Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ bei 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos bei visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga" skundus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D.Z. ir uždarajai akcinei bendrovei „Statybos progresija“ dėl įsakymo ir statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

pareiškėjos 702-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau - 702 GNSB) bei visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga" (toliau - Organizacija) su skundais kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-17 įsakymą Nr.30-48 „Dėl sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo" bei prašydamos panaikinti 2007-09-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - Savivaldybė) išduotą statybos leidimą Nr.GN/979/07-0915.

Savo reikalavimus pareiškėjos 702 GNSB ir Organizacija pagrindė tuo, kad šis detalusis planas parengtas, vadovaujantis 2001-07-18 Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr.374 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendimų tvirtinimo" patvirtintu Vilniaus miesto bendrojo plano pakeitimu, kurio galiojimas buvo sustabdytas. 2007-01-17 šis teises aktas negaliojo, todėl Savivaldybė negalėjo tvirtinti detaliojo plano, kuris buvo pagrįstas ir parengtas, vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu. Ginčijamo detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene laikotarpiu planavimo organizatoriui, plano rengėjui ir Vilniaus miesto savivaldybei pareiškėjos pateikė pasiūlymą „Dėl miško, esančių želdynų ir medžių išsaugojimo, dėl detalaus plano rengimo ir svarstymo su visuomene procedūrų pažeidimų ištaisymo, dėl planuojamos teritorijos neigiamų padarinių aplinkiniams gyventojams ir aplinkai sumažinimo", tačiau atsakymo negavo, tuo pažeidžiant Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 11 punktą. Tvirtinant ginčijamą detalųjį planą, turėjo būti keičiamas ir Vilniaus miesto bendrasis planas, pakeičiant bendrojo naudojimo teritorijos želdynams įrengti paskirtį į gyvenamąją teritoriją. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą užstatymo intensyvumas turėtų neviršyti 0,4, tačiau ginčijamame detaliajame plane yra nustatytas 40 proc. užstatymo tankis ir 1,4 užstatymo intensyvumas, o tai 3,5 karto viršija Vilniaus miesto bendrojo plano mažaaukštei gyvenamajai teritorijai leidžiamą užstatymo intensyvumą. Buvo viršytas statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 11 punkte nustatytas daugiabučių pastatų statybai reikalingas minimalus sklypo plotas. Minimalus privalomas sklypo plotas turėtų būti 5224.54 kv.m. Vienas sujungiamas sklypas yra ištisai apaugęs mišku, todėl Savivaldybė 2005 m. gruodžio mėnesį negalėjo išduoti planavimo sąlygų ir leidimo planuoti daugiabutę statybą valstybinės reikšmės miško žemėje ir turėjo būti gautos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąlygos planavimui. Planavimo organizatorius D.Z. ir plano rengėjas valstybinės reikšmės miško žemėje suplanavo naują gatvę. Nei skelbimuose spaudoje, nei detalaus plano viešo svarstymo metu apie gatvių planavimą ar perplanavimą nebuvo net užsiminta, planavimas vyko ir už D.Z. priklausančių sklypų ribų, gatves valstybinėje žemėje turi planuoti savivaldybė, nes teisės aktai neleidžia privatiems asmenims vykdyti planavimo darbus ne jiems priklausančioje ir ne jų naudojamoje arba valdomoje teritorijoje. Būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, aplinkosaugos, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, o asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės. Planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir D.Z. buvo pasirašyta 2005-10-29, o skelbimas vietos spaudoje išspausdintas tik 2005-11-19, t.y. praleidus nustatytą terminą. Savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje ši informacija nebuvo paskelbta. Vietos spaudoje pateiktas skelbimas neatitiko Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 27.1 punkte išdėstytų reikalavimų. Detalaus plano viešo svarstymo procedūros buvo vykdomos, pažeidžiant Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 4, 7.3, 7.4, 8, 27, 29. 