- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1724-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05267-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., J. M., BAB bankas SNORAS, A. S., V. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. Ž.
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1724-826/2015
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-05267-2015-9)
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų R. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys BAB bankas SNORAS, R. M., J. M., A. S., V. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai J. P., A. R. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Eurobankrotas“. Nurodė aplinkybes, jog yra visi FABĮ numatyti pagrindai bankroto bylos iškėlimui. Skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 142 985,43 Eur plius palūkanos iki visiško prievolės įvykdymo, o tai kiekvieną dieną sudaro 13,11 Eur. Pagrindinė pareiškėjo nemokumo priežastis buvo tai, kad jis su R. M. ir J. M. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 139 017,60 Eur jie pardavė pareiškėjui 696/1500 dalį 0,15 ha ploto žemės sklypo, nebaigtą statyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Pareiškėjas su pardavėjais turėjo atsiskaityti iki 2008-06-30, tačiau atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 52 131,60 Eur. Taip pat pareiškėjas 2008-04-29 paskolos raštu iš R. M. pasiskolino 43 443 Eur statybinėms medžiagoms įsigyti ir statybos darbams apmokėti. Klaipėdos apygardos teismas 2010-05-11 preliminariu sprendimu priteisė 95 574,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 52 131,60 Eur sumos nuo 2010-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 43 443 Eur nuo 2010-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas solidariai kreditoriams R. M. ir J. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-17 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-03 nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-17 galutinį sprendimą, nurodęs, kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 43 443 Eur skolos skaičiuojamos nuo 2014-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad pagal 2008-08-18 paskolos raštą iš A. S. pasiskolino 28 962 Eur beprocentinę paskolą nebaigto buto ir ūkinio pastato statybai užbaigti. Pareiškėjo galimi kreditoriai yra BAB bankas SNORAS, V. D., antstoliai J. P. ir A. R. Ž. bei VSDFV Klaipėdos skyrius, tačiau pareiškėjas neturi skolą nurodytiems kreditoriams pagrindžiančių dokumentų. Dėl ekonominės krizės pareiškėjas prarado geras pajamas, dėl to nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Turimų pajamų pareiškėjui pakako tik iš dalies apmokėti skolas, šiuo metu jį iš dalies išlaiko žmona. Nuo 2015-01-26 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius, jo vidutinis darbo užmokestis yra 115 Eur, tokios sumos vos pakanka minimaliems poreikiams patenkinti. Būtinos lėšos, kurias teismas turėtų patvirtinti iškėlus bankroto bylą, yra 410 Eur. Nurodo, kad piniginių lėšų sąskaitose neturi, įkeisto turto neturi, skolininkų neturi, jam nėra iškelta su darbo santykiais susijusių bylų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-17 nutartimi pareiškėjui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Eurobankrotas“, patvirtino 600 Eur sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 300 Eur sumą, reikalingą pareiškėjui kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas išlaikomų asmenų neturi, nekilnojamojo turto taip pat neturi, jo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, pareiškėjo darbo užmokestis yra 150 Eur neatskaičius mokesčių. Pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjo nemokumą sukėlė žemės sklypo, nebaigto statyti buto ir ūkinio pastato pirkimas bei piniginių lėšų skolinimasis statybinėms medžiagoms įsigyti bei statybos darbams apmokėti. Atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes pareiškėjo gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys R. M. ir J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartį. Nurodė, kad teismas netyrė pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių sąžiningumo aspektu. Pareiškėjas nupirko iš suinteresuotų asmenų nekilnojamąjį turtą, už jį neatsiskaitė. Nors pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, tačiau ji neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas nevertino pirkimo–pardavimo sutarties bei ja aptartų sutarties šalių įsipareigojimų. Pareiškėjui parduotas turtas yra įregistruotas suinteresuotų asmenų vardu, tačiau realiai juo disponuoja pareiškėjas, nėra jokio susitarimo, kad pareiškėjas turtą grąžins suinteresuotiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo A. Ž. atstovas advokatas D. I. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas neturėjo pagrindo vertinti šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nes jos buvo įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantai nurodo, kad teismo nutartis formali, nemotyvuota, teismas neįvertino suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo sandorio sudarymo aplinkybių, t. y. nenurodė, koks bus turto likimas iškėlus bankroto bylą, nevertino pareiškėjo sąžiningumo.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų byloje nenustatė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Pirmosios instancijos teismas apsiribojo pareiškėjo kreditorių, įsipareigojimų jiems dydžių išvardijimu, nurodė, kokį turtą turi pareiškėjas bei kokias pajamas gauna, ir nurodė, kad pagal turimą turtą pareiškėjas negali vykdyti įsipareigojimų, o skoliniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas pareiškėjo sąžiningumą apsiribojo FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardytų konkrečių pagrindų nebuvimu ir nevertino pareiškėjo elgesio FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kuris numato, jog asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys, remiantis subjektyviu vertinimu, bus traktuojamas kaip nesąžiningas.
