- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1-684-917/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42565-2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriams Loretai Dosinienei, Karolinai Venslovaitytei, Lukui Žižiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 5 punktą, 225 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme;
2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį – 13 MGL (1690,00 litų) bauda;
4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 227 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme ir 9 MGL (1170,00 litų) bauda;
5. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 58 parų arešto bausme;
6. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme;
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį – galutine 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. BK 284 straipsnį 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2022 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai subendrino bausmę su 2021 m. lapkričio 23 d. bausme ir paskyrė 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2022 m. spalio 21 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikus bausmę;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės
K. G. 2022 m. lapkričio 8 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,0% neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su katu gyvenančiu šeimos nariu - savo motina J. G., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, kojomis laipiojo jai ant kojų, koja nemažiau kaip po vieną kartą spyrė J. G. į abiejų kojų kelius, ją pastūmė, nuo ko J. G. nukritus ant grindų, abejomis rankomis nemažiau kaip po vieną kartą smogė jai į galvą ir veidą padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. G. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
K. G. 2022 m. lapkričio 8 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,0% neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, žodinio konflikto su katu gyvenančiu šeimos nariu - savo motina J. G., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, prieš tai pavartojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą, rankoje laikydamas šakutę grasino nukentėjusiajam J. G. ją nudurti, išbadyti jai akis ir tokiu būdu grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad J. G. yra motina, kuri dabar jau mirusi. Nemušė mamos, nieko neprisimena. Tame bute gyveno su mama, jie pastoviai ginčydavosi. Jis tuo metu nedirbo, mama jį išlaikė, tada buvo neblaivus, vartojo alkoholį jau kelias dienas, bet tikrai neprisimena to, kad ją būtų mušęs, grasinęs. Nesutiko su nukentėjusios pagarsintais parodymais. Nežalojo savo motinos, nesutinka su specialisto išvada, nes nežino, kaip ji susižalojo. Prieš motiną rankos nekėlė ir jai negrasino, tik kalbėjo su ja garsiai, nieko kito jai nedarė.
Nors kaltinamasis K. G. kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios J. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su sūnumi K. G., kuris prieš dvi savaites grįžo iš Alytaus "(duomenys neskelbtini)". Ten jis sėdėjo 10 mėn., kadangi jų namo laiptinėje dienos metu sukapojo katę, taip pat dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Nuo pat pirmos dienos, kai grįžo, jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, kuriuos vartojo ir 2022 m. lapkričio 8 d. Šią dieną apie 16.00 val. tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kadangi, jiems būnant virtuvėje, sūnus pradėjo laipioti jai ant kojų, dėl ko jos pėdos ištino. Ji prašė jo, nustoti taip elgtis, tačiau K. G. ją koliojo necenzūriniais žodžiais ir neklausė jos. Tuomet ji bandė nuo jo pabėgti ir nuėjo į savo kambarį. Tačiau atėjęs sūnus koja, negali pasakyti kuria, spyrė jai į abiejų kojų kelius, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po to sūnus ją pastūmė ir, jai nukritus, abejomis rankomis, negali pasakyti kiek kartų, sudavė jai į galvos ir veido sritį, dėl ko ji taip pat patyrė fizinį skausmą. Ji prašė sūnaus, nustoti ją mušti, kadangi jai skaudėjo, tačiau jis nesiliovė ir pradėjo šaukti, kad ją užmuš. Tuomet jis pasiėmė šakutę ir laikydamas ją rankoje pradėjo grasinti, kad ją nudurs. Ji išsigandusi išbėgo į balkoną, kad pasislėpti, ir pradėjo šauktis pagalbos. Kol ji šaukėsi pagalbos, į balkoną atėjo sūnus ir toliau jai grasino rankoje laikydamas šakutę. Tuomet ji stipriai pastūmė sūnų, kad išstumtų iš balkono. K. G. išėjęs iš balkono pasidarė dar agresyvesnis, pastūmė televizorių, tačiau jo nesugadino. Tuomet jis pradėjo namuose kažko ieškoti, ji mano, kad ieškojo lazdos išdaužyti visus namuose esančius baldus sakydamas: "na, dabar tai tu pamatysi, kas bus". Ji visą laiką, iki kol atvyko pareigūnai, buvo balkone pasislėpusi kamputyje. Kai ji išgirdo bute balsus, ji suprato, kad atvyko pareigūnai. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, nuolatos jai grasina, kad ją užmuš ar kitaip susidoros. Ji labai bijo, kad K. G. gali ją nužudyti. Pastarasis pastoviai kelia konfliktus ne tik namuose, bet ir su kaimynais, gyvenančiais toje pačioje laiptinėje. K. G. per savo gyvenimą su pertraukomis yra apie 20 metų sėdėjęs įkalinimo įstaigose. Papildomai apklausiama liudytoju atsisakė duoti parodymus ir dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Jai pranešta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, civilinio ieškinio ji nereikš. Ji nori paminėti tik tiek, kad 2022-11-08 pas ją atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus, tačiau vykti su jais į gydymo įstaigą ji atsisakė. 2022-11-09 tyrėjos iniciatyva ji nuvyko pas teismo medikus. Daugiau į jokius gydytojus ar gydymo įstaigas ji nesikreipė ir nesikreips, gydymas jai nebuvo ir nėra reikalingas. Daugiau parodymų neduos, anksčiau duotų parodymų nekomentuos ir aplinkybių nedetalizuos, į jokius klausimus neatsakinės (t. 1, b. l. 9-11, 96).
