- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-581-259/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- Prienų rajono apylinkės vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracija
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis Procesinio dokumento kategorijos: 43.2, 121.1, 121.15, 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 31 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, bylos šalims apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-649-644/2008 pagal ieškovo Prienų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovei A. B., tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Prienų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras ieškiniu (b.l. 3-4) prašė teismo įpareigoti atsakovę A. B. grąžinti valstybei 1288 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės A. B. valstybei be teisinio pagrindo įgytus 1288 Lt. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006-03-29 audito išvadoje konstatuota, jog Prienų senelių globos namų direktorei A. B. nepagrįstai buvo išmokėtas 1288 Lt (80 procentų) personalinis priedas už 2005 m. liepos mėnesį (b.l. 6-8). 2007-07-20 Kauno apskrities viršininko administracijos centralizuotos vidaus audito tarnybos parengtoje Prienų senelių globos namų 2006 m. veiklos audito ir vidaus kontrolės sistemos įvertinimo ataskaitoje konstatuota, kad Prienų senelių globos namų direktorei A. B. už 2005 m. liepos mėn. personalinis priedas buvo priskaičiuotas ir išmokėtas nepagrįstai bei buvo pasiūlyta gera valia išspręsti klausimą dėl valstybinių auditorių nustatyto neatitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktams - 2005 m. liepos mėn. nepagrįstai išmokėto 1288 Lt personalinio priedo (b.l. 9-13). Asmeninė darbo užmokesčio kortelė patvirtina, kad už 2005 m. liepos mėnesį A. B. buvo išmokėtas 1288 Lt. priedas prie algos, suma pervesta 2005-08-05 (b.l. 14,15). Kauno apskrities viršininko įsakymai patvirtina, kad 2005-01-25 įsakymu A. B. 2005 m. I pusmetį skirtas 80 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio priedas, o 2005-08-18 įsakymu – 90 procentų personalinis priedas nuo 2005-08-01 iki 2005-12-31 (b.l. 19, 20). Teismo nuomone, nurodyti duomenys patvirtina, kad A. B. 2005-08-05 nepagrįstai, t.y. nesant Kauno apskrities viršininko įsakymo dėl priedų skyrimo 2005 metų liepos mėnesiui, buvo išmokėtas 1288 Lt. priedas prie algos už 2005 m. liepos mėnesį, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo" 4 punktą, kuriame nurodyta, kad įstaigos vadovams tarnybinius atlyginimus, personalinius priedus prie tarnybinių atlyginimų bei kitas skatinimo sąlygas turi nustatyti aukštesnė organizacija. Atsakovės teiginius, kad šiais veiksmais valstybei nebuvo padaryta žala, nes personalinis priedas buvo išmokėtas ne iš valstybės biudžeto, o iš specialiosios programos lėšų, teismas laikė visiškai nepagrįstais, kadangi biudžetinės įstaigos turtas yra valstybės nuosavybės objektas. Biudžetinė įstaiga šį valstybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teise, vadovaudamasi nuostatais, todėl ir iš biudžetinių įstaigų ūkinės veiklos gautos pajamos, kaip įstaigos turtas, nuosavybės teise priklauso valstybei. Kadangi A. B. savo veiksmais – be teisinio pagrindo gaudama priedą prie tarnybinio atlyginimo, pažeidė visuomenės bei valstybės teisėtus interesus, teismo nuomone, prokuroro pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti, t.y. