- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-594-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05755-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administraciją
- Trečiasis asmuo
- S. M., V. G., P. L. B., T. I., I. N., G. I., S. B.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-594-544/2016
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05755-2015-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės, išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) M. L. prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovę Panevėžio rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, esant tretiesiems asmenims S. M., V. G., P. L. B., T. I., I. N., G. I., S. B., buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. L. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administraciją sutvarkyti drenažo sistemą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – drenažo sistema), esančią (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini) rajone, taip, kad ji atitiktų statybos techninius reikalavimus. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas faktas, kad ji ir tretieji asmenys įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) metais baigtus statyti inžinerinius statinius – drenažo sistemą, nors sprendime nurodyta, kad jie įgijo nuosavybę į lietaus nuotekų tinklus. Nuo 2006 m. iki 2013 m. tarp drenažo sistemos bendraturčių ir Panevėžio rajono savivaldybės buvo susiklostę faktiniai drenažo sistemos panaudos santykiai. Panevėžio rajono savivaldybė nuo 2006 m. iki 2013 m. prižiūrėjo, valė drenažo sistemą, kontroliavo jos būklę. 2013 metais užsikišus drenažo sistemai, savivaldybė atsisakė ją tvarkyti. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę, kad sistema būtų atstatyta iki tokios būklės, kokios ji buvo perduota atsakovei naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių drenažo įrenginių būklę, buvusią 2006 metais, kuomet Panevėžio rajono savivaldybė pradėjo naudotis ieškovei ir kitiems asmenims priklausančia sistema. Be to, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad 2013 metais, pasibaigus panaudos teisiniams santykiams, savivaldybė naudojosi statiniais, o taip pat kokia jų būklė buvo 2013 metais, pasibaigus panaudos teisiniams santykiams. Pagal ieškovės pareiškimus ir skundus dėl drenažo sistemos priežiūros tyrusios institucijos nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės magistralinė vandens nuvedimo linija yra neveikianti, o bylos nagrinėjimo metu ieškovė, tretieji asmenys P. L. B., T. I., liudytoja V. B. patvirtino, jog šiuo metu drenažo sistema veikia, tačiau nėra garantijos, kad ji veiks ateityje. Šiuo metu sistema yra tvarkinga ir veikianti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus galima teigti, jog prašomi sutvarkyti inžineriniai įrenginiai faktiškai veikia ir jais galima naudotis, o atsakovė ieškovei tam nekliudo.
Šalies argumentai
Ieškovė M. L., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Panevėžio apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
2016 m. gegužės 25 d., birželio 7 d. bei birželio 13 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauti ieškovės (apeliantės) M. L. prašymai dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apeliacinio proceso šioje byloje nutraukimo. Prašymuose ieškovė patvirtino, kad jai yra aiškios ir suprantamos apeliacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Iš pateiktų prašymų turinio taip pat galima suprasti, jog ieškovė vertina, kad apeliacinis procesas nėra tikslingas, o piniginės lėšos bus panaudotos neefektyviai.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Vadovaujantis CPK 308 str. 1 d., apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška. Kartu toks atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 2 d., 308 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) M. L. prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, nenustatė, kad jo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 1 d., 338 str.). Prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo pateiktas CPK 308 str. 1 d. nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė (apeliantė) patvirtino, kad jai yra aiškios ir suprantamos atskirojo skundo atsisakymo teisinės pasekmės (CPK 308 str. 3 d.). Tokias aplinkybes papildomai pagrindžia ir tai, kad pateiktuose prašymuose ieškovė nurodė ieškosianti kitų, neteisminių būdų pagrįsti savo įsitikinimą bei poziciją ir įrodyti tvirtinamas aplinkybes, o, be to, toliau tęsiant teisminį bylinėjimąsi, ji gali pakenkti savo sveikatai. Taigi galima pagrįstai spręsti, kad apeliantė supranta, jog atsisakius apeliacinio skundo ji nebeturės galimybės skųsti minėto teismo sprendimo, kuriuo jos pareikštas ieškinys buvo atmestas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos, būtinos ieškovės (apeliantės) M. L. apeliacinio skundo atsisakymui priimti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas nebuvo apskųstas kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priėmus apeliantės M. L. apeliacinio skundo atsisakymą apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 str. 2 d.,).
Pagal byloje esančius duomenis ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, už jį sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, todėl, priėmus ieškovės apeliacinio skundo atsisakymą, ši suma ieškovei grąžintina (CPK 87 str. 2 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) M. L. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės M. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, nutraukti.
Valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti grąžinti ieškovei M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. kovo 24 d. (op. archyvo kodas (duomenys neskelbtini)) už apeliacinį skundą.