- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- eA-1085-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07720-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Y. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Y. B. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 23S70551 (toliau – ir Sprendimas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo tikslą keliauti į Lietuvą ir Prancūziją, todėl kreipėsi dėl Šengeno vizos išdavimo į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai ir Pakistano Islamo Respublikai (toliau – ir Ambasada). Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad kelionės tikslas – turizmas, prie prašymo pridėjo visus šį kelionės tikslą pagrindžiančius dokumentus: leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), kelionių draudimą, el. bilietų rezervaciją lėktuvų skrydžiams, informaciją apie apsistojimo vietas Vilniuje ir Paryžiuje, banko sąskaitos duomenis, taip pat paaiškino, kad planuoja aplankyti įvairius turistinius objektus.
1.2. Pareiškėjo prašymas dėl Šengeno vizos išdavimo nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo ir yra abejonių, ar pareiškėjas išvyks iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo pabaigos. Pareiškėjas Ambasados sprendimo neskundė, manydamas, kad ateityje planuodamas keliones surinks papildomai kelionių tikslą pagrindžiančių dokumentų ir jam bus išduota Šengeno viza, suteikianti teisę keliauti po Šengeno valstybes. Tačiau po Ambasados sprendimo buvo priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui yra užkertamas kelias atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir į kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritoriją iki 2026 m. gegužės 17 d.
1.3. Sprendimas priimtas neobjektyviai ir nemotyvuotai, neatlikus visapusiško ir išsamaus tyrimo dėl pareiškėjo situacijos, pritaikytos sankcijos yra neproporcingos ir neteisingos, Sprendimas priimtas tik perrašant Ambasados sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, kurioje formaliai konstatuota, jog pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, keliama nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas neatliko jokio individualaus tyrimo dėl pareiškėjo situacijos, nesiaiškinant, ar iš tikrųjų pareiškėjo atveju egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis pareiškėjas pateikė, ir ar apskritai tokius pateikė. Departamentas nesikreipė į pareiškėją ir jam nebuvo sudaryta galimybė asmeniškai pateikti savo paaiškinimus dėl Ambasados sprendime nustatytų aplinkybių.
1.4. Pareiškėjo kelionės tikslas buvo Prancūzija, kurioje pareiškėjas jau lankėsi 2022 m. lapkričio mėn. darbo reikalais, dalyvavo konferencijoje, susitikimuose su bendradarbiais. 2022 m. pareiškėjas neliko Prancūzijoje nelegaliai, o išvyko. Taigi ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas laikosi lankymosi Šengeno zonoje esančiose valstybėse nustatytos tvarkos, ir kartu paneigia grėsmę, kad pareiškėjas neišvyks iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo pabaigos.
1.5. Sutiktina su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjas bandė gauti Šengeno vizą Lietuvoje vien tik todėl, kad klaidingai manė, jog gaus vizą lengviau ir greičiau negu Prancūzijoje. Būtent dėl tos pačios priežasties pareiškėjas bandė gauti Šengeno vizas ir kitose valstybėse. Tačiau pareiškėjas gailisi dėl šių įvykių ir sprendimų neišduoti vizų neskundžia, kadangi nusprendė pasimokyti iš savo klaidų ir nereikšti prašymų dėl Šengeno vizos išdavimo, jeigu neturės atitinkamų kelionės tikslą pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų. Sprendime turėjo būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjo atžvilgiu taikomų sankcijų pagrįstumas, teisėtumas ir proporcingumas. Atsakovas privalėjo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų, jog iš tiesų egzistuoja pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė ir (ar) pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes priešingu atveju toks kaltinimas laikytinas menamu, grįstu prielaidomis, o viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai negali būti pagrįsti prielaidomis ir spėjimais.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti jam Šengeno vizą. Ambasada, vadovaudamasi 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies a) ii punktu (vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų) ir b punktu (vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo), 2023 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui.
