Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo R. Č. ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. Č. a.k(duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal atsakovo AB “Lietuvos geležinkeliai”( į.k.110053842) generalinio direktoriaus 2007-08-01 įsakymą Nr. P-420 neteisėtu, grąžinti į darbą į eitas pareigas, priteisti iš atsakovo nuo 2007-04-01 neišmokėto atlyginimo lyginant su kitomis lygiavertėmis pareigybėmis (vyresniaisiais vadybininkais) skirtumą su įstatymų numatytais delspinigiais; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos su įstatymų numatytais delspinigiais; 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti; įvertinti darbuotojų pirmenybės likti darbe, kai struktūriniuose padaliniuose mažinamas darbuotojas skaičius ir pripažinti jam įteiktą 2007-04-18 įspėjimą Nr. 2(P)-506 apie darbo sutarties nutraukimą niekiniu, atsakovo AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus 2007-04-02 įsakymu Nr. Į-275 vykdytus struktūrinius pertvarkymus nerealiais, o nuostatas, kurių pagrindu keičiami anksčiau galiojusių aktų pagrindu neįteisinti juridiniai faktai, niekinėmis (b.l. 3-11,12).

Nurodė, kad 2001-05-24 neterminuota darbo sutartimi Nr.1154 jis nuo 2001-02-25 buvo priimtas dirbti pas atsakovą vadybininku. Nuo 2006-04-03 buvo perkeltas Pirkimų tarnybos skyriaus paslaugų pirkimo sektoriaus vyresniuoju vadybininku, nustatyta 2000 Lt mėnesinė alga. Atsakovo administracijos 2007-04-02 įsakymu Nr. 1-275 “Dėl Pirkimų tarnybos darbo organizavimo pakeitimu” Pirkimų tarnybos pirkimų ir sutarčių skyriuje buvo panaikinti du paslaugų pirkimo sektoriaus vyresniojo vadybininko etatai. 2007-04-19 jam buvo įteiktas personalo tarnybos viršininko įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, kad pirkimo ir sutarčių skyriuje naikinamas etatas ir perskirstomos darbuotojų funkcijos, o į atsiradusį naują vadybininko etatą reikalingas statybos specialistas. Įspėjime buvo nurodyta jo teisė panaudoti dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios per įspėjimo laiką, naujo darbo paieškoms, už kurį paliekamas vidutinis darbo užmokestis. Dėl laisvo laiko suteikimo tvarkos ir trukmės jam pasiūlyta susitarti su padalinio, kuriame dirbo, vadovu. Jis įspėjime nurodyta tvarka 2007-07-18 raštu suderinęs su Pirkimo tarnybos viršininku, 2007-07-20 pasinaudojo jam suteikta teise ir laisvu laiku darbo paieškoms, dalyvaudamas konkurse ir laikydamas egzaminus į valstybės tarnybą. Tačiau 2007-07-26 raštu atsakovas iš jo pareikalavo pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą 2007-07-20. Pakartotinai pasiaiškinimo atsakovas pareikalavo 2007-08-01 raštu. Per tokį trumpą laiko tarpą jis negalėjo pateikti įrodymų dėl dalyvavimo konkurse ieškant darbo. 2007-08-01 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.P-420 jis buvo atleistas iš darbo už savavališką neatvykimą į darbą 2007-07-20. Jo atleidimas iš darbo neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis 2007-07-20 į darbą neatvyko ne savavališkai, o savo neatvykimą į darbą 2007-07-20 dieną jis, atsakovo įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta tvarka, buvo suderinęs raštu su Pirkimų tarnybos viršininku S. B. . Suderintą rašto nuorašą ieškovas paliko tarnybos darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildančiai darbuotojai. Drausminė nuobauda jam paskirta nesilaikant LR DK 240 str. 1 d. reikalavimų, tai yra nesulaukus jo pasiaiškinimo atsakovo nustatytu terminu iki 16 valandos.