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo valstybei, yra teisėtas ir neprieštaraujantis 1994 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos „Prokuratūros įstatymo“ Nr. I-599, 19 straipsniui. Atsakovės motyvus, kad iš jos negalima išreikalauti 1288 Lt išmokėto priedo CK 6.241 str. 1 d. 4 p. pagrindu teismas laikė nepagrįstais. Teismas vertino, kad atsakovė, be teisinio pagrindo gaudama priedą, elgėsi nesąžiningai. Ji žinojo, kad Kauno apskrities viršininkas nepriėmė įsakymo dėl priedo jai skyrimo 2005 metų II pusmečiui, tačiau 2005-08-05 šį priedą įgijo. Atsakovės motyvai, kad priedai prie tarnybinių atlyginimų 2004 m., 2005 m. Kauno apskrities viršininko įsakymais buvo skiriami atgaline data, todėl ir šį kartą manė, jog bus analogiškas atvejis, nepateisina A. B. veiksmų ir nelaikytini sąžiningais. Kauno apskrities viršininko įsakymai dėl personalinių priedų skyrimo 2004-01-01 - 2006-12-31 laikotarpiais patvirtina, kad skiriami priedai atskirais laikotarpiais buvo skirtingi – 55%, 70%, 80%, 90% (b.l. 17-22). A. B. neišsiaiškinusi ar bus skirtas personalinis priedas 2005 m. II pusmečiui (konkrečiu atveju 2005 m. liepos mėnesiui) ir koks bus jo dydis, savavališkai be jokio teisinio pagrindo įgijo priedą, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai. Atsakovės paaiškinimus, kad priedų negalima panaikinti, neskirti, kai yra sąmatoje priedams suplanuotos lėšos ir kai nėra darbuotojų darbo pablogėjimo rezultatų teismas taip pat laikė nepagrįstais. Teismo vertinimu, kad tik tais atvejais, kai personalinis priedas mažinamas arba panaikinamas aukštesnės organizacijos nustatyto konkretaus termino ribose, suinteresuotiems asmenims turi būti teikiami to sumažinimo ar panaikinimo motyvai, nurodant konkrečius darbo pablogėjimo rezultatus. Nagrinėjamu atveju personalinio priedo paskyrimo terminas buvo pasibaigęs 2005-06-30, todėl Kauno apskrities viršininko administracija turėjo teisę, bet ne pareigą, A. B. skirti priedą prie tarnybinio atlyginimo naujam laikotarpiui. A. B. , nesutikdama su Kauno apskrities viršininko nepaskirtu personaliniu priedu 2005 metų liepos mėnesiui, turėjo teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, dėl jos manymu pažeistų teisių, o ne savavališkai įgyti priedą prie atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 84-87) atsakovė A. B. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
Tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija yra taip pat ir atsakovės darbdavys, su kuriuo ją sieja darbo teisiniai santykiai, o ieškinio dalykas - ne tik valstybės nuosavybės objektas LR civilinio kodekso IV knygos prasme, kaip aiškinama trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį, bet ir atsakovės gauta darbo užmokesčio dalis. Todėl bylos aplinkybes teismas turėjo vertinti sistemiškai, vadovaudamasis taip pat ir darbo teisės normomis. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė darbuotoja - silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, priklauso įstatymo labiau ginamų asmenų - darbuotojų kategorijai.Teismas įvertino atsakovės elgesį kaip nesąžiningą. Bet nesąžiningai elgėsi ne atsakovė, o jos darbdavys: nėra protinga, teisinga ir sąžininga, kad dėl darbdavio aplaidumo (įsakymas skirti priedą prie tarnybinio atlyginimo neparašytas, nes, kaip atsakovei ne kartą žodžiu paaiškino 2005 m. dirbęs Kauno apskrities viršininku, vėliau - viršininko pavaduotoju Z.B.Kazakevičius, reikiamu metu atostogavo Kauno apskrities viršininko