikus . Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku , rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Ieškovas reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką detaliai nurodė ,kokiomis dienomis , valandomis ,per metines šventes jis galėtų bendrauti su sūnumi, todėl kad atsakovė ne visada leisdavo bendrauti su sūnumi. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė ,kad ji nedraus ieškovui bendrauti su sūnumi ir nustatyti konkrečią bendravimo tvarką nėra būtinybės , tokio prieštaravimo ji nepareiškė ir priešieškinyje, todėl laikytina , kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas dalinai , nenustatant griežtos ir konkretizuotos bendravimo su sūnumi Eriku tvarkos ,nes ieškovas kaip vaiko tėvas turi teisę ir pareigą maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. /CK. 3.170str../ Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones , kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai , nes vaiko teisės yra prioritetinės

Teismo posėdyje daug diskusijų sukėlė ieškovo nurodytas 400 Lt dydžio išlaikymas sūnui Erikui ir atsakovės priešieškiniu nurodytas kitas -700 Lt dydis. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių - išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal šį straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus . Išlaikymo forma ir tvarka nustatoma bendru tėvų susitarimu , kaip matyti iš bylai pateiktų duomenų , šalys ir iki teismo posėdžio ir jo metu nesusitarė. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai . Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta , kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas , t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą . Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia , turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikių išlaikymo dydis / CK 3.192 str. 2d./ , jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius , ta linkme yra formuojama ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktika /civ.b. Nr. 3k-3-495/2008/ Iš pateiktų bylai ieškovo ir atsakovės uždarbio pažymų /b.l. 66 / matyti ,kad jos beveik vienodo dydžio – ieškovo 2763 Lt /b.l. 102/ , o atsakovės 2414 Lt . Šalys įrodymų ,kad turi nekilnojamo turto nepateikė , ieškovas nurodė ,kad nuomoja butą ir moka 100 Lt , tai patvirtina pateikta sutartis /b.l. 48/ , turi remti sergančius tėvus / b.l. 46,47./, todėl laikytina, kad jų turtinė padėtis, nežiūrint į didesnį ieškovo atlyginimą ,yra vienoda. Ieškovas nurodė ,kad jis kiekvieną mėnesį moka po 400 Lt sūnui išlaikyti , be to , moka už sūnaus gyvybės ir sveikatos draudimą po 50 Lt , taip pat moka už sūnaus priešpiečius mokykloje po 50-60 Lt bei už papildomą jo lavinimą muzikos mokykloje po 20 Lt kas mėnesį ,tai patvirtina pateikti įrodymai /b.l.14 , todėl laikytina ,kad ieškovas pajėgus teikti ir didesnį išlaikymo dydį ,nei nurodė. Atsakovė nurodė, kad vaiko išlaikymui mėnesiui reikia 1400 Lt . Į būtinų išlaidų sąrašą kas mėnesį atsakovė įtraukė vaiko būsto išlaidas 100 Lt , vaiko kelionėms išlaidas kas mėnesį 170 Lt , kurias nurodė kaip kaupiamąsias , vaiko laisvalaikio išlaidas 100 Lt ,bei vaiko baldams 100 Lt kurios nepagrįstos jokiais įrodymais.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio , todėl natūralu ,kad kinta vaiko poreikiai , taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius.

Teismo nuomone ,įvertinant į tai , kad šalių sūnus yra dar jauno amžiaus , tačiau atsižvelgiant į šalių galimybes , jų materialinę padėtį ,laikytina ,kad abi šalys gali skirti vaikui po 500 Lt kiekvienas , todėl ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai ir iš ieškovo priteistinas 500 Lt dydžio periodinių išmokų kas mėnesį išlaikymas sūnui Erikui iki jo pilnametystės ,kas atitiktų ne tik minimalius, bet ir būtinus jo poreikius . /CK 3.194 , 3. 196 ,3.198 str./Nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise tenka atsakovei/ CK 3.190 str. / Šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies . Ieškinį patenkinus iš dalies , išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai , o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai . Teismas ieškovo reikalavimus ir atsakovo reikalavimus pagal priešieškinį patenkino po 20 proc . , todėl šalių sumokėtas žyminis mokestis viena kitai nepriteistinas./CPK 93 str. / Iš ieškovo priteistinos 36 Lt bylinėjimosi išlaidos už patenkinto reikalavimo dalį – išlaikymo priteisimo , valstybei Šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo dalyvavusio nagrinėjant bylą , rengiant procesinius dokumentus . Iš pateiktų bylai įrodymų /b.l.103/ matyti ,kad ieškovas sumokėjo 700 Lt , o atsakovė 1900 Lt /b.l.82,83/ už advokato paslaugas . Teismo nuomone , byla nėra sudėtinga , jos apimtis nėra didelė , todėl teisinga ir protinga būtų nustatyti po 700 Lt iš ieškovo ir atsakovo . Kadangi abi šalys turėjo išlaidų , jų reikalavimai patenkinti dalinai , nepaisant jų realumo , šalių turėtos išlaidos tenka joms proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir viena iš kitos nepriteistinos / CPK 88, 98 str. / Iš šalių priteistinos pašto išlaidos valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai po 6 Lt iš kiekvieno . / CPK 88,92 str./ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,260,265,270str.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

Priimti galutinį sprendimą .

Santuoką , įregistruotą 2000-12-12 tarp S. K. gim. 1970-07-27 Šiaulių raj. Bubių k. a/k (duomenys neskelbtini) ir R. K. gim. 1967-08-02 Kelmės raj. Suvartuvos k. a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą Šiaulių m. CMS , įrašo Nr. 677 turinčių nepilnametį vaiką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką palikti pavardes ,, Kaminskas ,, ,, Kaminskienė ,,.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. gim. 2001-08-12 gyvenamąją vietą su motina R. K. a/k (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ,kad S. K. gali netrukdomai maksimaliai bendrauti su sūnumi E. K. ir dalyvauti jo auklėjime . R. K. turi sudaryti sąlygas tėvui S. K. bendrauti su sūnumi . Bendravimas su vaiku abiejų tėvų turi būti derinamas su vaiko ugdymo grafiku , poilsio rėžimu .

Priteisti iš S. K. a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. gim. 2001-08-12 po 500 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2011-11-29 iki jo pilnametystės .

Nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną R. K.

Priteisti iš S. K. a/k (duomenys neskelbtini) ir R. K. a/k (duomenys neskelbtini) po 6 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei. Priteisti iš S. K. 36 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ./ gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM , atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660/ , likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.