Vykdant atsakovo generalinio direktoriaus 2007-04-02 įsakymą “Dėl Pirkimų tarnybos darbo organizavimo pakeitimų”, tarnybos darbuotojams, kuriems buvo pasiūlytas darbas ir jie išreiškė sutikimą dėl jiems siūlomo darbo, nuo 2007 m. balandžio mėn. buvo mokėtas padidintas atlyginimas nuo padidinto pagal naujas pareigybes pagrindinio atlyginimo – 2300 Lt. Ieškovui, nors jis iki atleidimo iš darbo dienos vykdė lygiavertes funkcijas, darbo užmokestis buvo paliktas mažesnis, skaičiuojamas nuo 2000 Lt vyr. vadybininko pagrindinio atlyginimo, buvusio iki 2007-04-02 įsakymo priėmimo. Jam už lygiavertį darbą turėjo būti taikomas padidintas tarifinis darbo užmokestis, kaip ir kitiems bendrovės Pirkimų tarnybos vyresniesiems vadybininkams. Mažinant darbuotojų skaičius, jis turėjo pirmenybę likti darbe. Todėl jam įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo yra niekinis. Generalinio direktoriaus 2007-04-02 įsakymo Nr.Į-275 pagrindu vykdyti struktūriniai pertvarkymai yra nerealūs. Vykdant įsakymą, Pirkimų tarnybos viršininko S. B. ir personalo tarnybos viršininko L. A. veiksmai buvo nukreipti tendencingai susidoroti su juo, tendencingai siekiant jį atleisti iš darbo. Atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė jam ir artimiesiems dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, neužtikrinimą savo ateitimi, sužlugdė jo, darbuotojo karjerą, dėl ko jis negavo ir ateityje negaus pajamų. Jis patyrė ir moralinę ir materialinę žalą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieškovas, neatvykus į darbą 2007-07-20 visą darbo dieną, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovo kvalifikacija bei patirtis yra pakankama ir jis turėjo žinoti ir suprasti darbovietėje nustatytas darbo tvarkos taisykles, savo darbo laiką, atostogų ar laisvo nuo darbo laiko suteikimo tvarką. Ieškovas savavališkai, nesuderinęs su darbdaviu, pastarojo neinformavęs, nepažymėjęs neatvykimo į darbą Pirkimų tarnybos darbuotojų išvykimų registracijos žurnale savo darbo dieną nepasirodė tyčia, taip siekdamas prailginti savo savaitgalį bei gauti už penktadienį (2007-07-20) faktinį darbo užmokestį, atitinkamai ir atlyginimo kintamąją dalį bei kitus priedus, mokamus už faktiškai dirbtą laiką ir darbo rezultatus. Darbuotojui kreipusis į darbdavio atstovą bei pastarajam sutikus (išleidus atitinkamą teisės aktą – įsakymą), šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitarimo pagrindu darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ieškovo neatvykimo diena būtų pažymėta “ID”, o ieškovui už tą laikotarpį būtų sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis, tačiau kintamoji atlyginimo dalis ir atitinkami priedai nebūtų mokami.

Ieškovas, po 2007-04-18 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pateikimo, įspėjimo laikotarpiu, turėjo teisę į laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms. Tačiau laisvas nuo darbo laikas suteikiamas tik darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Darbdavio atstovu santykiuose su Pirkimų tarnybos darbuotojais generalinio direktoriaus įsakymu yra paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas. Ieškovas, siekiant susitarti su darbdaviu dėl laisvo laiko naujo darbo paieškoms, prieš kreipiantis į darbdavį (darbdavio atstovą), turėjo pageidaujamą laisvą dieną suderinti su savo padalinio viršininku, o pastarajam leidus, turėjo kreiptis į darbdavį (darbdavio atstovą) pateikiant įrodymus apie laisvo laiko suderinimą su padalinio vadovu, kuris gali, atsižvelgdamas į bendrovės interesus su konkrečia data nesutikti ir darbuotojas privalės eiti į darbą.

2007-05-28 – 2007-05-30 ieškovui laisvas nuo darbo laikas buvo suteiktas darbdavio sutikimu – AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus pavaduotojo (DS) 2007-05-25 įsakymu Nr. P-289. Tačiau darbdavio sutikimas buvo gautas tik Personalo tarnybos geros valios. Personalo tarnyba, gavusi ieškovo suderinimą su padalinio vadovu net ir nesant ieškovo kreipimosi į darbdavį pati ėmėsi iniciatyvos ir parengusi įsakymo projektą jį pateikė darbdaviui (darbdavio atstovui), o pastarasis, pasirašydamas minėtą įsakymą, sutiko suteikti ieškovui laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms periodu nuo 2007-05-28 – 2007-05-30. 2007-07-20 ieškovas, pateikęs raštą struktūrinio padalinio viršininkui, jokio prašymo darbdaviui nepateikė, o raštą su padalinio vadovo suderinimo žyma iš pastarojo atsiėmė ir niekam nei minėto rašto nei kitokio prašymo dėl laisvo laiko suteikimo nepateikė.

Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų. Prašymas pateikti pasiaiškinimą ieškovui buvo pateiktas dar 2007-07-26, ir laiko pateikti įrodymus ieškovas turėjo pakankamai. Ieškovas nepagrindė 2007-07-20 neatvykimo į darbą teisėtumo, neįrodė ir neatvykimo į darbą priežasties – dalyvavimo konkurse į valstybės tarnybą.

Iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos ieškovui buvo mokamas atlyginimas, dėl kurio šalys susitarė pasirašydamos darbo sutartį ir jos priedus. Atsakovas neįsipareigojo ieškovui nuo 2007-04-01 padidinti atlyginimo. Atlyginimo didinimas kitiems darbuotojams nereiškia, kad jis automatiškai turėjo būti pakeltas ir ieškovui. Darbo užmokesčio pakėlimas yra atsakovo teisė, o ne pareiga. Atsakovo vykdyti struktūriniai pertvarkymas padalinyje niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo, kaip darbuotojo, teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas buvo atleistas iš darbo ne dėl atsakovo vykdytų struktūrinių pertvarkymų, o už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tol kol ieškovo atleidimas iš darbo nėra pripažintas neteisėtu, ieškovo reikalavimai dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo niekiniais kyla ne iš darbo teisinių santykių, todėl ieškovas nėra tinkamas ieškovas pagal šį ieškinio dalyką, be to jau yra pasibaigęs trijų mėnesių ieškinio senaties terminas sprendimo (įsakymo) apskundimui.