administracijos atsakingi darbuotojai) ir nepripažįstamos kaltės darbuotojas negauna darbo užmokesčio dalies. Įsakymai skirti priedus prie tarnybinio atlyginimo 2004 m., 2005 m. buvo išleidžiami atgaline data. Todėl, vadovaudamasi tokiais tarp šalių susiklosčiusiais santykiais, vyr. buhalterė turėjo protingo pagrindo manyti, kad taip bus ir šį kartą. Įvertindama atsakovės darbdavio įsakymų dėl personalinio priedo skyrimo vėlavimo tendencijas, buhalterija apskaičiavo ir išmokėjo daug metų nenutrūkstamai skiriamą priedą. Priedai prie tarnybinio atlyginimo buvo paskirti ir iki 2005 m. liepos mėnesio, ir po jo. Priedas turėjo tendenciją ne mažėti, bet netgi didėti (už 2005 m. pirmą pusmetį buvo paskirtas 80 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio priedas, nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. - 90 procentų - įsakymas vėlgi atgaline data- 2005-08-18). Logiška manyti, kad priedas turėjo būti paskirtas ir už 2005 m. liepos mėnesį, nes aplinkybės ir 2005 m. pirmą pusmetį, ir tų pačių metų liepos mėnesį, ir po jo išliko visiškai tokios pačios – atsakovė nepablogino darbo rezultatų. Tretysis asmuo, teigdamas, kad atsakovė įgijo turtą be teisinio pagrindo, slepia tikrąją padėtį: savo aplaidumą ir nesąžiningumą, nes vengia raštu pripažinti savo klaidą. Atsakovė siekia teisingumo, kad precedentu netaptų atvejai, kai teismas gina stipresniąją darbo teisinių santykių šalį, kad darbdaviams nebūtų suteiktas pagrindas esant analogiškiems atvejams elgtis su darbuotoju nesąžiningai, naudotis savo kaip stipresnės darbo teisinių santykių šalies padėtimi. Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių priedas prie tarnybinio atlyginimo už 2005 m. liepos mėnesį atsakovei paskirtas nebuvo, tik nurodė, kad tai buvo Kauno apskrities viršininko valia. Šis faktas užfiksuotas ir skundžiamame Prienų rajono apylinkės teismo sprendime. Tai yra bylai teisingai išspręsti turinti esminės reikšmės aplinkybė. Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, jos taip ir neišsiaiškino, pasitenkino nurodytuoju trečiojo asmens atstovės paaiškinimu, kad ji negalinti paaiškinti, kodėl priedas nepaskirtas.Ieškovas Prienų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu gindamas viešąjį interesą. Ar teisinga, protinga ir sąžininga konstatuoti, kad atsakovė gaudama tokį kaip įprasta darbo užmokestį, pažeidė pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus? Ir kodėl gavusi priedą prie tarnybinio atlyginimo už vieną mėnesį juos pažeidė, o nuolat gaudama prieš tai ir (net didesnį) po to - nepažeidė ir toliau vėl nepažeidžia? Lietuvos teisinė sistema, pirmiausia, grindžiama LR Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu, kuris reiškia, kad turi būti užtikrinamas visų asmenų lygiateisiškumas. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo, kaip universalaus teisės principo, reikšmę ne kartą yra pabrėžęs LR Konstitucinis Teismas (LR KT 1995 m. gruodžio 22 d. bei 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teismas skundžiamu sprendimu paneigė atsakovės, kaip darbuotojos, teises ir teisėtus interesus: teisę žinoti darbo sutarties sąlygas, teisę gauti darbdavio be pagrindo ir logiško paaiškinimo nemažinamą darbo užmokestį. Todėl darytina išvada, kad toks sprendimas negali būti priemonė teisingumui pasiekti.Skundžiamame sprendime konstatuota, kad atsakovė įgijo turtą be teisinio pagrindo ir įpareigojama grąžinti valstybei gautą priedą prie tarnybinio atlyginimo