Teisme liudytoju apklausiamas V. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis su draugu vaikščiojo prie Nemuno ir išgirdo šūkaujančią moterį, kuri iš namo balkono šaukėsi pagalbos, todėl iškvietė policiją. Vyras balkone prie jos kažką laikė rankoje ir lyg jai grasino, o moteris buvo išsigandusi ir prašė iškviesti policiją. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. apie 16.00 val. jis kartu su savo septyniolikamečiu draugu A. G. buvo Nemuno pakrantėje, ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu, Kaune. Jis dažnai būna toje vietoje, pažįsta daugumą to rajono gyventojų. Minėtu laiku išgirdo moterį, kuri šaukėsi pagalbos. Išgirdęs šauksmą atsisuko į tą pusę, iš kur sklido garsas. Jis sklido iš (duomenys neskelbtini) namo, antrojo aukšto, kur iš karto jis antrojo aukšto balkone pamatė senyvą, stambesnio kūno sudėjimo moterį ir prie pat jos tame pačiame balkone stovintį aukštą, liesoko kūno sudėjimo vyrą. Jis jų nepažįsta, duomenų nežino, kokie tarpusavio santykiai juos sieja, jis nežino. Tačiau jis ne kartą yra matęs, kaip anksčiau tą vyrą prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, sulaikinėjo policijos pareigūnai. Dėl ko jis buvo sulaikomas anksčiau, jis nežino. Kai 2022-11-08 apie 16.00 val. jis pamatė tą moterį ir vyrą, vyras rankoje laikė pailgą daiktą, kiek įžiūrėjo – šakutę, naudojamą kaip įrankį maistui. Jis buvo aiškiai agresyviai nusiteikęs, stovėjo prie pat tos senyvo amžiaus moters, ant jos šaukė, jo šauksmą girdėjo, jis buvo išreikštas labai piktu, grėsmingu tonu, tačiau jo žodžių nesuprato. Jis matė, kaip rankoje laikydamas pakeltą šakutę savo galvos lygmenyje du kartus ja dūrė tos moters link. Tačiau, ar pataikė į ją, ar ne – gerai neįžiūrėjo. Kiek matė, atrodė, lyg jis iš viršaus užsimojęs dūrė ta šakute, o ji jo smūgius sulaikė. Tuo metu moteris aiškiai šaukė: „padėkit“. Nors jie abu stovėjo vienas prie kito, vyras šaukė ant moters, o moteris aiškiai šaukėsi pagalbos. Buvo neabejotinai aišku, kad situacija tarp to vyro ir moters – konfliktinė, kad vyksta barnis, kurio iniciatorius – vyras. To vyro dūriai moteriai atrodė grėsmingai, kiekvieno dūrio metu neabejojo, kad jis tai moteriai šakute pataikys į kūną. Jis ta šakute taikėsi į krūtinę, tačiau moteris rankomis atrėmė jo dūrius. Moteris balkone arba sėdėjo, arba buvo suklupusi. Vyras stovėjo priešais ją, buvo aiškiai patogesnėje padėtyje. Moteris vyrui nieko nedarė, jo nemušė, prieš jį nesmurtavo, akivaizdžiai buvo gynybinėje pozoje, o ne puolime. Vyras atvirkščiai, aiškiai