AB “Lietuvos geležinkeliai” vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo teisėti ir realūs. Vykdytų struktūrinių pertvarkymų pagrindas – Pirkimų tarnybos Pirkimų ir sutarčių skyriaus vyresniųjų vadybininkų, tame tarpe ir ieškovo, 2007-03-07 kreipimasis į AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinį direktorių dėl skyriaus darbo užmokesčio sistemos ir darbo organizavimo. Atsižvelgdamas į minėtą kreipimąsi ir jį sekusią darbo krūvio analizę, Pirkimų tarnybos viršininkas kreipėsi į bendrovės generalinį direktorių siūlydamas pertvarkyti tarnybos struktūrą taip, kad būtų užtikrinamas lygiavertis darbo krūvis visiems tarnybos darbuotojams. Iki struktūros pakeitimų, tarnybos darbas buvo specializuotas: kiekvieno vadybininko pareiginiuose nuostatuose buvo numatyta, kokių prekių, paslaugų ar darbų grupių pirkimus jis organizuoja. Paraiškos pirkimams iš padalinių ateina neplaningai bei netolygiai, todėl ir darbo krūvis, tenkantis darbuotojams, buvo netolygus. Buvo atsisakyta sektorių viršininkų pareigybių, vadybininkų specializacijos pagal siauras prekių ar paslaugų grupes. Toks funkcijų perskirstymas leido tarnybos darbą atlikti ir mažesniam darbuotojų skaičiui, dėl ko keletas etatų tapo nebereikalingi ir darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas, užėmę vyresniųjų vadybininkų pareigas (panaikintas etatas) buvo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą. Įvertinant darbuotojų kvalifikaciją buvo atsižvelgta į darbuotojų darbo našumą pagal pačių Pirkimų tarnybos darbuotojų pildytas 2007 m. darbo savaičių ataskaitas. Kadangi ieškovo kvalifikacija buvo mažiausia, nuspręsta dėl struktūrinių pertvarkymų iš darbo atleisti ieškovą. Dėl bendrovės struktūrinio padalinio darbuotojų funkcijų perskirstymo darbo funkcijoms vykdyti užteko mažiau darbuotojų ir ieškovo darbas bendrovei tapo nebereikalingas. Atsakovas ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neįvykdė.

Ieškovas atleistas iš darbo dėl savo kaltės – padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad ieškovas iki drausminės nuobaudos jam skyrimo – turėjo teisę į 3500 Lt pareiginį atlyginimą. Atsakovas 2007-07-19 raštu informavo atsakovą apie laisvą teisininko etatą UAB “Gelsauga”, kuriame nustatyta 3500 Lt pareiginė alga. Atsakovo pasiūlymas sudalyvauti UAB “Gelsauga” atrankoje teisininko pareigoms užimti nereiškia, kad ieškovas būtų pripažintas tinkamu kandidatu užimti pareigas. Be to, 3500 Lt teisininko pareiginė alga būtų galutinė, jokie priedai nebūtų mokami. Jeigu ieškovas būtų priėmęs atsakovo pasiūlymą sudaryti taikos sutartį byloje ir užimti Vilniaus lokomotyvų depe juriskonsulto pareigas – jo atlyginimas su priedais nuo 2008-01-01 būtų sudaręs 3600 Lt. Be to, ieškovas net nesiteikė nuvykti į UAB “Gelsauga” ir sudalyvauti atrankoje. Todėl net ir atsakovo prašymas priimti ieškovą į teisininko pareigas, negalėjo padėti ieškovui laimėti prieš kitus kandidatus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ieškovo atleidimas iš darbo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2007 metų rugpjūčio 1 dienos įsakymu Nr. P-420 pripažintas neteisėtu; ieškovas į darbą negražintas, o, darbo sutartis sudaryta 2001 metų gegužės 24 dieną tarp ieškovo ir atsakovo laikyta nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; iš atsakovo priteista 24110,10 litų vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 10435,40 litų išeitinė išmoka, viso ieškovo naudai priteista 34545,50 litų, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių; ieškovo naudai priteista 1036,36 litų žyminio mokesčio; 15,75 litų išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1052,11 litų bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai; iš atsakovo priteisė po 126,09 lito, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, 2008 metų gegužės 13 dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo dalį dėl vieno vidutinio užmokesčio 2608,85 litų sumoje, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, vykdyti skubiai.

Teismas sprendė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir jis turėtų būti gražinamas į pirmesnį darbą bei jo naudai turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str.3 d.). Paaiškėjus, faktui, kad ieškovas, jo atleidimo iš darbo dieną bandė išnešti iš bendrovės vidaus dokumentus kuriose yra konfidenciali informacija atsakovas negalėtų pasitikėti ieškovu ir suteikti jam darbą tarnyboje kurioje jis anksčiau dirbo, jo užimtose pareigose. Atsižvelgiant į tai ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir yra pagrindas negražinant ieškovo į pirmesnį darbą, pripažinti jo atleidimą neteisėtu ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos bei atsižvelgiant į ieškovo nepertraukiamą darbo stažą darbovietėje priteisė jo naudai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ( LR DK 297 str.4 d., 140 str. 1 d.4 p.).

