- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-650-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18654-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- E. Č.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Č. paskirta 50 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 80 parų arešto bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Č. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas E. Č. priklausantis motociklas KTM, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini).
2022 m. birželio 14 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. Č. motociklą KTM, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pratęstas iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu E. Č. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. gegužės 25 d., apie 18.30 val., garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – krosinį motociklą KTM 350 SX-F, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu 2022 m. gegužės 25 d. 18.54 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jį išteisinti ir bylą nutraukti. Nustačius apelianto veiksmuose BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, sušvelninti paskirtas bausmes, netaikyti arešto bausmės, leisti bausmę atlikti būnant laisvėje ir nekonfiskuoti krosinio motociklo, sumokant jo vertės dydžio įmoką valstybei.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jis pripažino faktą, kad garažų bendrijos teritorijoje – kieme, vairavo krosinį motociklą būdamas neblaivus, tačiau teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Jis dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus ir jeigu jis bus pasiųstas atlikti bausmę, šeima atsidurs labai sunkioje materialinėje padėtyje, nes be jo uždarbio šeima kitų pajamų negauna.
2.2. Apeliaciniame skunde cituojamas 2022 m. gegužės 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas, kad krosinis motociklas yra neregistruojamas, skirtas uždarai trasai, yra sportinis inventorius ir jam viešajame eisme dalyvauti draudžiama, techninė apžiūra ir draudimas jam nereikalingas. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad krosinis motociklas nėra transporto priemonė, todėl jis negalėjo būti nubaustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. Krosinio motociklo vairavimui nereikalinga teisė vairuoti transporto priemones, todėl nepagrįstai atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Teismas nuosprendyje privalėjo įrodyti, jog krosinis motociklas yra transporto priemonė ir galėjo dalyvauti viešajame eisme. Teismo išvada prieštarauja UAB (duomenys neskelbtini) pažymai, kurioje nurodyta, kad motociklas nėra transporto priemonė. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, tiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš E. Č. apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nurodydamas, jog jo veiksmuose nėra šio straipsnio sudėties, nes krosinis motociklas nėra transporto priemonė. Šiuo pagrindu nesutinkama ir su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, t. y. uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Be to, apeliaciniame skunde prašoma netaikyti arešto bausmės ir nekonfiskuoti motociklo.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą ir siekdama atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko dalinį įrodymų tyrimą, t. y. buvo gautas VĮ (duomenys neskelbtini) Kauno filialo 2022 m. lapkričio 15 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat 2022 m. lapkričio 16 d. posėdžio metu advokato pateiktas VĮ (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kaip specialių žinių turintis asmuo apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas D. K., išklausyti papildomi nuteistojo parodymai.
6.1. VĮ (duomenys neskelbtini) Kauno filialo 2022 m. lapkričio 15 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (2 t., b. l. 67) patvirtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie transporto priemonės KTM 350 SX-F, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registravimą. Informuojama, kad Lietuvos Respublikoje eismo saugumo automobilių keliais sąlygas, asmenų teises ir pareigas, su transporto priemonių technine būkle, valdymu ir registravimu bei kitas su eismu keliuose susijusias sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ). Cituojami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 34 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai;
6.2. 2022 m. lapkričio 16 d. posėdžio metu advokato pateiktame VĮ (duomenys neskelbtini) atsakyme „Dėl informacijos pateikimo“ (2 t., b. l. 71) nurodoma, kad transporto priemonė KTM 350 SX-F, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Rašte atkreipiamas dėmesys į nustatytą teisinį reglamentavimą, susijusį su reikalavimais, taikomais transporto priemonės registravimui, aprašomos SEAKĮ 2 straipsnio 37 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodoma jog registravimas detalizuojamas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse. Informuojama, kad motorinių transporto priemonių kategorijos (pagal vairavimo ypatumus) nurodytos SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalyje;
6.3. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas D. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme kaip specialių žinių turintis asmuo, paaiškino, kad palaiko pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 31 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo (1 t., b. l. 33). UAB (duomenys neskelbtini) yra parduodami KTM motociklai. Bendrovė yra šių motociklų gamintojo atstovė Lietuvoje, oficiali motociklų pardavėja. Jie turi galimybę prisijungti prie oficialios gamintojo duomenų bazės ir rasti visą informaciją, susijusią su minėtais motociklais. Šiuo atveju, pagal pateiktą kėbulo numerį duomenų bazėje rado, kad tai KTM 350 SX-F modelis, 2015 metų gamybos. Tai yra krosinis motociklas, jis neturi sertifikato ir nėra registruojamas, skirtas tik uždarai trasai, viešajame eisme jis dalyvauti negali, vairuojant šį motociklą uždaroje trasoje, teisės vairuoti transporto priemones nereikia. Šio motociklo variklio galia yra 350 cm³. Tai vienintelis parametras, kuris nustato krosinio motociklo galią. Kai motociklas registruojamas, tai sertifikate būna nurodyti ir kilovatai, kadangi čia sportinis inventorius, kilovatai nenurodomi. Toks motociklas gali išvystyti 100 ir daugiau kilometrų per valandą greitį. Kaip motociklas atsirado pas E. Č., informacijos neturi, kiek mato duomenų bazėje, jis 2015 metais buvo parduotas fiziniam asmeniui. Kai parduodamas naujas motociklas turi būti suvesti duomenys kas jį nupirko, jeigu vėliau motociklas perparduodamas, šie duomenys nebefiksuojami.
