Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Krogerto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

2016-09-08, apie 21.00 val. D. S (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, tyčia suėmė abejomis rankomis sugyventinei R. J. už kaklo ir ją smaugė, bei nukentėjusiajai įkando į lūpą, tuo savo aukščiau nurodytais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas R. J. paviršinį nubrozdinimą su smulkia kraujosruvėle kakle, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis išsiskyręs jau devynerius metus. Iš pirmos santuokos turi du nepilnamečius sūnus. Šiuo metu turi sugyventinę R. J., pas kurią dabar ir gyvena pastaruosius tris mėnesius, adresu (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu gyvena ir R. J. nepilnametis sūnus iš pirmos santuokos D. J.. Iš pradžių jo ir D. J. santykiai buvo labai geri, tačiau vaikas pradėjo neklausyti savo motinos, ją ignoruoti bei atsikalbinėti. Jis mėgindamas atstoti tėvą, pradėjo kištis į jų su motina barnius bei pamokslauti, kad su motina negražu atsikalbinėti bei jai prieštarauti ar jos neklausyti. Tačiau vaikas ir jo neklauso. Šiuo metu santykiai tarp jo ir D. nėra itin geri. Jis (t.y. D. S.) yra nedirbantis. Jei pasitaiko kokio darbo iš šalies, jis padirba ir žmonės jam sumoka. Šiuo metu jis remontuoja vieną namo kambarį priklausantį sugyventinei R. J.. Su ja sutaria gan gerai, ji labai sąžininga ir jam gera. Kai padaugina alkoholio, jis dažniausiai sukonfliktuoja su sugyventine. Atsimena, kad kartą ją buvo suėmęs už kaklo būdamas neblaivus kilus žodiniam konfliktui. Supranta dabar kuo yra kaltinamas, tačiau kas įvyko 2016-09-08 vakare, jis pasakyti ar kažką papasakoti absoliučiai negali, nes visiškai nieko nepamena. Atsimena tik tai, kad tą pačią dieną, dienos metu su R. J. kaimynu Jonu sukrovė iš sugyventinės kiemo metalo laužą į priekabą ir išvežė priduoti. Už pagalbą jis nupirko degtinės butelį ir pas tą patį Joną jį išgėrė. Išgėrus iš jo išėjo, tačiau kur ėjo ir kada ėjo, nebepamena. Daugiau kažką pasakyti nelabai gali. Kaip pateko į Ukmergės rajono policijos komisariatą irgi nepamena. Iš kur buvo atvežtas taip pat pasakyti negali, nes buvo labai girtas. Savo kaltę jis pripažįsta iš dalies, nes nieko nepamena, bet tikėtina, kad galėjo smurtauti prieš savo sugyventinę R. J., kadangi būna, kad tampa agresyvus padauginęs alkoholio ir negali savęs suvaldyti. Pateikus galutinį įtarimą nurodė, kad tą dieną dviese išgėrė vieną butelį degtinės 0.5 litro talpos. Gėrė pas pažįstamą dieną, po to kas vyko nelabai pamena, gal dar gėrė. Kaip nuėjo pas R. J. namo, jis nelabai atsimena, dėl girtumo konflikto neatsimena, gal ir konfliktavo, tad tikrai neatsimena ar ją smaugė ar kando į lūpą, bet jei susipyko, tai galėjo tai padaryti. Dėl to ką padarė, labai gailisi. Jis R. atsiprašė, nenorėjo jai nieko blogo padaryti. Sunku pasakyti dėl ko konfliktas buvo. Sutinka, kad procesas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 59, 63, 74, 76, 77).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2016-09-08, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus jos namuose sugyventinis D. S. plovė indus ir pradėjo jai priekaištauti, kam jis tai daro, nes neva ji turi kitą vyrą. Įsiaudrinęs pradėjo mėtyti šakutes į skalaujamą vandenį kriauklėje. Ji bandė nuraminti paguosdama, kad jam viskas gerai, kad pas ją jis pavalgęs, kad nuveža kur jam reikia, tačiau D. S. nenurimo. Bandė įspėti, kad dėl priekaištavimų ir tokio elgesio ji surinks daiktus ir išvarys jį iš namų. Konflikto namuose buvo jos nepilnametis sūnus D. J., gim. (duomenys neskelbtini) kuris ir matė viso žodinio konflikto pradžią. Tuo metu ji bandė skambinti savo dukrai, kad ji atvažiuotų su draugu ir padėtų išvaryti sugyventinį iš namų, tačiau paskambinti nespėjo, nes D. S. pradėjo plėšti telefoną iš rankų. Ji bandė greitai perduoti telefoną sūnui, telefoną sugyventinis iš sūnaus rankų išmušė. Ji pasakė, kad D. S. nekeltų rankos prieš jos sūnų ir dar kartą įspėjo dėl išvarymo iš namų. Tada D. S. paėmė peilį, tačiau ji mėgindama paimti peilį nulaužė geležtę nuo rankenos. Tada D. S. įsiutęs puolė ją (t.y. R. J.), suimdamas rankomis už kaklo ir smaugė, be to įkando į lūpą. Dėl šių D. S. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą bei liko kraujosruva kaklo srityje. Ji mušama gynėsi ir trenkė D. S. vieną kartą delnu per veidą. D. S. išbėgo iš namų. Visa tai matė jos sūnus D. J.. Į policiją tuo metu nesikreipė, buvo labai išsigandusi ir šoko būsenoje. Visą vakarą ji bandė D. S. tik nuraminti, kad daugiau nekeltų jai ir jos sūnui grėsmės. Toks smurto atvejis pasireiškia antrą kartą per tris mėnesius. Dėl ankstesnio atvejo kreipėsi į policiją. Dėl šio įvykio į policiją kreipėsi kitą dieną. Ji nori, kad sugyventinį D. S. iškeldintų iš jai priklausančių namų, įpareigotų nesiartinti prie jos ir jos sūnaus D. J. (b.l. 8).