už 2005 m. liepos mėnesį. Atsakovė mano, kad priedas jai teisėtai priklauso kaip darbo užmokesčio dalis. Priedui išmokėti teisinio pagrindo nebuvo, bet turėjo būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius (kad ir netinkamus dėl darbdavio kaltės, nes priedai prie tarnybinio atlyginimo buvo skiriami atgaline data, nebuvo supažindinta su priedų skyrimo tvarka). Faktas, kad jo nebuvo - ne atsakovės nesąžiningumo, o jos darbdavio aplaidumo ir nesąžiningų veiksmų rezultatas. Tretysis asmuo mėgina savo kaltę ir klaidas paslėpti nutylėdamas, kad nurodytasis teisinis pagrindas turėjo būti, bet negali atvirai teismui pripažinti, kad tai yra darbdavio klaida. Kad priedą atsakovė sąžiningai užsidirbo, tai gali paliudyti tiek globos namų darbuotojai, tiek gyventojai, jų artimieji. Darbas yra sunkus psichologiškai, emociškai, nes tokių įstaigų valdymas - sudėtingas, kai nuolat gyvena per du šimtus senyvo amžiaus, neįgalių žmonių (iš jų per šimtą - labai sunkių slaugomų ligonių), dirba per 100 darbuotojų. Nesąžininga veikla, kaip mėgina teigti ieškovas bei teismas, niekada atsakovės įstaiga negarsėjo per beveik 16 jos vadovavimo metų. Atvirkščiai, yra patikimo, gero įvaizdžio socialinė įstaiga su maksimaliu sąžiningumu. Tai įvertinta ir Lietuvos Respublikos Prezidento skiriant atsakovei valstybinį apdovanojimą, tai įvertinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno apskrities, įvairių Lietuvos senjorų, neįgalių žmonių organizacijų, kitų šalių Socialinės apsaugos ministrų padėkomis. Tokia neteisinga interpretacija žemina Prienų globos namų ir asmeniškai atsakovės vardą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 92-94) ieškovas Prienų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu dėl sekančių motyvų:
1) Ieškinio dalykas civilinėje byloje yra tik nepagrįstai išmokėtas personalinis priedas, todėl teismas neprivalėjo aiškintis dėl kokių priežasčių šis priedas nebuvo paskirtas. Dėl priedo nepaskyrimo apeliantė (atsakovė) turėjo teisę savo, galimai pažeistas teises, ginti įstatymo nustatyta tvarka, t.y. kreiptis į darbdavį, kitas įstatymo numatytas institucijas, teismą.
2) Apeliantė (atsakovė) negalėjo pagrįsti jokiu teisės aktu sau išmokėto priedo prie atlyginimo teisėtumo. Atsakovė, be teisinio pagrindo gaudama priedą, elgėsi nesąžiningai, nes ji žinojo, kad Kauno apskrities viršininkas nepriėmė įsakymo dėl priedo jai skyrimo 2005 m. II pusmečiui, tačiau 2005-08-05 šį priedą už 2005 m. liepos mėnesį įgijo. Tai, kad A. B. teigimu priedai prie tarnybinių atlyginimų 2004 m., 2005 m. Kauno apskrities viršininko įsakymais buvo skiriami atgaline data ir ji maniusi, jog bus analogiškas atvejis, nepateisina A. B. neteisėtų veiksmų. A. B. neišsiaiškinusi ar bus jai skirtas priedas 2005 m. II pusmečiui ir koks jo bus dydis, savavališkai be jokio teisinio pagrindo įgijo priedą, tokiu būdu elgdamasi nesąžiningai. Atsakovė apeliaciniame skunde pati nurodė, jog priedui išmokėti teisinio pagrindo nebuvo.
3) Nepagrįstas apeliantės motyvas, kad teisėsaugos institucijos privalėjo išsiaiškinti personalinio priedo nepaskyrimo priežastis, nes tai turėjo išsiaiškinti pati apeliantė gindama savo interesus įstatymo nustatyta tvarka.
4) Be teisinio pagrindo išmokėjus personalinį priedą buvo neteisėtai pasisavintos valstybės lėšos ir tuo padaryta žala valstybei, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokuroras privalo kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.
5) Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad buvo pažeista jos teisė žinoti darbo sutarties sąlygas, dėl ko šiuo atveju nebuvo užtikrintos jos teisės, nes teisės aktai reglamentuojantys priedų skyrimo tvarką yra skelbiami viešai, atitinkamuose norminiuose aktuose. Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 4 punkte nurodyta, kad įstaigų ir organizacijų vadovų tarnybinius atlyginimus, personalinius priedus prie tarnybinių atlyginimų bei skatinimo sąlygas turi nustatyti aukštesnė organizacija. Kauno apskrities viršininko administracija J. B. už liepos mėnesį (2005 m.) priedo neskyrė, tačiau jai buvo išmokėtas 80 procentų (1288 Lt) personalinis priedas. Minėto nutarimo Nr. 511 (žin., 1993, Nr.28-655) redakcijoje nebuvo numatyta, kad aukštesnė organizacija, nenustačiusi įstaigos vadovui tarnybinio atlyginimo personalinio priedo, privalo teikti jo nepaskyrimo motyvus. Tik tais atvejais, kai personalinis priedas mažinamas arba panaikinamas aukštesnės organizacijos nustatyto konkretaus termino ribose, suinteresuotiems asmenims, iškilus ginčui, turi būti teikiami priedo sumažinimo ar panaikinimo motyvai, nurodant konkrečius darbo pablogėjimo rezultatus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 96-98) tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, objektyviai ir teisingai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepadarė procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. 2007 m. spalio 12 d. Prienų senelių globos namų direktorė A. B. Kauno apskrities viršininkui raštu Nr.KA-171 paaiškino, kad priedas jai buvo „nepagrįstai nepaskirtas, o ne neteisėtai išmokėtas". Tai, kad Prienų senelių globos namų direktorė žinojo, jog asignavimų valdytojas jai priedo už 2005 m. antrą pusmetį neskyrė, matyti iš aukščiau minėto 2007-10-12 rašto, kuriame nurodoma, jog jos manymu „vasarą, atostogaujant darbuotojams, steigėjas tiesiog primiršo parašyti įsakymą dėl priedų skyrimo antrą 2005 m. pusmetį", be to, „globos namų vyr. buhalterė neturėjo juridinio pagrindo nuo 1993 m. mokamo priedo nemokėti, nes iš steigėjo nebuvo gautas joks raštas, kad pablogėjo vadovo darbo rezultatai ir kad priedas neskirtinas". Tretysis asmuo sutinka su Prienų rajono apylinkės teismo pozicija, kad nei vienoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų apmokėjimo tvarkos tobulinimo" (Žin., 1993, Nr. 28-655) redakcijoje nebuvo numatyta, kad aukštesnė organizacija, nenustačiusi įstaigos vadovui tarnybinio atlyginimo personalinio priedo, privalo teikti jo nepaskyrimo motyvus. Tik tais atvejais, kai personalinis priedas mažinamas arba panaikinamas aukštesnės organizacijos nustatyto konkretaus termino ribose, suinteresuotiems asmenims, iškilus ginčui, turi būti teikiami jo sumažinimo ar panaikinimo motyvai, nurodant konkrečius darbo pablogėjimo rezultatus. Taigi, po personalinio priedo paskyrimo termino pabaigos aukštesnė organizacija (steigėjas, darbdavys, asignavimų valdytojas ir pan.) neprivalėjo aiškinti biudžetinės įstaigos vadovui ar kitam asmeniui personalinio priedo nepaskyrimo priežasčių naujam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
2005 metais galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo" 4 punkto nuostatos reglamentavo biudžetinių įstaigų vadovų personalinių priedų prie tarnybinių atlyginimų skyrimo sąlygas, tvarką, terminus ir dydžius. Šio komentuojamo poįstatyminio akto nuostatos įtvirtino, kad biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovų personalinius priedus prie tarnybinių atlyginimų turi nustatyti aukštesnė organizacija, personaliniai priedai buvo nustatomi nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, o priedo dydis neturėjo viršyti vadovo tarnybinio atlyginimo dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė dirbo 2005 metais Prienų senelių namų direktore t., y. biudžetinės įstaigos vadove, todėl jai tarnybinio atlyginimo personalinį priedą nustatydavo Kauno apskrities viršininkas įsakymais (b.l. 17-22).