6.4. Nuteistasis E. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai parodė, jog neginčija aplinkybes, kad motociklą vairavo neblaivus, tačiau jis važiavo tik garažų teritorijoje. Garaže pas draugus motociklą remontavosi, todėl norėjo išbandyti. Bevažiuojant susiginčijo su garažo kaimynu ir jis iškvietė policiją. Šis motociklas priklauso jam, jį pirko sportui, mokėjo 3500 eurų, pats užsiima tokia sportine veikla, važinėja trasose, lenktyniauja, važiuoja per tramplynus, viešame eisme toks motociklas dalyvauti negali, o ir teisės vairuoti jam nereikia, todėl nepagrįstai jam atimta teisė vairuoti. Kadangi jo vairuotas motociklas nelaikytinas transporto priemone, jis turi būti išteisintas.
Dėl nusikalstamos veikos sudėties
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktas numato draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad E. Č. vairavo krosinį motociklą būdamas neblaivus. Nuteistojo skunde, remiantis UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 31 d. raštu, daroma išvada, kad krosinis motociklas nėra transporto priemonė, teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, todėl E. Č. negalėjo būti nuteistas.
9. UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 31 d. rašte nurodyta, kad krosinis motociklas yra neregistruojamas, skirtas uždarai trasai. Šis motociklas yra sportinis inventorius ir jam viešajame eisme dalyvauti draudžiama. Techninė apžiūra ir draudimas šiam motociklui nereikalingas. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas šį raštą parengęs UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas D. K., jame nurodytas aplinkybes patvirtino. Papildomai paaiškino, kad byloje minimo motociklo galia yra 350 cm³ ir šis motociklas gali išvystyti 100 ir daugiau kilometrų greitį.
10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojama motorinės transporto priemonės sąvoka nėra atskleista, todėl šia prasme ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės normas. Transporto priemonių apibrėžimai yra nurodyti SEAKĮ 2 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 34 dalį motociklas – tai dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Byloje esanti VšĮ (duomenys neskelbtini) pažyma (1 t., b. l. 35) patvirtina, kad 2015 metų motociklo KTM 350 variklio darbinis tūris yra 350 cm³. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas D. K. nurodė, kad jų įmonė yra vienintelė Lietuvoje šių motociklų oficiali pardavėja, pateiktą informaciją randa oficialioje KTM bendrojoje duomenų bazėje bei patvirtino, kad 2015 metų gamybos motociklo KTM 350 SX-F variklio galia yra 350 cm³. Taigi šių duomenų visumoje nustatyta, kad E. Č. vairuoto motociklo variklio darbinis tūris viršija 50 cm² ir ši transporto priemonė atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžtą motociklo, t. y. dviratės motorinės transporto priemonės apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, E. Č. veiksmai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo dviratę motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Aplinkybės, kad krosiniam motociklui nereikalinga registracija ir techninė apžiūra, o važiuoti su jais galima tik trasoje, viešajame kelių eisme dalyvauti draudžiama, reikšmės šio motociklo vertinimui ir priskyrimui motorinių transporto priemonių grupei, neturi. SEAKĮ, apibrėžiantis transporto priemonių sąvokas, tokių reikalavimų transporto priemonėms nenumato.
Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo
11. Pirmosios instancijos teismas taikė E. Č. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
12. Pažymėtina, kad remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
13. Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai atėmė iš jo teisę vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti krosinį motociklą nėra reikalinga. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. Č., būdamas neblaivus, vairavo krosinį motociklą, kuris pagal variklio galią prilyginamas dviratei motorinei transporto priemonei. Nors ši transporto priemonė skirta tik uždarai trasai, tačiau E. Č. vairavo šį motociklą ne uždaroje trasoje sporto tikslu, tačiau garažų bendrijos teritorijoje, siekdamas išbandyti motociklo techninį stovį. Neabejotina, kad kelyje tarp garažų vyksta žmonių ir transporto priemonių judėjimas, todėl E. Č. dalyvavo viešajame eisme. Atsižvelgiant į tai, minėtas krosinis motociklas turėjo atitikti visus viešajame eisme dalyvaujančiai transporto priemonei ir ją vairuojančiam asmeniui keliamus reikalavimus, tarp kurių yra ir reikalavimas transporto priemones vairuojančiam asmeniui turėti teisę vairuoti transporto priemones ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
14. Akivaizdu, kad E. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,10 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Nors padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau E. Č. neblaivus vairuoja ne pirmą kartą. Ankstesniu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs analogišką nusikalstamą veiką ir teisė vairuoti jam jau buvo atimta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas E. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios E. Č. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.
Dėl turto konfiskavimo
15. Pirmos instancijos teismas E. Č. taikė dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. E. Č. prašo grąžinti jam jo vairuotą motociklą, paskiriant jam konfiskuotino turto vertės išieškojimą.
16. BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad krosinis motociklas KTM 350 SX-F, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaudotas E. Č. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, BK 72 straipsnio prasme. E. Č. būdamas neblaivus vairavo minėtą transporto priemonę. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl įvykio metu E. Č. vairuotas krosinis motociklas laikytinas konfiskuotinu turtu, numatytu BK 72 straipsnio 2 dalyje.
18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė.
19. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims. Priešingai, motociklas priklauso kaltininkui E. Č. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo imperatyvios BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
20. Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką E. Č. padarė jau būdamas teistas už BK 281¹ straipsnio 1 numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. transporto priemonės vairavimą, kai esant neblaivumo požymiams vengė neblaivumo patikrinimo. Šios aplinkybės rodo, kad E. Č. yra linkęs ignoruoti teisės aktų reikalavimus, todėl siekdamas įgyvendinti prevencinį poveikį, t. y. užtikrinti, jog ateityje motociklu nebūtų pasinaudota nusikalstamai veikai daryti, apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė konfiskuoti E. Č. priklausantį motociklą.
Dėl bausmės individualizavimo
21. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
22. Individualizuodamas bausmę E. Č., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Skirdamas bausmę teismas įvertino ir tai, kad galiojančių nuobaudų E. Č. neturi, dirba, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, turi skolinių įsipareigojimų, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, po nusikalstamos veikos padarymo išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. Č. transporto priemonę vairavo garažų bendrijos teritorijoje, kas parodo mažesnį veikos pavojingumą visuomenei. Tačiau pagrįstai įvertinta ir tai, kad nusikaltimą E. Č. padarė pakartotinai, neatlikęs bausmės už analogiško pobūdžio nusikaltimą. Taigi naują nusikaltimą E. Č. padarė būdamas recidyvistu ir tai apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.
23. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. Č. sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Pažymėtina, kad ankstesniu nuosprendžiu paskyrus E. Č. arešto bausmę ir atidedant bausmės vykdymą 6 mėnesiams, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis vėl pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik paskyrus E. Č. arešto bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per griežta, keisti bausmės rūšį ar mažinti bausmės dydį nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad E. Č. arešto bausme nuteisiamas jau antrą kartą, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir dar kartą atidėti bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo.
24. Šios teismo išvados nekeičia E. Č. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis dirba ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, o jam atliekant arešto bausmę šeima atsidurs sunkioje materialinėje padėtyje, nes be jo uždarbio šeima negauna pajamų. Šiuo atveju apeliantas elgėsi itin neatsakingai ir lengvabūdiškai, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, šeiminės aplinkybės ir šeimos materialinė padėtis jam buvo žinoma iki nusikaltimo padarymo, taigi dabar jis turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 1 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. Č. sudaro 233,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei (2 t., b. l. 76-79).
26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
27. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad jo skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, nuteistasis yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, 233,33 Eur suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo yra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš E. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) – valstybės naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.