Darbdavys per įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turi suteikti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka (LR DK 130 str. 3 d.). Pareiga įrodyti, kad ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną be svarbių priežasčių tenka atsakovui (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti neatvykimo į darbą svarbą ir priežastis. Ieškovas teisėtai pasinaudojo, teise, įstatymo bei darbdavio nustatyta tvarka turėti laisvą dieną naujo darbo paieškoms ir atsakovo taikyta drausminė nuobauda nepagrįsta. Skirdamas drausminę nuobaudą ieškovui darbdavys privalėjo atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimą ir sukeltas darbdaviui pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ( LR DK 238 str.). Naujo darbo paieškos, gavus 2007 metų balandžio 18 dienos pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą per 4 mėnesius nuo įspėjimo įteikimo dienos, yra svarbi neatvykimo į darbą priežastis. Ieškovas sužinojęs kad jo etatas naikinamas 2007metų liepos 20 dieną dalyvavo Nacionalinėje teismų administracijoje konkurse karjeros valstybės tarnautojo pareigybei užimti. Ieškovas 2007 metų liepos 18 dieną pateikė prašymą dėl laisvo laiko jam suteikimo savo tarnybos viršininkui, kuris rezoliucija patvirtino, kad sutinka su ieškovo prašymu. Todėl ieškovas neturėjo pareigos kreiptis į personalo tarnybos viršininką arba į atsakovo generalinį direktorių ir papildomai derinti laisvą darbo laiką naujo darbo paieškoms.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti vidutinį darbo užmokesčio dydį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2007 metų rugpjūčio 2 dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra už 9 (devynis) mėnesius ir 5 (penkias) dienas sudaro 24110,10Lt, o išeitinės išmokos dydis už 4 mėnesius sudaro 10435,40 Lt, už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ieškovui priteisė po 126,09 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną dieną. Ieškovo atleidimo iš darbo dieną jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2608,85 Lt, vidutinis dienos darbo užmokestis – 126,09 Lt.

Teismas sprendė, kad nagrinėjant šalių ginčą, teismas nevertina atsakovo darbuotojų pirmenybės likti darbe, mažinant struktūriniuose padaliniuose darbuotojų skaičių, nesprendžia, nepasisako dėl ieškovui įteikto 2007-04-18 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, tarnybos nuostatų teisėtumo, nesprendžia ar atsakovo 2007-04-02 įsakymo Nr. Į-275 pagrindu vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, kadangi šios ieškovo nurodytos aplinkybės nesusijusios su ieškinio dalyku bei pagrindu nagrinėjamoje byloje. Ieškovas buvo atleistas iš darbo ne dėl atsakovo vykdytų struktūrinių pertvarkymų, o už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 str. 3d. 2 p. (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Konkrečiu atveju teismas sprendė ar konkretaus šalių ginčo atveju ieškovo veiksmai, dėl kurių jis buvo atleistas iš darbo, laikytini šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nurodytų teisės normų prasme.

Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai dalyje dėl atlyginimo skirtumo bei delspinigių už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki atleidimo iš darbo dienos, delspinigių priteisimo nuo priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 str. 1 d.). Ieškovas neįrodė, kad atsakovo veiksmai atleidžiant jį iš darbo sukėlė jam pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumo savo ateitimi, sužlugdė jo karjerą, jis negavo ir ateityje negaus realių pajamų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį – 30000 Lt. Ieškovas neįrodė, kad iki atleidimo iš darbo dienos jis turėjo teisę ir galimybę gauti 3500 Lt mėnesinį pareiginį atlyginimą. Ieškovas nedalyvavo bendrovės skelbiamuose konkursuose užimti laisvas pareigybes, kuriuose nustatytas atlyginimas 3500 litų. Ieškovas neįrodė, kad jis po atleidimo iš darbo bandė įsidarbinti kitur, tačiau nelaimėjo prieš kitus kandidatus, dėl jo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas neįrodė, kad serga depresija ar kad pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.

Ieškovo (apelianto) R.Č skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti neišmokėto atlyginimo skirtumą, lyginant su kitų tos pačios pareigybės darbuotojų atlyginimu, su įstatymo numatytais delspinigiais ir išspręsti klausimą iš esmės; priteisti neišmokėto atlyginimo skirtumą, lyginant su kitų tos pačios pareigybės darbuotojų atlyginimu nuo 2007-04-02 dienos iki atleidimo iš darbo dienos ( 2007-08-02 dienos, 1482,68 litus, neatskaičius mokesčių) ir delspinigius dėl neišmokėtos atlyginimo dalies 271,86 litų (nuo 2007-05-20 iki 2008-05-13). Ir po 0,89 lito už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2008-05-13 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; peržiūrėti ieškovo naudai iš atsakovo priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos dydį. Nustatyti išmokas už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinės išmokos dydį, skaičiuojant 143, 44 litus vidutinio darbo užmokesčio dydį ( 2008-01-18 raštai Nr. 2(F)48 ir 49); išmoką už priverstinės pravaikštos laiką 27 427,65 litus, išeitinę išmoką 11871,31 litą ir nuo teismo sprendimo įvykdymo dienos -143,44 litus vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ir išspręsti klausimą iš esmės; vadovaujantis DK 36 str. 2 d.5 p., DK 250 str., CK 6.250 str. įvertinus puikią atsakovo materialinę padėtį, jau patirtos ieškovo žalos dydį, infliaciją, faktą, kad ieškovas negražintas į darbą, remiantis pateiktais apskaičiavimais, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jam padarytai neturtinei žalai atlyginti 30 000 litų sumą (b.l. 112-122).