ją puolė. Atstumas tarp jo su A. G. bei namo antrajame aukšte buvusių vyro ir moters buvo ne didesnis kaip penkiasdešimt metrų. A. G. neabejotinai irgi matė ir girdėjo minėtą situaciją. Jis surinko numerį 112 ir telefoną pokalbiui prisidėjo prie ausies. Tuo metu jis pamatė, kaip minėtas vyras nukreipė savo dėmesį nuo tos moters ir atsisuko jo link, galimai supratęs, kad jis tapo šios situacijos liudytoju. Vyras kažką grubiai pasakė balkone su juo buvusiai moteriai ir iš balkono nuėjo į butą. Kai vyras nuėjo į butą, moteris iš karto atsisuko jo link ir šaukdama paprašė iškviesti policiją. Kadangi bendrasis pagalbos centras jį informavo, kad tuojau pat atvyks policijos pareigūnai, jų pasitikti jis su A. G. nuėjo prie jau minėtos antrosios namo laiptinės. Policijos pareigūnai atvyko gan greitai. Kaip suprato iš policijos pareigūnų, tas adresas jiems yra gerai žinomas, jie paprašė jų palaukti, kad išėję galėtų užsirašyti jų asmens duomenis, o patys nuėjo į laiptinę, kur yra tas butas. Kartu su policijos pareigūnais nei jis, nei A. G. nėjo, laukė jų lauke. Matė, kaip po keleta minučių policijos pareigūnai išėjo su tuo pačiu vyru, kurį su minėta senyvo amžiaus moterimi prieš tai jis matė balkone smurtaujantį prieš ją. Tas vyras tebebuvo nusiteikęs agresyviai, šūkavo. Policijos pareigūnai pasodino jį į policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, tada priėjo prie jų, užsirašė jų asmens duomenis ir leido jiems eiti (t. 1, b. l. 107-108).
Teisme liudytoju apklausiamas T. B. parodė, kad kaltinamąjį žino tik iš tarnybinių pareigų atlikimo, nes dirba Kauno AVPK reagavimo valdyboje vyriausiuoju patruliu. Įvykį prisimena labai miglotai. Pamena, kad moteris šaukiasi pagalbos pro balkoną, atvykus su kolega rado du vyrukus, kurie matė iš lauko pusės įvykį ir buvo liudytojai, todėl susirašė jų duomenis. Nuėjus į butą, atidarė duris neblaivus K. G.. Įėjus į kambarį, pastebėjo moterį, sėdinčią kitame kambaryje, ji pasakė, kad sūnus smurtauja prieš ją, todėl K. G. surakino ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Jis šiek tiek buvo agresyvus, keikėsi, plūdo visokiais necenzūriniais žodžiais. Moteris sakė, kad jai sūnus grasino šakute, buvo įvaręs į balkoną ar kažkaip panašiai, prisiminė, kad prieš tai dieną jai trenkė su pagaliu per galvą. Išsigandusi moteris buvo, kol K. G. buvo kambaryje, ji nelabai norėjo bendrauti. Vizualiai neapžiaurėjo, bet buvo medikai atvykę, jai su kelias ir klubo sąnariu buvo kažkas sumušta. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė viską.