30 ir 37 punktų reikalavimus. Visu viešos ekspozicijos laikotarpiu nepavyko pamatyti ar gauti iš plano rengėjo aiškinamojo rašto, planavimo sąlygų, planavimo užduoties, suvestinio inžinerinių tinklų plano, sprendinių vertinimo ataskaitų, kadangi šie dokumentai arba nebuvo parengti, arba, pažeidžiant teisės aktus, pareiškėjos nebuvo su jais supažindintos. Verkių seniūnijos patalpose pakabintame brėžinyje sklypų užstatymas nurodytas 40 proc., tačiau brėžinyje statinių vieta nurodyta žymiai didesnėje teritorijoje, nepaliekant vietos želdynams, vaikų žaidimo aikštelėms, aikštelėms paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms. Brėžinyje nurodyta, kad planuojamas teritorijos užstatymo intensyvumas bus 1,2 ir teritorijos naudojimo pobūdis - G2. Tuo tarpu patvirtintas užstatymo intensyvumas yra 1,4, o teritorijos naudojimo pobūdis yra GI. Ginčijamame sprendime pastato aukštis yra skaičiuojamas nuo didžiausios altitudės, taip leidžiant realiai statyti keliais metrais aukštesnį pastatą. Sąmoningai buvo siekiama eliminuoti suinteresuotą visuomenę iš teritorijos planavimo procesų, buvo nurodytas klaidinantis planuojamos teritorijos adresas. Skelbimo teksto formuluotė neleido suprasti, kad bus planuojama nutolusi nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija. Tokiu būdu, klaidinantis planuojamos teritorijos adreso nurodymas neleido suinteresuotiems asmenims ir pareiškėjoms pasinaudoti įstatymų jiems suteikta teise nuo detalaus plano rengimo pradžios dalyvauti šiame viešame procese. Ginčijamu detaliuoju planu yra pažeistos 702 GNSB ir jos narių subjektines teisės į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, taip pat teisė teikti pasiūlymus, reikšti pastabas dėl planavimo sprendinių. Nepanaikinus ginčijamo detalaus plano sprendinių, pablogės bendrijos narių galimybė patekti į valstybinės reikšmės mišką ir bendro naudojimo teritorijas, sumažės želdynų, bendro naudojimo teritorijos ir miško plotas, ženkliai padidės triukšmas, ramus individualių namų kvartalas pavirs pravažiuojamu kvartalu į daugiabučių namų kvartalą, žmonių ir automobilių srautas išaugs 2,5 karto. Pateiktame brėžinyje nenurodyta, į kokius inžinerinius tinklus planuojama jungti naujai pastatytus namus. Tokiu būdu reikia suprasti, kad planuojama pasijungti į pagal ankstesnius detaliuosius planus suplanuotus tinklus. Detalus planas parengtas ant toponuotraukos, kurioje neteisingai pažymėtos ir nenurodytos saugomos teritorijos (valstybinės reikšmės miškas), neparodyta įrengta veja ir jaunas pušynas, neparodyti visi planuojamoje teritorijoje esantys suaugę medžiai. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punktą detalieji planai negali būti rengiami, jei jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams, taip pat Įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Šio detalaus plano tikslas - suplanuoti daugiabutę statybą valstybinės reikšmės miško teritorijoje, bendrojo naudojimo teritorijoje - savo esme prieštaravo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir Miškų įstatymui, ir Vilniaus miesto bendrajam planui, todėl negalėjo būti rengiamas ir tvirtinamas.

702 GNSB bei Organizacija paaiškino, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas neteisėtai, nepagrįstai ir pažeidžiant galiojančius teisės aktus, pažeidžia pareiškėjų interesus bei prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Statybos leidimas išduotas, vadovaujantis Savivaldybės 2007-01-17 įsakymu Nr.30-48, kuris priimtas pažeidžiant galiojančias teisės normas ir kurio teisėtumo klausimas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pagal UAB „Grinda" 2007-04-12 išduotas technines sąlygas Nr.07/073, tretysis suinteresuotas asmuo D.Z. jo planuojamo statyti daugiabučio namo lietaus kanalizaciją turėjo planuoti pajungti į lietaus kanalizacijos tinklus, esančius Visorių-Vaičaičio gatvių sankirtoje. Šioje vietoje esanti lietaus kanalizacija nuosavybės teise priklauso 702 GNSB, todėl buvo grubiai pažeistos 702 GNSB teisės ir galiojantys teisės aktai. Pagal UAB „Vilniaus vandenys" 2007-04-16 išduotas technines sąlygas Nr.07/419, D.Z. jo planuojamo statyti daugiabučio namo vandentiekio ir buitines nuotekynės (fekalinės kanalizacijos) tinklų pajungimą į 698 IGNSB anksčiau suprojektuotus inžinerinius tinklus turėjo derinti su šia bendrija, tačiau to nedarė. Statybos leidimas suteikia teisę statyti