Teismo motyvai vertinant bendrovės Lietuvos geležinkeliai generalinio direktoriaus 2007 metų balandžio 2 dienos įsakymą Nr. Į-275 ,,dėl pirkimų tarnybos darbo organizavimo pakeitimų“ nepagrįsti.

Nurodė, kad vykdant direktoriaus AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2007 metų balandžio 2 dienos įsakymą Nr. Į-275 ,,dėl pirkimų tarnybos darbo organizavimo pakeitimų“ pirmieji darbuotojai anksčiausiai galėjo sužinoti ir pareikšti sutikimus dėl jiems siūlomo darbo ir pradėti dirbti pagal naują tvarką ne anksčiau kaip 2007 metų balandžio 18 dieną., o, atlyginimas lygiavertes pareigybes iki minėto laiko užėmusiems darbuotojams, ir vykdžiusiems ,,senas“ lygiavertes funkcijas buvo išmokėtas už 143,5 valandas, t.y. už balandžio mėnesį (2300 litų pagrindinis darbo užmokestis). Padidintas atlyginimas už darbą nuo 2007-04-02 dienos iki 2007-04-18 dienos pagal minėtą įsakymą negalėjo būti mokamas, kaip už kitokias darbo sąlygas, nes pagal DK 120 str. 2 d. darbo sutarties sąlygos, nustatytos šio kodekso 95 str.1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, kuris anksčiausiai galėjo būti duotas 2007 metų balandžio 18 dieną. Ieškovui už tą laikotarpį buvo priskaičiuota tik 2000 litų, kai iki 2007 metų balandžio 18 dienos nei funkcijos nei darbas negalėjo būti skirtingi.

Teismo motyvai, kad 2007 metų balandžio 2 dieną ieškovui kitas darbas pasiūlytas nebuvo ir jo paslaugos atsakovui tapo nebereikalingos ir etatas buvo paliktas laikinai, prieštarauja faktinei, byloje surinktai medžiagai.

Nurodė, kad 2007 metų balandžio 2 dienos įsakymas Nr. Į-275 ,,Dėl pirkimų tarnybos darbo organizavimo pakeitimų“ realiai galėjo būti vykdomas, kai pagal jį būtų buvę parengti Pirkimų tarnybos Pirkimų ir sutarčių skyriaus nuostatai. Juos pagal įsakymą iki 2007 metų balandžio 14 dienos buvo įpareigotas parengti S. B. Atsakovas nepateikė įrodymų apie darbuotojų atranką, etatų paskirstymą, darbo funkcijų sumažėjimą (priešingai buvo nurodytas darbo krūvio padidėjimas). Ieškovas apie atleidimą buvo įspėtas 2007 metų balandžio 19 dieną, kiti 4 tos pačios pareigybės darbuotojai buvo įspėti 2007 metų balandžio 18 dieną, viena darbuotoja įspėjimą galėjo gauti tik grįžusi iš atostogų 2007 metų balandžio 29 dieną, nes tarnybos viršininkas S. B. buvo bendrovės organizuotoje išvykoje užsienyje. Asmens kortelėje įrašas apie 2300 litų dydžio atlyginimo nustatymą nuo 2007-04-02 dienos padarytas tik 2007 metų gegužės 3 dieną.

Teismo išvada, kad atsakovas neįsipareigojo mokėti ieškovui padidinto atlyginimo nuo 2007 metų balandžio mėnesio, kuris mokamas darbuotojams likusiems dirbti po įvykdytų struktūrinių pertvarkymų, ir kurių darbo krūvis ir sąlygos skyrėsi, nepagrįsta.

Nurodė, kad vyresnieji pirkimų skyriaus vadybininkai tame tarpe ir ieškovas nuo 2007-04-02 iki 2007-04-18 skirtingai nei nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas dirbo vienodomis sąlygomis. Negalima diskriminuoti darbuotojo dėl su darbuotojo dalykinėmis savybėmis nesusijusių dalykų, todėl už vienodą darbą, kuris nuo 2007-04-02 iki 2007-04-18 nesiskyrė privaloma mokėti vienodą atlyginimą (Konstitucinis lygiateisiškumo principas, DK 2 str. 1 d. 4 p.,6 p., 35 str. 1 d., 186 str.1,3 d.). Darbdavys be darbuotojo raštiško sutikimo negali sumažinti darbuotojo darbo užmokesčio, o ieškovas tokio sutikimo nedavė (DK 120 str. 3 d.). Nuo 2007-04-02 pareiginis atliginimas 2300 litų buvo nustatytas visiems vadybininkams ir ieškovui turėjo būti mokamas vienodas atlyginimas su kitais vadybininkais ne tik nuo 2007-04-02 iki 2007-04-19 bet ir iki atleidimo iš darbo dienos 2007-08-02. Už pavėluotai išmokėtą dėl darbdavio kaltės atlyginimo dalį ieškovui priklauso delspinigiai (DK 207 str.1 d.) nuo 2007-05-20 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat turi būti perskaičiuotos ir išmokos už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinės išmokos dydis ir turėtų būti taikomas ne 126,09 litų/d, bet 143,44 litų/d vidutinio darbo užmokesčio dydis. Išmoka už priverstinės pravaikštos laiką būtų 27 427 litų, išeitinė išmoka 11 871,31 litų.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos šiuo klausimu, netyrė reikšmingų bylai aplinkybių, neįvertino neturtinės žalos padarymo fakto.