2.2. Nagrinėjant prašymą išduoti Šengeno vizą nustatyta, kad pareiškėjas nurodė vykstantis turistiniais tikslais. (duomenys neskelbtini) studijuoja ir dirba nuotoliniu būdu. 2022–2023 m. jam keturis kartus atsisakyta išduoti Ispanijos Karalystės (dukart), Italijos Respublikos ir Austrijos Respublikos Šengeno vizas, turėjo dvi išduotas Šengeno vizas. Kelionės plane pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje praleis 7 dienas, o Prancūzijoje – 5, tad kilo įtarimų, jog jis iš tiesų ketina vykti tik į Prancūziją. Įtarimus sustiprino tai, kad viešbučio rezervacija neapmokėta, taip pat pateikta tik skrydžio rezervacija, o ne išpirkti bilietai. Pareiškėjas interviu metu nurodė turintis draugų Prancūzijoje, su jais esą susitiktų Vilniuje, tačiau negalėjo paaiškinti, ką veiks Vilniuje savaitę laiko, minėjo Trakų pilį, KGB muziejų, tačiau nežinojo jų kainų, Trakų ir Vilniaus atstumų, kur apsistos. Pareiškėjas vėliau pripažino, kad į Lietuvą nė neketina vykti, pirmas ir vienintelis tikslas Prancūzija, tačiau ten vizą gauti sunkiau, tačiau jis internete skaitė, kad Lietuvos vizą gauti itin lengva, todėl nusprendė pasinaudoti proga. Paklausus apie ankstesnius atsisakymus išduoti vizas, pareiškėjas nurodė, kad tik Austrija jam neišdavė vizos, apie Ispanijos ir Italijos sprendimus neišduoti vizų mėgino nuslėpti. Dėl to pareiškėjas nepagrindžia vykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, vykimo tikslas kitoks, nei deklaruojama, pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, keliama nelegalios migracijos grėsmė.
2.3. Sprendime buvo nustatyta, kad užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą, patikrinus jo duomenis informacinėse sistemose socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, todėl vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 9.2 punktu, nustatytas 3 metų draudimas atvykti laikotarpis.
2.4. Nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Įvertinus ginčijamu Sprendimu nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nuspręsta, kad užsienietis ir ateityje gali siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą vizą ir siekti vykti į Šengeno erdvę, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, inter alia visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, užsieniečio duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti jam Šengeno vizą. Ambasada, vadovaudamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) ii punktu ir b punktu, 2023 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui. Departamentas 2023 m. gegužės 18 d. priėmė byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2026 m. gegužės 17 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2026 m. gegužės 17 d.
5. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog priimant Sprendimą buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nes ši teisė nėra savitikslė ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien ši aplinkybė neleidžia spręsti apie priimto akto pagrįstumą ir teisėtumą.
6. Teismas pažymėjo, jog iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas atsižvelgė į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą, į pareiškėjo esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi Sprendime pažymėta, jog nenustatyta, kad pareiškėjas turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, į tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, į tai, jog nenustatyti Kriterijų vertinimo tvarkos 8.3.2 papunkčio reikalavimai.
7. Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad atsakovas neatliko visapusiško ir išsamaus tyrimo dėl pareiškėjo situacijos, nes draudimas atvykti 3 metų terminui nustatytas pagrįstai vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 9.2 papunkčiu, kuris yra imperatyvus, t. y. nustačius, jog kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo asmeniui nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Teismas pažymėjo, jog Departamentas, nustatęs visas Kriterijų vertinimo tvarkos 9.2 papunkčio aplinkybes, turėjo pagrindą nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį ir toks draudimo atvykti laikotarpis yra proporcingas bei atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sprendime nurodyta, kad įvertinus tai, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą, bei priežastis, dėl kurių jam atisakyta išduoti vizą, kad nors jis šiuo metu neturi galiojančios vizos, bet įvertinus nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šis užsienietis ir ateityje gali neteisėtais būdais siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą vizą ir siekti vykti į Šengeno erdvę nepagrindžiant numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, tokiu būdu keldamas nelegalios migracijos grėsmę, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
9. Teismas taip pat pažymėjo, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas neapsiribojo tik Ambasados priimtu Sprendimu dėl vizos išdavimo, tačiau taip pat įvertino aplinkybes dėl kurių buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą bei vertino duomenis apie tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką ir tai, kad jo kilmės valstybėje pasitaiko atvejai, kai pateikiama melaginga informacija. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina tai, kad Departamentas vertino ir Ambasados nustatytas aplinkybes, todėl nustatė pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones.
10. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, jog ginčijamas Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog nei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą. Priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl vizos išdavimo, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nesutikimą su pareiškėjo argumentais, kad Departamente nebuvo atlikta jokio individualaus tyrimo dėl pareiškėjo situacijos, nebuvo aiškinamasi, ar iš tikrųjų pareiškėjo atveju egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis pareiškėjas pateikė ir ar apskritai tokius pateikė, motyvavo tuo, kad Departamentas atsižvelgė į priežastį, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti vizą, taip pat nustatė, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis bei nenustatė Kriterijų vertinimo tvarkos 8.3.2 papunkčio reikalavimų. Tačiau šios aplinkybės buvo tik nurodytos cituojant teisės aktų nuostatas ir nevertinant pareiškėjo individualios situacijos.
11.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas gailisi dėl savo neatsakingo poelgio, o Sprendimu nusprendus uždrausti jam atvykti į Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės valstybes, yra neproporcingai apribojamos jo teisės, sukeliamos neigiamos pasekmės jo asmeniniams interesams.
11.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kodėl pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią tariamai nelegaliai migracijai, nepakako vien atsisakymo išduoti Šengeno vizą, ir kodėl buvo būtinos papildomos reikšmingai judėjimo laisvę ribojančios priemonės.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Departamentas nustatė, kad pareiškėjui buvo neišduota viza Ambasados 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu ir pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Taigi priimant ginčijamą Sprendimą buvo vadovautasi pagrįstu ir teisėtu Ambasados sprendimu, kuriame ir buvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas nurodė vykstantis turistiniais tikslais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia Sprendimo išvadų pagrįstumą.
12.2. Ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, buvo priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendime pažymėta, kad įvertinus tai, jog uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą, bei priežastis, dėl kurių jam atisakyta išduoti vizą, kad nors jis šiuo metu neturi galiojančios vizos, bet įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali neteisėtais būdais siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą vizą ir siekti vykti į Šengeno erdvę nepagrįsdamas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų ir tokiu būdu keldamas nelegalios migracijos grėsmę, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Todėl šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 23S70551 pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą.
15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo bei bylos faktines ir teisines aplinkybes, pripažino, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus atsisakymo išduoti vizą priežastis.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į tai, jog Sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, neatlikus individualaus tyrimo ir yra neproporcingas siekiamiems tikslams.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, tačiau Ambasada 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 1 d. a) ii p. ir b) p.). Byloje ginčo dėl šio sprendimo nėra, taip pat nenustatyta, jog šis sprendimas būtų pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Kaip matyti iš bylos duomenų, Ambasada 2023 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į Departamentą, prašydama uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui ir nurodydama, jog duomenys turėtų būti pateikti Šengeno informacinėje sistemoje.
19. Ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus, jog pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą. Sprendime nurodoma, jog pareiškėjas teigė vyksiantis turistiniais tikslais, tačiau nors kelionės plane jis nurodė, jog ketina vykti į Lietuvą (7 d.) ir Prancūziją (5 d.), vėliau pripažino, jog į Lietuvą nė neketina vykti, pirmas ir vienintelis tikslas yra Prancūzija, tačiau ten vizą gauti sunkiau, o jis internete skaitė, kad Lietuvos vizą gauti itin lengva, todėl nusprendė pasinaudoti proga. Be to, Sprendime nurodoma, jog pareiškėjui 2022–2023 m. keturis kartus Ispanijos (2 kartus), Italijos ir Austrijos atsisakyta išduoti Šengeno vizas, tačiau paklausus apie ankstesnius atsisakymus išduoti vizas, jis informaciją apie Ispanijos ir Italijos sprendimus mėgino nuslėpti. Atsižvelgus į tai, Sprendime teigiama, jog pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo vykimo tikslas kitoks nei deklaruojama, pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, keliama nelegalios migracijos grėsmė.
20. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
21. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 8 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, atsižvelgiama į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8.1 p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (8.2 p.); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti vizą ar ją panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8.3.1 p.) / užsienietis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ar bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos (8.3.2 p.).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 19 punkte nurodytos ir byloje nepaneigtos ginčo faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju vizos išdavimo procedūros metu pareiškėjas nurodė ne tikrąjį savo vykimo į Lietuvos Respublikos tikslą ir prašymą grindė tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t. y. siekė neatskleisti ankstesnių Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų atsisakyti jam išduoti vizą, be to, nors kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas ir teigė, jog Lietuvoje praleis 7 dienas, jis vėliau pripažino, jog ketina vykti tik į Prancūziją. Taigi byloje nėra pagrindo abejoti, jog spręsdamas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 8.1 punktu, atsižvelgė į priežastį, dėl kurios pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą Ambasados sprendimu.
23. Taip pat pažymėtina tai, jog kaip matyti iš Sprendimo, nagrinėdamas ginčo klausimą atsakovas vertino Kriterijų vertinimo tvarkos 8.2 punkto aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padarė pagrįstą bei pareiškėjo teisminio proceso metu nepaneigtą išvadą, jog pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta.
24. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas tinkamai įvertino Kriterijų vertinimo tvarkos 8 punkte nurodytas aplinkybes ir ginčijamame Sprendime motyvuotai jas išnagrinėjo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pripažindamas šias Sprendimo išvadas pagrįstomis, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog pareiškėjas gailisi nurodęs tikrovės neatitinkančius duomenis, pripažintini subjektyvaus pobūdžio ir nesudarančiais pagrindo daryti priešingas išvadas dėl ginčo esmės nei išdėstytos kompetentingų institucijų sprendimuose.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstai ir teisėtai.
26. Vertinant draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo aspektu Sprendimas yra grindžiamas Kriterijų vertinimo tvarkos 9.2 punktu, pagal kurį 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įvertinus faktą, jog pareiškėjas vizos išdavimo procedūros metu nurodė be kita ko neteisingus duomenis dėl vykimo tikslo ir sąlygų bei siekė suklaidinti kompetentingas institucijas, nenustatytas pagrindas abejoti skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad atsakovas, nustatęs Kriterijų vertinimo tvarkos 9.2 punkto aplinkybes, turėjo pagrindą ginčijamu Sprendimu nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį ir toks draudimo atvykti laikotarpis pripažintinas proporcingu, padarytu atsižvelgus į pareiškėjo veiksmus.
28. Kartu pažymėtina tai, jog nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė eilę faktinių aplinkybių, susijusių su jo studijomis, kelionėmis, komandiruotėmis bei kitomis veiklomis, šios subjektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, jog 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis buvo nustatytas tinkamai įvertinus ginčo faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, skirtas užkirsti kelią nelegalios migracijos grėsmei ir piktnaudžiavimui nacionalinės bei Europos Sąjungos teisės nustatytomis procedūromis.
29. Atsižvelgdama į tai bei pripažinusi draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstu ir teisėtu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Kriterijų vertinimo tvarkos 9.2 punktu, pripažįsta proporcingu ir nustatytą šio draudimo terminą – 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos.
30. Spręsdama dėl sprendimo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėjų kolegija pažymi, jog duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus (NAS taisyklių 15 p.).
31. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
32. Situacijos, kurioms taikomas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (SIS reglamento 24 str. 2 d. c) p.).
33. Įvertinusi ginčo faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis pareiškėjas bandė apeiti atitinkamas vizų išdavimo tvarkos nuostatas dėl atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvimo joje.
34. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Y. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.