Teisme liudytoju apklausiamas A. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik žino jį dėl savo darbo policijoje. Kiek atsimena, tai atvyko į butą pagal iškvietimą, nes pagalbos šaukėsi moteris. Buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivus K. G., kuris bendrauti nenorėjo. Nustatant aplinkybes, bute buvusi išsigandusi moteris sakė, kad K. G. jai apspardė kojas, grasino šakute, ji sakė, kad taip vyksta namuose kas diena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad jis dirba Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. lapkričio 8 d. jis dirbo nuo 06.00 val. iki 18.00 val. vienoje pamainoje su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu T. B.. Apie 16.15 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo informaciją, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, antrajame aukšte, balkone, moteris šaukėsi pagalbos dėl šakute ją puolusio vyro. Budėtojas informavo, kad įvykis galimai vyksta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kur anksčiau ne kartą buvo gauti pranešimai dėl prieš motiną smurtaujančio sūnaus. Prie šio namo antrosios laiptinės pasitiko du jaunuoliai, kurie nurodė, jog patys matė, kaip prieš kelias minutes (duomenys neskelbtini) name, antrojoje laiptinėje, antrajame aukšte esančio buto balkone vyras šaukdamas ant vyresnio amžiaus moters puolė ją šakute, tai buvo galimai sūnus ir motina. Kadangi buvo svarbu nedelsiant eiti į butą, jis su kolega paprašė tų jaunuolių palaukti jų prie namo, kad užsirašytų jų duomenis. Jis su T. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini) antrojoje laiptinėje, antrajame aukšte esantį (duomenys neskelbtini) butą, Kaune. Beldė į šio buto duris, kurį laiką jų niekas neatidarė, tačiau po kelių beldimų, buto duris atidarė vyras, kaip vėliau buvo nustatyta - K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jie paklausė jo, kas nutiko. K. G. pirmas nuėjo į kambarį, esantį netoli virtuvės. Dar kartą jo paklausus, kas nutiko, K. G. į klausimus neatsakė. Buvo būtina atlikti jo dalinę apžiūrą, todėl nurodė jam nusisukti į sieną. K. G. pradėjo muistytis, blaškytis, neatsiklausęs priėjo prie spintos lyg ko ieškoti, todėl pakartojo jam reikalavimą, stotis prie sienos. Tuo metu į kambarį iš kito kambario atėjo vyresnio amžiaus moteris, kaip nustatė, K. G. mama J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jie matė, kad ji buvo susijaudinusi, išsigandusi. Jos paklausus, kas nutiko, J. G. nurodė, kad K. G. ką tik prieš ją smurtavo. Jos atsakymas buvo tikslus ir labai aiškus, nedviprasmiškas. Ji nurodė, kad smurtavo būtent jos sūnus K. G.. Tuo metu K. G. galimai išgirdęs, ką pasakė J. G., tapo agresyvus, pradėjo dar labiau blaškytis, neklausė nurodymo, stovėti vietoje, ramiai, todėl jis panaudojo antrankius jam uždėdamas juos ir kartu su vyriausiuoju patruliu T. B. vedė K. G. iš buto į laiptinę. Jų vedamas iš abiejų pusių ir eidamas pro J. G. K. G. akivaizdžiai, tyčia ir demonstratyviai dešinės kojos pėda, apauta batu, vieną kartą spyrė J. G. į jos kojas, tačiau, spyrio metu jiems jį atitraukus, o J. G. pasitraukus, jai neįspyrė. Tada jie išvedė K. G. iš minėto buto ir pasodino jį į tarnybinį automobilį. K. G. vengė eiti, tačiau nesipriešino. Pasodinę K. G. į automobilio automobilio gale esančią laikino sulaikymo patalpą kartu su kolega užsirašė tuo metu lauke tebebuvusių jaunuolių duomenis ir leido jiems nueiti. Tada jis ir vyriausiasis patrulis T. B. grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir ten bendravo su J. G.. Pastaroji nurodė, kad 2022-11-08 apie 16.00 val. kartu su ja gyvenantis jos sūnus K. G. būdamas neblaivus spardė jai į abejas kojas ties keliais. Taip pat J. G. nurodė, kad po K. G. spyrių ji nuėjo į buto balkoną, kur atėjęs K. G. atsinešė šakutę, naudojamą maistui, kurią demonstruodamas šaukė, kad ją padurs, išbadys jos akis. J. G. skundėsi fiziniu skausmu kelio srityje, todėl jai buvo pasiūlyta medikų pagalba. Ji medikų pagalbos atsisakė, tačiau ir toliau pastarajai kelis kartus nusiskundus, kad jai skauda, medikus jie iškvietė savo iniciatyva. Atvykę medikai J. G. apžiūrėjo. Tuo metu tiek jis, tiek T. B. buvo šalia, todėl jie aiškiai girdėjo, kaip J. G. medikams nurodė, kad ne kažkas kitas, o būtent jos sūnus K. G. ją spardė, grasino jai šakute, skundėsi, kad jai skaudėjo. Medikai jai sakė, kad būtina vykti į gydymo įstaigą, tačiau ši atsisakė, sakė, kad rašys pareiškimą ir kreipsis į teismo medicinos ekspertus. Jis patikrino J. G. blaivumą, ji buvo blaivi, jai nustatyta 0,00% promilių alkoholio. Vėliau buvo patikrintas ir K. G. blaivumas, jam buvo nustatyta 3,00% promilių neblaivumas. Kartu su vyriausiuoju patruliu T. B. tarnybiniu automobiliu K. G. pristatė į „Saugios nakvynės namus“, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai ne pirmas kartas, kai jis vyko į pranešimą dėl K. G. galimo smurto prieš jo motiną. Tokių pranešimų anksčiau buvo ne kartą (t. 1, b. l. 126-128).