statinius, kurių statymas prieštarauja galiojančiam Vilniaus miesto bendrajam planui, kuris nustato, kad šioje teritorijoje užstatymo intensyvumas negali viršyti 0,4, tačiau pagal statybos leidimą numatytas 1,27 užstatymo intensyvumas, pastatant 47 butų daugiabutį namą. Buvo pažeista statybos leidimo išdavimo tvarka, nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" patvirtinimo" 16 punkte. Pagal šį reglamentą prašymas išduoti statybos leidimą turėjo būti patenkintas arba atmestas per 10 dienų, nuo prašymo pateikimo dienos. Kadangi Nuolatinės statybos komisijos posėdis įvyko 2007-07-25, statybos leidimas turėjo būti išduotas arba prašymas turėjo būti atmestas iki 2007-08-03, nes prašymai dėl statybos leidimų pateikiami ne vėliau kaip trys dienos iki Nuolatinės komisijos posėdžio. Toponuotrauka, ant kurios parengtas projektas, neatitinka tikrovės, joje neparodyti visi planuojamoje teritorijoje augantys medžiai, todėl projekte nurodoma, kad reikės iškirsti tik keletą medžių, nors realiai reikės iškirsti keliasdešimt medžių.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimuose į pareiškėjų 702 GNSB bei Organizacijos skundus nurodė, kad su skundais nesutinka ir prašė šias bylas nutraukti, pareiškėjoms praleidus nustatytą skundo padavimo teismui terminą arba juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas paaiškino, jog 702 GNSB planavimo organizatoriui pateikė 2006-01-26 pasiūlymą dėl rengiamo detaliojo plano. Planavimo organizatorius pasiūlymus pateikusiai pareiškėjos motyvuotai atsakė 2006-02-07. Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. nustatyta, kad planavimo organizatoriaus atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nors pareiškėja nepateikė skundo, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-02-09 raštu paaiškino, kad nenustatyti projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminiai pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, 2006-11-14 patikrinimo akte dėl detaliojo plano tvirtinimo pateikta teigiama išvada ir siūlymas tvirtinti detalųjį planą, patikslinus valstybinės reikšmės miško schemą. 702 GNSB dėl minėto rašto turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo jo gavimo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdami į tai, byla nutrauktina, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p. pagrindu. Skundžiamas detalusis planas buvo derintas ir aptartas su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka. Apie detaliojo plano rengimą paskelbta spaudoje (2005 m. lapkričio 19 d., gruodžio 31 d. dienraštyje „Lietuvos rytas"), projektas svarstytas viešame svarstyme, parengta viešojo svarstymo su visuomene ataskaita ir protokolas. 702 GNSB teikė pasiūlymus dėl detaliojo plano, todėl žinojo apie detaliojo plano rengimą. Ginčijamu detaliuoju planu, nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, apjungti sklypai, nustatytas teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas. Detalusis planas buvo suderintas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovu. Detaliuoju planu naujos gatvės suprojektuotos nebuvo.

Savivaldybė taip pat paaiškino, jog ginčijamas statybos leidimas išduotas teisėtai. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsniu, Nuolatinė statybos komisija, prieš išduodama statybos leidimą, privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus. Nagrinėjamos bylos atveju tiek UAB „Grinda", tiek UAB „Vilniaus vandenys" atstovai savo parašais patvirtino statinio projekto atitikimą išduotoms techninėms sąlygoms ir jokių pažeidimų nenustatė. Nesuprantama, kokias įrodymais 702 GNSB grindžia savo teiginius, kad pagal išduotas UAB „Grinda" 2007-04-12 technines sąlygas Nr.07/073 lietaus vandens nuotekynas yra numatomas prijungti prie šiai bendrijai nuosavybės teise priklausančių tinklų. UAB „Grinda" išduotose techninėse sąlygose nėra nurodyta, kad yra jungiamasi prie pareiškėjai 702 GNSB priklausančių tinklų, todėl 702 GNSB teiginys, kad taip yra pažeistos jo nuosavybės teisės yra nepagrįstas. 