Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant: prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam D. G., gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei, nukentėjusiajai I. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1979-02-02, Mažeikiuose, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 23-45, Mažeikiai, deklaravęs (duomenys neskelbtini) 20-20, Mažeikiai, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, administracine tvarka nebaustas, 2 kartus teistas: 2013-03-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-05-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 str. 1 d.- 28 MGL bauda, sumokėta 2013-05-20; 2013-02-04 pagal BK 140 str. 1 d.- 9 mėn. viešųjų darbų, dirbant po 40 val. per mėnesį,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2015 m. vasario 28 d. apie 2.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 23-45, Mažeikiai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilių girtumas), po žodinio konflikto su sugyventine I. V., suėmęs rankomis jai už kaklo, smaugė ją bei trenkė 3 kartus kumščiu jai į veidą.

Kaltinamasis prisipažino visiškai kaltu. Parodė, kad 2015-02-27 kartu girtavo su savo sugyventine I. V.. Nepamena, apie ką kalbėjo. Jau buvo gana apsvaigęs ir dėl girtumo visų savo veiksmų nepamena. Naktį sudavė sugyventinei keletą smūgių kumščiu į veidą ir ją smaugė. Kodėl taip pasielgė, nesupranta pats. Po šio įvykio sugyventinei buvo mėlynė ant veido. Gailisi dėl padaryto. Su sugyventine susitaikė. Šiuo metu nedirba, nes ankstesnėje darbovietėje neišmokėjo atlyginimo. Dabar ieško darbo, registruotas darbo biržoje. Kartu su sugyventine augina jos 3 vaikus, taip pat teikia išlaikymą savo sūnui. Sugyventinė nedirba.

Nukentėjusioji I. V. teismo posėdyje parodė, kad ji nedirba, kartu su D. G. augina 3 jos nepilnamečius vaikus, sugyventinis taip pat teikia išlaikymą savo sūnui. Dėl bendravimo su sūnumi tarp jo ir sūnaus motinos pastoviai kyla konfliktai. 2015-02-27 abu su sugyventiniu nusipirko alkoholio. Sugyventinis išgėrė 300 ml talpos butelį degtinės, ji porą taurių vyno. D. G. vėlai vakare skambino savo sūnui ir jo motinai, bet telefonai buvo išjungti. Ji papriekaištavo sugyventiniui, kad naktį skambina ir nuėjo miegoti, sugyventinis liko virtuvėje, jis buvo piktas. Naktį pajuto, kad ją miegančią sugyventinis smaugia, po to sudavė keletą kartų kumščiu į veidą klausdamas, kodėl jam neduoda vaiko. Ji pašoko iš lovos ir išbėgo į laiptinę, telefonu iškvietė policiją. Iki atvykstant policijai ji buvo laiptinėje, sugyventinis bute. Pareigūnai D. G. išvežė į komisariatą. Iš sugyventinio žodžių suprato, kad jis dėl girtumo manė, jog kalba su savo pirmesne sugyventine ir barasi dėl vaiko. Sugyventinio smurtas jai sukėlė skausmą, dar ir teismo posėdžio metu yra kraujosruva akyje. Su kaltinamuoju susitaikė, prašo jo griežtai nebausti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir byloje surinktais įrodymais, kurie buvo išvardinti teismo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 291 straipsnio 2 dalis):

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusiosios veidas buvo kruvinas, lovoje buvo pritaškyta kraujo (8-10 b.l.).

Kaltinamajam 2015-02-28 2.36 val. nustatytas 2,26, nukentėjusiajai 2.19 val. – 1,60 promilių girtumas (22 b.l.).

Įvertinus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, pareigūnų įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, blaivumo testų rezultatus, teismui nekyla jokių abejonių dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: smurtaujant sukėlus savo šeimos nariui – sugyventinei I. V. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą – padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį namuose, t.y. vietoje, kurioje asmuo turi jaustis saugus.

Bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis jau yra teistas už analogišką veiką. Nustatant bausmės rūšį ir jos trukmę atsižvelgiamam taip pat į tai, jog nukentėjusioji prašo kaltinamojo griežtai nebausti. Teismas daro išvadą, jog šioje byloje išlaikant visų bausmės tikslų pusiausvyrą, kaltinamajam skirtina vidutinio griežtumo bausmė iš sankcijoje numatytų – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant trumpesnę, nei vidurkis. Teismo nuomone, tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonė taikytina per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Kaltinamajam gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą (BPK 51 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis ir nukentėjusioji išlaiko tris nepilnamečius nukentėjusiosios vaikus, nukentėjusioji nedirba. Taip pat iš kaltinamojo yra išieškomas išlaikymas jo sūnui E. G.. Šiuo metu kaltinamasis yra bedarbis. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, jog D. G. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 296 – 298, 301 -305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67, 72² straipsniais D. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67, 72² straipsniais D. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Į atliktą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-02-28 2.15 val. iki 2015-03-01 19.30 val. ir laikyti, kad D. G. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. G. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. G. išaiškinti, kad jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą. Taip pat nuteistajam išaiškinti, kad, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu (BK 48 straipsnis). Taip pat išaiškinti, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Tokiu atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.