Teisme liudytoju apklausiama K. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis yra Kauno medicinos skubios pagalbos skyriaus medicinos pagalbos specialistė. Buvo įvykis Kaune, (duomenys neskelbtini), kur vyko pagal iškvietimą trise, t.y. ji, S. ir V. K.. Atvykus nurodytu adresu rado ant lovos sėdinčią moterį, kuri atsisakė medikų pagalbos. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos K. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad kad ji dirba Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste. 2022-11-08 nuo 07.00 val. ar 08.00 val. ji dirbo kartu su paramediku V. K. ir paramediku - vairuotoju J. S.. 2022-11-08 16.21 val. jie gavo dispečerės nurodymą vykti adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur atvykę rado du policijos pareigūnus ir moterį, kaip sužinojo vėliau - ten gyvenančią J. G., gim. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su paciente J. G., pastaroji nurodė, kad ją užpuolė ir mušė jos sūnus, kuris spardė jai į kojas. Ant kojų žaizdų ar kraujosruvų ji nematė, tačiau akcentuoja, kad kraujosruvos galėjo susiformuoti ne iš karto, o vėliau, todėl galėjo kraujosruvų tuo metu ji dar nematyti. J. G. skundėsi fiziniu skausmu kojose, aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad skausmas kilo dėl sūnaus spyrių jai. Kad ją mušė sūnus, J. G. nurodė labai aiškiai. Ji aiškiai įvardijo kaltininką,nurodė, kad tai jos sūnus. Buvę policijos pareigūnai nurodė, kad J. G. sūnus, kuris smurtavo prieš motiną, yra sulaikytas ir patalpintas jų tarnybiniame automobilyje. J. G. skundėsi fiziniu skausmu, buvo susijaudinusi. Ji pasiūlė J. G. vykti į gydymo įstaigą tyrimams atlikti, tačiau pastaroji atsisakė. J. G. nurodė, kad tikrai rašys pareiškimą policijai dėl savo sūnaus neteisėto elgesio prie ją, jo smurto. J. G. atsisakius vykti į gydymo įstaigą, jie davė jai vaistų nuo spaudimo, kuris jai buvo sukilęs galimai dėl streso, ir kartu su abiem paramedikais ji išvyko (t. 1, b. l. 133-134).
Teisme liudytoju apklausiama R. N. parodė, kad kaltinamojo kaimynė. Dėl 2022 m. lapkričio 8 d. įvykio, tai ji girdėjo, kaip jo mama šaukė, kai jis ją uždarė balkone. Tame bute konfliktų labai daug, faktas tas, kad iškvietė tarnybas ir viskas, ji nesikišo. Kęstutis po motinos mirties pasikeitė, jam reikia pagalbos.
Teisme liudytoju apklausiamas J. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis dirba paramediku. Pranešimas buvo, kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje, todėl trise komandoje su K. K. ir V. K. vyko į įvykio vietą. Atvyko dar pareigūnai ir visi ėjo pas nukentėjusiąją. Ji buvo garbingo amžiaus moteris ir sakė, kad ją sumušė sūnus. Tada jos spaudimą pamatavo, kojas ir pilvą apžiūrėjo, bet nepastebėjo sužalojimų, labiau žiūrėjo brigados vadovė. Liudytojas pats kaltinamojo nematė, o kiek žino, tai jis buvo policijos mašinoje sulaikytas. Nukentėjusioji skundėsi, kad koją skauda. Ji buvo šoko būsenoje kažkiek ir daug skundėsi, o paskui nebesiskundė ir nebenorėjo rašyti pareiškimo. Kiek pamena, ji sakė, kad susipyko su sūnumi. Ne pirmą kartą greitoji važiavo tuo adresu ir dėl tos pačios moters, buvo ir dėl smurto kvietimų, todėl galėjome įtarti smurtą artimoje aplinkoje.