Nurodė, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Sprendžiant dėl žalos padarymo būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o, darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant darbuotojo priėmimo į darbą klausimą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu dėl to, kad asmens teisė į darbą, jo darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens gerovė, socialinis vertinimas užtikrinantis jo dvasinę bei psichologinę pusiausvyrą, bei užtikrinantis asmens ir jo šeimos socialinį stabilumą. Kadangi asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio priemonėmis darbuotojui, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-10/2006). Sprendžiant klausimą kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginta neturtinė žala ir privalu vadovautis neturtinės žalos atlyginimo kriterijais bei pagrindais nurodytais CK 6.250 str. Asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis dėl to jis asmeniui yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas ( LAT 3K-7-255/2005).

Nurodė, kad atsakovas neteisėtai, be įspėjimo atleido ieškovą, auginantį du nepilnamečius vaikus iš darbo, tokie neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovui ir jo artimiesiems dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, bei neužtikrintumą savo ateitimi, sužlugdė ieškovo karjerą.

Teismas klaidingai sprendė, kad atsakovas raštu Nr. 2(P)-876 informuodamas ieškovą apie laisvą teisininko etatą UAB ,,Gelsauga“, kuriame nustatyta alga 3500 litų, tik siūlė dalyvauti atrankoje užimti tas pareigas, o ieškovas nedalyvavo atrankoje užimant siūlytas pareigas.

Nurodė, kad rašte buvo siūlymas dar kartą pagalvoti dėl siūlomo teisininko etato užėmimo. Ir prašoma iki 2007-07-23 duoti galutinį atsakymą. Ieškovas 2007-07-23 raštu Nr. 8 sutiko užimti nurodytą etatą ir tikėjosi, kad darbo vieta jam bus suteikta. Tačiau darbo vieta jam suteikta nebuvo, o, vadovas pasirinko kitą kandidatą.

Teismas klaidingai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovui siūlė sudaryti taikos sutartį ir priimti pasiūlymą dirbti Vilniaus lokomotyvų depe juriskonsultu ir nuo 2008-01-01 nustatyti ieškovui 3600 litų algą.

Nurodė, kad ieškovas apie tokias sąlygas informuotas nebuvo. Teismas rėmėsi atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinio dalyką nurodytu klaidingu atsakovo teiginiu, kad jei ieškovas būtų sutikęs sudaryti taikos sutartį ir užimti jam pasiūlytą juriskonsulto etatą, jam nuo 2008-01-01 būtų mokamas 3600 litų atlyginimas.

Neaiškus teismo argumentavimas dėl atsakovo nepasitikėjimo ieškovu.

Nurodė, kad tik ieškovui pareiškus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atsakovas pareiškė nepasitikįs ieškovu ir negalįs sudaryti taikos sutarties pasiūlant darbo vietą, nes ieškovas paskutinę darbo dieną mėgino pasisavinti atsakovo vidaus dokumentus su konfidencialia informacija.

Teismas netyrė nepagrįstų darbo pasiūlymų teikimo faktų, nors ieškovas to reikalavo.

Teismas netyrė, o tik konstatavo, kad atsakovas nuolat siūlė ieškovui darbo vietą, siūlė savo tarpininkavimą įsidarbinant.

Nurodė, kad ieškovas taip siekė įrodyti atsakovo tendencingą veiklą siekiant atleisti ieškovą iš darbo. Tokie atsakovo veiksmai įtakojo neturtinės žalos atsiradimą. Tarpininkavimo faktų byloje nėra, o, pateikti siūlymai nerealus. Personalo tarnybos vadovas L. A. , pasinaudojęs faktu, kad ieškovas dalyvavo konkurse, sunaikino parengtus laisvos dienos suteikimo ieškovui dokumentus, o, bendrovės direktoriui pateikė melagingą informaciją apie padarytą pravaikštą, nors jos ieškovas nepadarė. Atsirado aiškus pretekstas nesuteikti ieškovui siūlomos darbo vietos, ir jį atleisti.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti.

Nurodė, kad ieškovas iš darbo atleistas dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Iki atleidimo iš darbo dienos ieškovui buvo mokamas atlyginimas dėl kurio šalys sulygo pasirašydamos darbo sutartį. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovui mokėti didesnio atlygio nuo 2007-04-01. Teismo proceso metu paaiškėjo, kas ieškovo darbo našumas buvo žemesnis nei kitų darbuotojų dirbančių Pirkimų tarnyboje, todėl ieškovo atliktas darbas negali būti vertinamas kaip lygiavertis.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad atleidžiant jį iš darbo jis patyrė neturtinę žalą.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodė, kad ieškovas savavališkai neatvyko į darbą 2007-07-20 ir tai atitiko visus šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nurodyto LR DK 235 str.2 d.3p. požymius bei sąlygojo drausminės atsakomybės kilimą.

Teismo išvados, kad apeliantas neįrodė, kad ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nepagrįstos.

