Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant A. S., Agnei Juškaitei, dalyvaujant pareiškėjams A. J., E. Č., jų atstovui advokatui Vygaudui Moliui, pareiškėjo E. J. atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei-Gribėnienei, nedalyvaujant pareiškėjui E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. J., E. J. ir E. Č. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjai A. J. ir E. Č. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti, patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) gimęs vaikas yra jų abiejų biologinis vaikas.

Pareiškėjas E. J. į teismo posėdį neatvyko, jo interesams atstovauja jo atstovė advokato padėjėja Viktorija Skridailaitė-Gribėnienė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, prie jo pridėtų dokumentų bei pareiškėjų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad A. J. ir E. J. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Nors sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena atskirai, tačiau santuoka iki šiol nenutraukta. Vaiko gimimo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė moteriškos lyties naujagimis (7 b. l.). Vaiko gimimas bei kilmė iš tėvo nėra įregistruoti.

CK 3.146 straipsnio 2 dalis numato, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės pripažinimas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.140 straipsnio 5 dalies pagrindu supaprastinto proceso tvarka teismo gali būti patvirtinamas bendras vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo tik tuo atveju, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos nutraukimo nepraėjus trims šimtams dienų. Tik tokiu atveju teismo nutartimi patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra pagrindas įrašyti vaiko tėvu ne buvusį vaiko motinos sutuoktinį, o vyrą, pripažįstantį save tėvu. Nagrinėjamu atveju, A. J. (duomenys neskelbtini) dukrą pagimdė santuokoje, o ne po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, todėl šiuo atveju vaiko kilmė iš tėvo negali būti nustatoma pagal CK 3.140 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma remiantis CK 3.140 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas motinos sutuoktinis, o sutuoktinio tėvystė gali būti nuginčyta CK 3.149 – 3. 153 straipsnių nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tokia pozicija išdėstyta ir CK III knygos „Šeimos teisė‘ 3.140 str. 5 d. komentare, kuriame nurodyta, jog ši vaiko kilmės iš tėvo nustatymo tvarka, t. y. paduodant bendrą pareiškimą, negali būti taikoma, kai vaikas yra gimęs santuokoje, tačiau vaiko tėvu save pripažįsta kitas vyras, o ne vaiko motinos sutuoktinis. Tokiais atvejais vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal CK 3.140 str. 1 d., o sutuoktinio tėvystė gali būti nuginčyta CK 3.149-3.153 straipsniuose nustatyta tvarka (V. Mikelėnas ir kt. CK III knygos komentaras „Šeimos teisė“. Justitia, Vilnius 2002, psl. 269). Kadangi šiuo atveju vaiko motina nėra nutraukusi santuokos su E. J., E. Č. tėvystė jos vaikui gali būti pripažinta tik įstatymo nustatyta tvarka nuginčijus sutuoktinio E. J. tėvystę. Kol tėvystė nenuginčyta, pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimas negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. jis nėra pagrindu įregistruoti vyro, laikančio save vaiko tėvu ir nesančiu vaiko motinos sutuoktiniu, tėvystę. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti pareiškėjų A. J., E. J. ir E. Č. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.