2022 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė kiti asmenys: praeivis. Smurtą patyręs asmuo – J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai ir jų vieta: kraujosruvos abiejų kojų kelių srityje. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė. Smurtu įtariamo asmens būklė: agresyvus, akivaizdžiai neblaivus. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: motina ir sūnus. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: nėra. Gauti duomenys: atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, duris atidarė K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atrodė stipriai apsvaigęs, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nusivedus vyrą į kambarį, šis nevykdė reikalavimų atsistoti prie sienos ir stovėti ramiai, taip pat bute buvusi jo mama J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, nurodė, kad sūnus jai trenkė koja kelis kartus jai į kojas, virš kelių. Taip pat nurodė, kad bandė grasinti jai su šakute, kad ją padurs, išbadys akis, todėl moteris nuėjo į balkoną, jame užsidarė ir šaukė pagalbos. Pro šalį ėję asmenys iškvietė policiją. Todėl K. G. buvo uždėta specialioji priemonė – antrankiai ir asmuo nuvestas į tarnybinį automobilį. Grįžus į butą pas J. G., pastaroji nurodė, kad jai po sūnaus mušimo skauda kojas, galvą, todėl buvo iškviesta GMP brigada, kad apžiūrėtų moterį. Atvykusi GMP 1526 brigada apžiūrėjo moterį vietoje, nustatyti nieko negalėjo, o J. G. atsisakė vykti kartu su medikais į gydymo įstaigą. K. G. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą J. G., ji turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą. Patikrinus J. G. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta 0,00% promilių blaivumas. Patikrinus K. G., buvo nustatytas 3,00% promilių girtumas. K. G. sulaikytas 16.25 val. ir pristatytas į (duomenys neskelbtini), Kaune, esančius “Saugios nakvynės namus” (t. 1, b. l. 36-39).
Asmens testo alkoholiui išraše nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. J. G. nustatyta 0,00% promilių alkoholio, 2022 m. lapkričio 8 d. 17.35 val. K. G. nustatytas 3,00% promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 91, 143).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 8 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 83-84).
Garso įrašo su BPC apžiūroje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. 16.12 val. V. D. skambina į BPC ir praneša, kad moteris iš balkono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kviečiasi pagalbos (t. 1, b. l. 45-46).
Garso įrašo su BPC apžiūroje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. 16.12 val. R. N. skambina į BPC ir praneša, kad kaimynė iš balkono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kviečiasi pagalbos, nes sūnus G. grįžęs iš kalėjimo, kuris žinomas policijai (t. 1, b. l. 50-51).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti šakutė, kuri priduota saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato Daiktų saugyklą. (t.1, b. l. 53-57).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).
Kaltinamasis K. G. savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad kaltinime nurodomų įvykių nebuvo, jis savo motinos J. G. niekada nemušė ir niekada jai negrasino. Tokius K. G. duotus parodymus apie įvykius teismas vertina kaip paties kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, kadangi jų turinys neatitinka kitų baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, jų viseto, dėl to atmestini kaip nepagrįsti.