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2005-01-25 įsakymu ieškovei A. B. 2005 m. I pusmetį skirtas 80 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio priedas, 2005-08-18 įsakymu – 90 procentų personalinis priedas nuo laikotarpiui nuo 2005-08-01 iki 2005-12-31 (b.l. 19, 20). Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl personalinio priedo ieškovei skyrimo 2005 metų liepos mėnesiui nebuvo priimtas. Prienų senelių globos namų direktorei A. B. buvo išmokėtas 1288 Lt (80 procentų) personalinis priedas už 2005 m. liepos mėnesį (b.l. 14).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad A. B. 2005-08-05 nepagrįstai, t.y. nesant Kauno apskrities viršininko įsakymo dėl priedų skyrimo 2005 metų liepos mėnesiui, buvo išmokėtas 1288 Lt. priedas prie algos už 2005 m. liepos mėnesį, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo" 4 punktą, kuriame nurodyta, kad įstaigos vadovams tarnybinius atlyginimus, personalinius priedus prie tarnybinių atlyginimų bei kitas skatinimo sąlygas turi nustatyti aukštesnė organizacija. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvada, kad atsakovei 1288 litų personalinis priedas buvo išmokėtas be teisinio pagrindo, o apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje atmestini.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog atsakovė veikė nesąžiningai, t.y. būdama biudžetinės įstaigos vadove ir žinodama, kad nėra Kauno apskrities viršininko įsakymo dėl personalinio priedo jai paskyrimo 2005 metų liepos mėnesiui, išsimokėjo šį priedą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog priedai prie tarnybinių atlyginimų 2004 m., 2005 m. Kauno apskrities viršininko įsakymais buvo skiriami atgaline data ir ieškovė maniusi, jog bus analogiškas atvejis ir 2005 metų liepos mėnesiui, nepateisina A. B. nesąžiningų veiksmų išsimokant priedą už 2005 metų liepos mėnesį. Esant nustatytiems atsakovės nesąžiningiems veiksmams, netaikytinos apeliaciniame skunde nurodomos LR CK 6.241 str. 1 dalies 4 punkto nuostatos ir be pagrindo išmokėta suma išieškota iš atsakovės pagrįstai ir teisėtai.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo motyvą, jog Kauno apskrities viršininko administracija nagrinėjant bylą nepateisino, dėl kokių priežasčių jai priedas prie tarnybinio atlyginimo už 2005 m. liepos mėnesį nebuvo paskirtas. Ši aplinkybė nėra bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tarnybinio atlyginimo personalinio priedo paskyrimo klausimas yra Kauno apskrities viršininko teisė, bet ne pareiga, reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo" 4 punkto nuostatomis.
Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvada, jog be teisinio pagrindo išmokėjus 1288 litų personalinį priedą atsakovei, buvo neteisėtai pasisavintos valstybės lėšos ir tuo padaryta žala valstybei. Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje Prienų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras be teisinio pagrindo kreipėsi į teismą su ieškiniu gindamas viešąjį interesą. Be teisinio pagrindo išmokėjus personalinį priedą buvo neteisėtai pasisavintos valstybės lėšos ir tuo padaryta žala valstybei, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, to pagrindu atmesti ieškinį. Šiais principais pagal galiojančius įstatymus ir susiformavusią teismų praktiką vadovaujamasi, kai susiklosčiusių faktinių ginčo santykių tiesiogiai nereglamentuoja galiojančios teisinės normos (LR CPK 3 str. 7 dalis).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamo Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.