Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimo N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 1810 Eur bauda su prekių – 263 pakuočių komercinių pavadinimų vaistų – konfiskavimu. N. P. nubausta už tai, kad 2016 m. lapkričio 21 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, vykdama maršrutiniu autobusu iš (duomenys neskelbtini) srities į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, iki detalaus muitinio tikrinimo pradžios nedeklaravusi, kad gabena teisės aktais privalomas pateikti muitinei prekes ar kitus daiktus, ir laisvanoriškai nepateikdama jų muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno rankiniame bagaže (prie savęs laikytoje rankinėje) ir lagamine autobuso bagažo skyriuje 268 pakuotes komercinių pavadinimų vaistų bendros 345,50 Eur (9,17 BBND) muitinės vertės.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, pripažinęs N. P. padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, skyrė mažesnę, negu sankcijoje numatytas baudos vidurkis, baudą su kontrabandos dalyko konfiskavimu. Teismas taip pat konstatavo, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas šiuo atveju nėra galimas.Apeliaciniame skunde N. P. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą.Skunde apeliantė nurodo, kad, ji norėjo deklaruoti leistiną normą įvežamų vaistų. Tai visada darydavo žodžiu nuo 2016 m. kovo 3 d., kai teismas nubaudė pirmą kartą. Tačiau šį kartą deklaracijos muitinės pareigūnė R. M. nepriėmė, todėl, kad, pagal ją, apeliantė nespėjo deklaruoti vaistų. Po pirmo nubaudimo visada deklaruodavo įvežamus vaistus, kelis kartus detaliai tikrino, bet kontrabandos nebuvo. Šį kartą pareigūnė išlaipino apeliantę iš autobuso detaliam patikrinimui, nors N. P. buvo pasidėjusi krepšį su vaistais ant kelių ir norėjo deklaruoti. Nusivedė patikrinimui į patalpas ir rado kuprinėje dar vaistų. Pareigūnas R. J. surašė protokolą ir į jį įtraukė apeliantės deklaruotus vaistus. Paaiškinime parašė, kad vaistus deklaravo, kurie buvo krepšyje, bet paaiškinimą jai liepė perrašyti. Kadangi autobusas išvažiavo, liudininkų nėra. Teko perrašyti paaiškinimą, kad nespėjo deklaruoti vaistų. Teismo posėdyje muitinės pareigūnė R. M. liudijo melagingai. Apie tai bandė pasakyti teisėjui, bet šis pasakė, kad pareigūnė negali meluoti.Apeliantė teigia nevengianti atsakomybės už savo nusižengimą įstatymams, tačiau jau nieko negali pakeisti. Teismas nubaudė labai griežtai. Gaunama pensija maža. Moka ir pirmą baudą. Pragyvena sunkiai. Kiek gali, padeda giminės. Jie paprašo atvežti vaistų, kadangi Lietuvoje vaistai labai brangūs. Visada, kai važiuoja per sieną, deklaruoja normą įvežamų vaistų. Vaistus veža sau ir giminėms, ne komerciniais tikslais. Labai gailisi, tačiau gyvenimo aplinkybės privertė tai padaryti. Pasižada daugiau nenusižengti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. apeliacinis skundas netenkinamas. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Apylinkės teismas įvertino N. P. padaryto pažeidimo perkvalifikavimo galimybę ir nustatęs, kad perkvalifikuoti pagrindo nėra, N. P. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui pagrįstai taikė ATPK įtvirtintą reglamentavimą. Skundas apygardos teisme taip pat nagrinėtinas vadovaujantis ne ANK, o ATPK normomis. Apeliaciniame skunde N. P. nors ir neneigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, tačiau tvirtina, kad vaistus ji norėjusi deklaruoti, tik pareigūnė žodinės deklaracijos nepriėmė ir nurodė, kad deklaruoti jau per vėlu. Taip pat apeliantė prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, baudą, kadangi jos pajamos yra labai mažos.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo.

N. P. iš esmės neneigia aplinkybių, kad vykdama autobusu gabeno nedeklaruotus vaistus, tačiau tvirtina, kad tokia situacija susidarė tik dėl to, kad jai būnant autobuse pareigūnė R. M. atsisakė priimti jos žodinę deklaraciją. Atkreipiamas dėmesys, kad šią versiją apeliantė buvo nurodžiusi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, įvertinęs N. P. paaiškinimus ir palyginęs juos su kitais įrodymais, padarė išvadą, kad jais tikėti nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas, dar kartą patikrinęs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog N. P. kaltė įrodyta ne tik R. M. parodymais, bet ir kitais įrodymais (žodinės deklaracijos muitinės apskaitoje duomenimis, pirminiu N. P. paaiškinimu pažeidimo fiksavimo metu, daiktų dokumentų paėmimo protokolu, muitinės pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais įrodymais), yra pagrįsta, motyvuota visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Nors N. P. skunde teigia, kad ji buvo priversta perrašyti paaiškinimą, tai ji buvo nurodžiusi ir apylinkės teisme, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius, byloje nėra. Patikrinimą atlikusių ir protokolą surašiusių pareigūnų suinteresuotumas šioje byloje nėra nustatytas, todėl nesiremti jų nurodytomis aplinkybėmis ir jomis netikėti pagrindo nėra. Pati N. P. jau buvo bausta už analogišką pažeidimą, neneigė, kad jai žinoma vaistų deklaravimo tvarka, todėl jos teiginiai, kad ji nespėjo deklaruoti vaistų ir buvo priversta perrašyti paaiškinimą, vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.Pažymima, kad įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos buvo taikomos netinkamai. Teismo išvados dėl N. P. kaltės padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra motyvuotos ir pagrįstos, administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai jos veiksmuose atskleisti ir įvertinti tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės skundžiamame nutarime padarytų išvadų nepaneigia.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Apeliaciniame skunde N. P. prašo įvertinti jos sunkią turtinę padėtį, realią galimybę sumokėti paskirtą baudą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, baudą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybė buvo svarstyta ir padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju minėto straipsnio taikymas nėra galimas. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis sutinka. N. P. padarytas pažeidimas, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo už jį numatytą sankciją, laikytinas pavojingu. Įvertinus apeliantės paaiškinimus, darytina išvada, kad savo kaltę ji pripažino tik iš dalies, savo neteisėtus veiksmus bandė pateisinti nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Be to, tos pačios rūšies pažeidimas buvo padarytas ir anksčiau, už jį paskirta nuobauda yra galiojanti. Atkreipiamas dėmesys, kad N. P. už analogišką pažeidimo padarymą paskirta nuobauda kartą jau buvo sumažinta taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau apeliantė išvadų nepadarė vėl nusižengdama. N. P. finansinė padėtis, įvertinus paminėtas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju negali būti lemiamu kriterijumi taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek N. P. paaiškinimus, tiek jos elgesio motyvus, duomenis apie jos turtinę padėtį ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant mažesnę, negu vidurkis, baudą. Nesutikti su tokia išvada pagrindo nėra. N. P. savo skunde naujų esminių nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Toki aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamame nutarime administracinei atsakomybei pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį kilti reikšmingos aplinkybės nustatytos ir įvertintos, šio pažeidimo sudėties požymiai N. P. veiksmuose atskleisti ir jų buvimas pagrįstas byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintais įrodymais. Nuobauda individualizuota tinkamai. Konstatuojama, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas galioti, o N. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.