Liudytojas D. J. parodė, kad tiksliai kada viskas buvo jis neatsimena, jau ėjo į mokyklą, pas juos buvo dėdė Darius, kuris buvo išgėręs. Tuomet jis (D.) pradėjo „durniuoti“. Nelabai atsimena, ką D. S. darė. Tada jis (t.y. D. J.) paėmė mamos telefoną ir norėjo skambinti sesei, bet pabijojo ir tada į kambarį atėjo D., jis ėmė jį už rankos ir netyčia pargriovė ant lovos ir pats užgriuvo ant jo. Stodamasis netyčia užgavo jam nosį. Tada atėjo jo mama ir pasakė, kad D. S. eitų iš namų. D. S. išėjo iš namų. Kad ką D. darytų jo mamai, jis nematė. Kai norėjo skambinti, jis pats buvo tame kambaryje, kuriame miega. Daugiau aplinkybių nebeprisimena (b.l. 14).

R. J. protokole-pareiškime nurodė, kad D. S. naudojo fizinį smurtą prieš ją (b.l. 1).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad R. J. savanoriškai sutiko, kad būtų apžiūrėta. Apžiūrėta kaklo sritis, kurios kairiojoje pusėje matoma kraujosruva 5x1 cm. Daugiau jokių žymių ar sumušimų kaklo ar veido srityje nėra matyti (b.l. 19-21).

Iš specialisto R. L. išvados matyti, kad R. J. medicinos dokumentuose užfiksuota - kaklo kairėje ties pamatu 1,5 ant 4 cm paraudimas, čiuopiant skausmingas, smaugimo žymė, diagnozuotas kaklo sumušimas (smaugimo žymė). Apžiūrint byloje esančias fotolenteles kaklo kairėje šoninėje apatinėje srityje matyti įstriža raudona dėmė panaši į paviršinį odos nubrozdinimą ties kurio apatiniu galu yra apvali apie 2mm skersmens violetinė dėmė, panaši į poodinę kraujosruvėlę. Apibendrinant galima teigti, kad R. J. padarytas paviršinis nubrozdinimas su smulkia kraujosruvėle kakle, padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti plaštakos pirštas, galimai aptariamojo įvykio metu, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 27-28).

Iš pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad R. J. nurodė, jog D. S. naudojo fizinį smurtą prieš ją (b.l. 29, 30).

Iš tyrėjo J. B. 2016-09-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad D. S. elgesys kalbant su juo telefonu ir jį pristatant į policijos komisariatą buvo agresyvus (b.l. 34).

Kaltinamajam D. S. 2016-09-09, 13.37 val., nustatytas 2.41 promilės girtumas (b.l. 36, 37).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad R. J. buvo blaivi (b.l. 12).

D. S. administracine tvarka baustas 4 kartus. Paskutinį kartą 2016-07-27 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., 50³ str. (b.l. 47-49).

D. S. įrašytas į gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitą, diagnozė F70.0. (b.l. 45).

Apklausus gydytoją psichiatrą J. G., jis nurodė, kad D. S. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, todėl teismo psichiatrinė ekspertizė yra nereikalinga (b.l. 80-81).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis D. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui-sugyventinei R. J. ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka bei ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Kaltinamasis D. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 74-76).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. D. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka baustas keturis kartus (b.l. 47-49). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis ir sutinka atlikti nemokamus viešuosius darbus, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmė, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. S. taikytas sulaikymas (b.l. 50, 51) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kadangi D. S. nusikalstamą veiką padarė artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam D. S. taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, baigtinos taikyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti D. S. galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti D. S. sulaikymą nuo 2016-09-09 iki 2016-09-10, t.y., vieną sulaikymo dieną, prilyginant ją šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam D. S. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-09-10 nutartimi taikytą smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonę – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių, pradėjus bausmės vykdymą, baigti taikyti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.