Nurodė, kad ieškovas savavališkai neatvykdamas į darbą 2007-07-20 pažeidė bendrovės darbo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bendrovėje dirba seniai, jo patirtis ir kvalifikacija yra pakankama, kad jis suprastų nustatytas vidaus darbo taisykles, savo darbo laiką, atostogų ir laisvo nuo darbo laiko suteikimo tvarką. Apelianto pateikti įrodymai yra pakankamas pagrindas teismui nustatyti, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ( LR DK 235 str. 2 d. 9p.). Tokiu atveju darbdavys turi teisę darbo sutartį nutraukti be įspėjimo ( LR DK 136 str.3d.2p., 235 str. 2 d. 9 p.).

Teismas nepagrįstai sprendė, kad neatvykimo į darbą faktą turi įrodyti darbdavys.

Nurodė, kad neatvykimo į darbą svarbą turi įrodyti darbuotojas. Darbuotojas gavęs pranešimą apie atleidimą, įspėjimo laikotarpiu, turėjo teisę į laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms, tačiau šia teise galėjo pasinaudoti tik suderinęs tai su darbdaviu. Ieškovas vienašališkai ( LR DK 130 str. 3 d.) šia tvarka pasinaudoti negalėjo, buvo būtinas šalių susitarimas. Ieškovui įteiktame įspėjime apie atleidimą iš darbo buvo nurodyta, kad darbuotojui norinčiam susitarti su darbdaviu dėl laisvo laiko naujo darbo paieškoms suteikimo iš pradžių turi būti gautas padalinio vadovo, kuriame asmuo dirba sutikimas, ir tik po to kreipiamasi į darbdavį pateikiant įrodymus apie laisvo laiko suderinimą su padalinio vadovu. Darbdavys atsižvelgęs į bendrovės interesus gali asmens pageidaujamu metu laisvos dienos nesuteikti ir reikalaujamas susitarimas pasiektas nebus, o, asmuo privalės eiti į darbą.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nacionalinės teismų administracijos pranešimas apie ieškovo dalyvavimą konkurse yra svarbi priežastis dėl kurios ieškovas neatvyko į darbą.

Nurodė, kad pranešimas tik patvirtina faktą, kad ieškovas buvo kviečiamas dalyvauti konkurse, tačiau neįrodo jo dalyvavimo fakto.

Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais, garso įrašais.

Nurodė, kad naudojantis techninėmis priemonėmis gali būti pažeistos asmens neturtinės teisės ir vertybės. Ieškovas pripažino, kad įrašus darė slapta, neįspėjęs pašnekovų apie savo ketinimus įrašyti pokalbius. Tokie įrodymai negali būti tinkami LR CPK įtvirtintų įrodymų leistinumo taisyklės požiūriu, nes įrodinėjimo priemonėmis gali būti tik tokie garso įrašai kurie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Slaptą garso įrašo darymą reglamentuoja LR Operatyvinės veiklos įstatymas, nustatantis tvarką, pagrindus bei asmenų ratą kurių atžvilgiu gali būti taikomos slapto pobūdžio priemonės reikalingos įrodymų rinkimui.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą; apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą.

Nurodė, kad neatvykimas į darbą 2007-07-20 pagrįstas tinkamais įrodymais. Apeliantas nereikalavo pateikti papildomų įrodymų, kad ieškovas dalyvavo konkurse. Darbdavys turi įrodyti šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo faktą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kur kitaip, nei ieškovui pateiktame 2007-04-18 rašte, darbdavio buvo reglamentuota laisvo nuo darbo laiko suteikimo tvarka. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą buvo nurodyta, kad ieškovas apie laisvo laiko suteikimą turi susitarti su padalinio vadovu ir tik su juo nesutarus kreiptis į personalo tarnyba. Atsakovas neįrodė, kad ieškovo neatvykimas į darbą sukėlė darbdaviui neigiamas pasekmes, neatsižvelgė į tai, kad per paskutinius 6 metus ieškovas neturėjo drausminių nuobaudų, augina du mažamečius vaikus ir drausminę nuobaudą skyrė nesilaikydamas jos skyrimo tvarkos.

Nurodė, kas ieškovas tinkamai darė atsakovo pokalbių įrašus. Asmens teisė į privataus gyvenimo apsaugą nėra absoliuti, t.y. nepriskiriama toms žmogaus teisėms kurios negali būti ribojamos. Buitinių neprasiskverbiančio pobūdžio priemonių naudojimas informacijos fiksavimui, kuri pagal skolininko elgesį - laisvą dalyvavimą pokalbyje viešoje vietoje-yra prieinama įrašymui buitiniame lygmenyje, nerodo ketinimo pažeisti asmens privatumą tokiose srityse, kurias asmuo ketintų slėpti nuo kitų, tuo labiau nuo dalykinio partnerio. Pasirinktas fiksavimo būdas ir apimtis nevertintini, kaip nukreipti specialiai asmens privatumui pakenkti (LAT civilinė byla 3K-3-1406/2002).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Ieškovo R. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. Č. apeliacinio skundo, kuriuo ieškovas nesutinka su piniginių išmokų dydžio nustatymu bei priteista suma.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, po 2007-04-02 ieškovo pareiginis atlyginimas išliko nekitęs ir sudarė 2000 Lt sumą.