Į bylą buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo turtinę padėtį, t. y. kad pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto, tik 2 automobilius. Teismui nesukėlė abejonių pareiškėjo su apeliantais sudarytas sandoris, pagal kurį pareiškėjas liko skolingas suinteresuotiems asmenims už iš jų nupirktą turtą, kuris liko įregistruotas suinteresuotų asmenų vardu. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog pareiškėjas turi pareigą sumokėti likusią kainą ir ši skola buvo iš jo priteista. Susipažinus su priimtais pareiškėjui nepalankiais sprendimais nustatyta, jog turtas tampa pareiškėjo nuosavybe jam visiškai atsiskaičius su suinteresuotais asmenimis. Byloje nėra pateikta 2007-11-09 pirkimo–pardavimo sutartis, dėl to nėra galimybės nustatyti sutarties šalių teisių ir pareigų apimties tuo atveju, jeigu pareiškėjas neatsiskaito už įsigytą turtą, o pirmosios instancijos teismas šios sutarties nepareikalavo. Dėl to byloje liko neįvertinta tai, kieno nuosavybe taps turtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas per visą bankroto procesą nepadengs skolų kreditoriams, neatkurtų savo mokumo, o skolos būtų nurašytos. Pareiškėjas sumokėti likusią sumą kreditoriams turėjo dar 2008-06-30, tačiau per 7 metus iš esmės jokių mokėjimų neatliko. Pareiškėjas jokio turto neturi, dėl to lieka neaišku, iš kokio turto būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, ypač turint omenyje tai, jog pagrindiniai kreditoriai yra fiziniai asmenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino pareiškėjo elgesio sąžiningumo aspektu (jo finansinių galimybių grąžinti skolas), kai pareiškėjas skolinosi iš fizinių asmenų įvairias pinigų sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant pareiškėjo sąžiningumą, nes bankroto byla gali būti keliama tik sąžiningiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas nesukėlė abejonių ir faktas, jog pareiškėjas, dirbdamas komercijos direktoriumi, nurodo gaunantis tik 115 Eur, tačiau teigia, kad jo būtiniems poreikiams patenkinti yra būtina 400 Eur suma per mėnesį. Pareiškėjas nurodė, kad jį iš dalies išlaiko žmona, tačiau teismas nevertino pareiškėjo sutuoktinės turto ir jos gaunamų pajamų, nes kol pareiškėjas yra susituokęs, jam priklauso dalis sutuoktinės turto bei pajamų, iš kurių kreditoriai galėtų išieškoti. Pareiškėjas nurodė, jog tikėtina, kad jo pajamos, kaip komercijos direktoriaus, ateityje padidės, taigi pareiškėjas galbūt bus pajėgus grąžinti skolą ir be bankroto proceso. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, jog pareiškėjas siekia atkurti mokumą, priešingai, manytina, jog bankrotu siekiama tik nurašyti skolas, bet ne jas restruktūrizuoti. Neatlikus pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių analizės, neįvertinus pareiškėjo nemokumo sąžiningumo aspektu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas sąžiningų veiksmų ar dėl ekonominės krizės.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos A. Ž. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.