O būtent teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad, kaip seka iš nukentėjusios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisme pagarsintų parodymų esmės, 2022 m. lapkričio 8 d. tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kadangi, jiems būnant virtuvėje, sūnus pradėjo laipioti jai ant kojų, dėl ko jos pėdos ištino. Ji prašė jo, nustoti taip elgtis, tačiau K. G. ją koliojo necenzūriniais žodžiais ir neklausė jos. Tuomet ji bandė nuo jo pabėgti ir nuėjo į savo kambarį. Tačiau atėjęs sūnus koja spyrė jai į abiejų kojų kelius, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po to sūnus ją pastūmė ir, jai nukritus, abejomis rankomis, negali pasakyti kiek kartų, sudavė jai į galvos ir veido sritį, dėl ko ji taip pat patyrė fizinį skausmą. Ji prašė sūnaus, nustoti ją mušti, kadangi jai skaudėjo, tačiau jis nesiliovė ir pradėjo šaukti, kad ją užmuš. Tuomet jis pasiėmė šakutę ir laikydamas ją rankoje pradėjo grasinti, kad ją nudurs. Ji išsigandusi išbėgo į balkoną, kad pasislėpti, ir pradėjo šauktis pagalbos. Kol ji šaukėsi pagalbos, į balkoną atėjo sūnus ir toliau jai grasino rankoje laikydamas šakutę. Šias nukentėjusios nurodomas aplinkybes patvirtino teisme liudytoju apklaustas V. D., kuris patvirtino, kad pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) esančio namo balkone esantis moteris šaukiasi pagalbos ir prašo iškviesti policiją, o asmuo jai grasino šakute, situacija atrodė grėsminga, todėl iškvietė policiją. Šias liudytojo V. D. nurodytas aplinkybes patvirtina garso įrašas iš BPC, kurio apžiūroje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. 16.12 val. V. D. skambina į BPC ir praneša, kad moteris iš balkono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kviečiasi pagalbos (t. 1, b. l. 45-46). Teisme liudytoja apklausiama R. N. paaiškino, kad yra G. kaimynė ir šiame bute visko yra buvę, nors ji paties smurto nematė, tačiau įvykio dieną girdėjo, kaip kaimynė G. šaukėsi pagalbos, todėl iškvietė policiją. Tokius šios liudytojos žodžius patvirtina garso įrašas iš BPC, kurio apžiūroje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. 16.12 val. R. N. skambina į BPC ir praneša, kad kaimynė iš balkono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kviečiasi pagalbos, nes sūnus G. grįžęs iš kalėjimo, kuris žinomas policijai (t. 1, b. l. 50-51). Teisiamojo posėdžio metu liudytojai buvo apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai T. B. ir A. M., kurie teisme patvirtino, kas K. G. buvo neblaivus ir agresyvus, todėl prie jo motina ne itin norėjo kalbėti, buvo išsigandusi, tačiau išvedus K. G., ji sakė, kad jai sūnus grasino šakute, buvo įvaręs į balkoną, ją mušė per kojas. Šios aplinkybės yra užfiksuotos ir 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur nurodyta, kad apie įvykį pranešė kiti asmenys: praeivis. Smurtą patyręs asmuo – J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai ir jų vieta: kraujosruvos abiejų kojų kelių srityje. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė. Smurtu įtariamo asmens būklė: agresyvus, akivaizdžiai neblaivus. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: motina ir sūnus. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: nėra. Gauti duomenys: atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, duris atidarė K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atrodė stipriai apsvaigęs, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nusivedus vyrą į kambarį, šis nevykdė reikalavimų atsistoti prie sienos ir stovėti ramiai, taip pat bute buvusi jo mama J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, nurodė, kad sūnus jai trenkė koja kelis kartus jai į kojas, virš kelių. Taip pat nurodė, kad bandė grasinti jai su šakute, kad ją padurs, išbadys akis, todėl moteris nuėjo į balkoną, jame užsidarė ir šaukė pagalbos. Pro šalį ėję asmenys iškvietė policiją. Todėl K. G. buvo uždėta specialioji priemonė – antrankiai ir asmuo nuvestas į tarnybinį automobilį. Grįžus į butą pas J. G., pastaroji nurodė, kad jai po sūnaus mušimo skauda kojas, galvą, todėl buvo iškviesta GMP brigada, kad apžiūrėtų moterį. Atvykusi GMP 1526 brigada apžiūrėjo moterį vietoje, nustatyti nieko negalėjo, o J. G. atsisakė vykti kartu su medikais į gydymo įstaigą. K. G. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą J. G., ji turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą. Patikrinus J. G. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta 0,00% promilių blaivumas. Patikrinus K. G., buvo nustatytas 3,00% promilių girtumas. K. G. sulaikytas 16.25 val. ir pristatytas į (duomenys neskelbtini), Kaune, esančius “Saugios nakvynės namus” (t. 1, b. l. 36-39). Šiame teismo ištirtame įrodyme užfiksuotas aplinkybes patvirtino teisme liudytojais apklausiami į įvykio vietą atvykę medikai K. K. ir J. S., jog atvykus ir bendraujant bute su J. G., ji nurodė, kad ją užpuolė ir sumušė jos sūnus, kuris spardė jai į kojas. J. G. skundėsi fiziniu skausmu kojose, buvo labai susijaudinusi, tačiau į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Teismas neturi pagrindo netikėti teisme liudytojais apklaustų V. D., R. N., T. B., A. M., K. K., J. S. parodymais, kadangi nebuvo nustatytas joks šališkumas tarp kaltinamojo ir šių liudytojų, jų parodymai ne tik sutampa su nukentėjusios J. G. parodymais, tačiau ir tarpusavyje bei vieni kitus papildo, be to, juos patvirtina ir kiti jau paminėtieji byloje ištirti rašytiniai įrodymai, prie kurių priskirtina ir VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 8 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 83-84).
Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti virš paminėtų įrodymų visuma, todėl pagrįstai sprendžia, kad kaltinimas visiškai pasitvirtino, o būtent: K. G. 2022 m. lapkričio 8 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,0% neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su katu gyvenančiu šeimos nariu - savo motina J. G., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, kojomis laipiojo jai ant kojų, koja nemažiau kaip po vieną kartą spyrė J. G. į abiejų kojų kelius, ją pastūmė, nuo ko J. G. nukritus ant grindų, abejomis rankomis nemažiau kaip po vieną kartą smogė jai į galvą ir veidą padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. G. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, K. G. 2022 m. lapkričio 8 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,0% neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, žodinio konflikto su katu gyvenančiu šeimos nariu - savo motina J. G., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, prieš tai pavartojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą, rankoje laikydamas šakutę grasino nukentėjusiajam J. G. ją nudurti, išbadyti jai akis ir tokiu būdu grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.
Kaltinamasis K. G. veikė tyčia, kadangi pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, socialinę brandą, kaltinamasis aiškiai suvokė, jog darydamas fizinio smurtinio pobūdžio poveikį nukentėjusios J. G. fiziniam kūnui, gali realiai sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, ir to siekė. Be to, dalyje dėl kaltinimo grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, teismas vertina grasinimo realumą atsižvelgdamas į grasinimo motyvus (kaltinamasis anksčiau teistas ne tik už smurtą, bet ir už nužudymą), santykius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojos (itin konfliktiški, pasikartojantis smurtas), aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (buvo panaudotas fizinis smurtas - J. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Taigi, šioje konkrečioje situacijoje, įvertinant ir bendrą įvykių kontekstą, nustatant grasinimo realumą, konstatuotina, kad kaltinamojo elgesys buvo teisingai suprastas, jog nagrinėjamojoje situacijoje nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją, ir pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. K. G. veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, jog grasinimą J. G. atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad ji tikėjo, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekė. Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visetą darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis K. G. idealioje sutaptyje padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, veikos kvalifikuotos tinkamai bei įrodytos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalis asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, teismas pagrindų nenustatė (BK 62 str.)
K. G. atsakomybę lengvinančių nenustatyta, sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos apsvaigimas nuo alkoholio ir nusikalstamų veikų recidyvas. Kaltinamasis visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstamos veikos baigtos. Jis teisiamas ne pirmą kartą, nusikalto netrukus po to, kai buvo išleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, savo šeimos nėra sukūręs, baustas administracine tvarka (2 t., 42-58). Psichiatrinis gydymas, įskaita VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius 2022-11-15 gautu raštu informavo, kad K. G., gim. (duomenys neskelbtini), Aleksoto sektoriuje 2003-2022 m. lankėsi (gydytas) penkis kartus, paskutinis gydymas 2022-01-11 iki 2022-11-18. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) ( t 2., b. l. 64). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 75). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Kauno apskrities priklausomybės ligų centre: neužregistruotas (t. 2, b. l. 70).
Teismas įvertina faktines aplinkybes, kad K. G. naujai nusikalto anksčiau būdamas teistu, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis sistemingai vykdo nusikaltimus. Įvertinęs minėtas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už inkriminuojamus nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina artima vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
K. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 171-173) ir įpareigojimas įtariamojo periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t.1, b .l. 175-177), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti yra panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su pilkos spalvos metaline šakute, priduotas saugoti į Kauno AVPK Nemuno PK daiktų saugyklą (t.1, b. l. 59, 60, 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, virš paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti K. G. subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. G. faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.
K. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomas priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su pilkos spalvos metaline šakute, priduotus saugoti į Kauno AVPK Nemuno PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.