CPK 178 str. nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Į bylą pateiktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr.Į-275 „Dėl pirkimų tarnybos darbo organizavimo pakeitimų“ neįrodo, kad ieškovo pareiginis atlyginimas išliko nepakitęs, o ieškovas faktiškai atliko funkcijas, kurios buvo netapačios kitų vyr. vadybininkų atliekamoms funkcijoms. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, todėl spręstina, kad ieškovo darbo užmokestis iki 2007-04-19 ieškovui įteikto personalo tarnybos viršininko pasirašyto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą su ieškovu, pakito ieškovo darbo užmokestis, yra įrodytas (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad po 2007-04-02 ieškovo pareiginis atlyginimas sudarė 2300 Lt į mėnesį, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovo pareiginis atlyginimas iki darbo sutarties nutraukimo išliko nepakitęs ir sudarė 2000 Lt, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo vidutinis darbo dienos atlyginimas sudarė ne 126,09 Lt, o 143,44 Lt, todėl ieškovo naudai priteistinas neišmokėto atlyginimo skirtumas laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d., kas sudaro 1482,68 Lt neatskaičius mokesčių.

Teisėjų kolegijai konstatavus, jog atsakovas pažeidė atsiskaitymo su ieškovu tvarką, neišmokėdamas jam priklausančios atlyginimo dalies, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo įstatymu nustatyto dydžio delspinigių (DK 207 str.), todėl LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo (IX-1331, 2003-01-28) pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 271,86 Lt delspinigių nuo neišmokėtos atlyginimo dalies nuo 2007-05-20 dienos iki 2008-05-13 dienos ir po 0,89 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2008-05-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria ieškovo atleidimas iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. pripažintas neteisėtu, todėl priteistą iš atsakovo ieškovo naudai išeitinę išmoką didina iki 11871,31 Lt.

Kadangi ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis teismo pripažinta nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį 2008-05-13 sprendimą, apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš atsakovo ieškovo naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką didinamas priteisiant po 143,44 Lt vienos dienos darbo užmokestį neatskaičius mokesčių už laikotarpį nuo 2007-08-02 iki 2008-10-20 imtinai.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 30000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Darbuotojo ir darbdavio prisiimtus įsipareigojimus nustato DK 83 str. ir šalių pasirašyta darbo sutartis.

Į bylą pateikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirkimų tarnybos pirkimų ir sutarčių skyriaus prekių ir paslaugų pirkimo sektoriaus vyresniojo vadybininko pareiginiai nuostatai (b.t. 1, b.l. 68), su kuriais susipažino ieškovas ir įsipareigojo juos vykdyti, kaip vieną iš vyr. vadybininko pareigų, nustatė prievolę darbe vadovautis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrovės įstatais, darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais organizaciniais ir tvarkomaisiais dokumentais bei vyr. vadybininko nuostatais. Be to, analogiški įsipareigojimai dėl lokalinių teisės aktų laikymosi ieškovo priimti ir pasirašytoje darbo sutartyje. Ieškovas be inžinierinio išsilavinimo yra įgijęs ir teisininko specialybę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui bendrovės Darbo tvarkos taisyklės buvo žinomos ir jis privalėjo jas vykdyti. Į bylą pateiktas (b.t. 1, b.l. 153) AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2006-10-23 įsakymas Nr.1-616 „Dėl įgaliojimų darbo teisės srityje perdavimo“ nustatė bendrovės administracijos (darbdavio vaisymo funkcijų) pasiskirstymą, kas atitinka DK 24 str. numatytas darbdavio ir jo atstovų vykdomas funkcijas bendrovės administravime.

Iš ieškovo veiksmų iki 2007-07-20 matyti, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teisę gauti laisvalaikį darbo paieškai, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu, yra kreipęsis nustatyta tvarka į bendrovės personalo tarnybą, kuri laisvadienio suteikimą įformino bendrovės įsakymu. 2007-07-20 ieškovas tokios darbo tvarkos taisyklėmis nustatytos tvarkos nesilaikė, taigi šią tvarką pažeidė, o atsakovas netinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo pobūdį bei pasekmes, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino drausminės nuobaudos ieškovui parinkimą neadekvačiu įvykdytai pražangai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė (CPK 178 str.), jog su juo buvo bandoma susidoroti, kaip tai nurodė ieškovas savo ieškinio pareiškime. Iš bylos medžiagos seka, kad atsakovas, pasinaudodamas savo teise spręsti apie bendrovės struktūrinius pertvarkymus (DK 129 str. 2 d.), vykdė įstatymų nustatytas prievoles dėl darbuotojų, su kuriais nutraukiama darbo sutartis, garantijų užtikrinimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas sudarė sąlygas ieškovui pasilikti dirbti bendrovėje, siūlydamas jam jo specialybę atitinkantį darbą.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo šalių elgesį darbo sutarties nutraukimo metu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (CPK 183, 185 str. str.), nes ieškovas neįrodė pagrindų (DK 250 str., CK 6.250 str.), sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išvadomis bei argumentais, kuriais apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo, atmeta atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą kai teisiškai nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovo R. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Priteistą iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo R. Č. naudai išeitinę kompensaciją padidinti iki 11871,31 Lt.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo R. Č. naudai 271,86 Lt delspinigių nuo neišmokėtos atlyginimo dalies nuo 2007 m. gegužės 20 d. iki 2008-05-13 ir po 0,89 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2008-05-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1482,68 Lt neišmokėto atlyginimo skirtumą už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2007-08-02 iki 2008-10-20 imtinai, po 143,44 Lt į dieną. Sumos priteistos neatskaičius mokesčių.

Sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliktina nepakeista. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas atmestinas.