702 GNSB teigia, kad statybos leidimas yra neteisėtas, nes nėra gautas 698 IGNSB ir 702 GNSB sutikimas jungtis prie jų suprojektuotų inžinerinių tinklų (vandentiekio ir nuotekų). Tokie teiginiai yra nepagrįsti ir klaidingi, visų pirma, niekur statybos leidime ir projekte nėra nurodyta, kad yra jungiamasi būtent prie 702 GNSB ar 698 GNSB priklausančių inžinerinių tinklų, antra, pateiktas UAB „Vilniaus vandenys" raštas tik patvirtina šią nuostatą, kad pagal UAB „Vilniaus vandenys" išduotas technines sąlygas Nr.07/419 prisijungimas prie vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų yra numatytas nuo UAB „Vilniaus vandenys" priklausančių tinklų. Statybos leidimas išduotas, remiantis 2007-01-17 Savavaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 patvirtintu detaliuoju planu, kuriame yra numatytas 1,4 užstatymo intensyvumas, kai tuo tarpu statybos leidime nurodyta užstatymo intensyvumas 1,27. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantis Vilniaus bendrasis planas buvo patvirtintas 2007-02-14, t.y. jau po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo. 702 GNSB nurodo, kad tai jog statybos leidimas buvo išduotas ne per 10 d. nuo prašymo pateikimo, o vėliau tik įrodo jog projektas nebuvo tinkamas, taip pat trūko suderinimų su savininkais inžinerinių tinklų, prie kurių numatoma jungtis. Toks pareiškėjos teiginys nepagrįstas ir neteisingas, visų pirma, tai jog statybos leidimas buvo išduotas ne per 10 dienų, kaip tai nurodyta STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 18 p., nesuponuoja statybos leidimo neteisėtumo, atsižvelgiant į Nuolatinės komisijos posėdžio protokolo Nr.47 pastabas, statytojas D.Z.) įvykdė visas nurodytas pastabas, tai patvirtina ir 2007-09-07 viza „Pastabos įvertintos" ir 2007-09-10 buvo išduotas statybos leidimas. Be to, Nuolatinės komisijos protokole nurodytos pastabos neturi nieko bendro su minimais tariamais prisijungimo prie inžinerinių tinklų pažeidimais. Taip pat, atsakovo manymu, nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad toponuotraukoje nėra pažymėti visi iškertami medžiai. Visi kiti argumentai, neva prasidėjus statyboms bus iškirsti medžiai, sunaikintas reljefas, parkas ir kraštovaizdis yra pareiškėjų prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais ir statybos leidimo teisėtumo klausimui takos neturi.

Tretysis suinteresuotas asmuo D.Z. atsiliepimuose į pareiškėjų 702 GNSB bei Organizacijos skundus prašė šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad pareiškėjai klaidina teismą, kadangi tretysis asmuo, kaip ginčijamo plano rengėjas, pateikė atsakymus į pasiūlymus tiek 702 GNSB, tiek 702 GNSB valdybos pirmininkui RJ.. Priėmus 1999-11-!4 sprendimą Nr.451 dėl gatvių pavadinimų ir ribų, turėjo būti atlikta nemažai veiksmų, t.y. registruoti gatvės pavadinimą valstybiniame gatvių registre, seniūnijos turėjo priimti atitinkamus sprendimus, suinteresuoti asmenys turėjo pateikti prašymus dėl adresų keitimo, atitinkamai turėjo būti pakeistos inventorizacijos bylos ir atitinkami pakeitimai turėjo būti užregistruoti viešuose registruose. Pareiškėjos nepateikė jokių duomenų apie tai, kada atitinkami veiksmai buvo atlikti, todėl negalima teigti, jog Savivaldybė suklaidino visuomenę. Jokie teisės aktai nereglamentuoja, koks ir kaip planuojamai teritorijai turi būti suteikiamas adresas. Vien gatvės pavadinimo, o ne konkrečių namų valdų adresų pakeitimas negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog buvo suklaidinta visuomenė dėl netinkamai suteikto adreso planuojamai teritorijai.

D.Z. paaiškino, kad jokie nustatyti teritorijos užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo ir kiti rodikliai nebuvo pažeisti, bei ginčijamas detalusis planas neprieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui, todėl visi šie pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Planuojamoje teritorijoje jokio valstybinės reikšmės miško nėra ir niekada nebuvo. 2006 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atlikus planuojamos teritorijos, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą buvo nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje (Vilniaus m. Verkių girininkijos miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalyse) esantys želdynai neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti išimti iš valstybinės reikšmės miško plotų schemos. 2006-12-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1376 „Dėl LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo" buvo patikslinta Vilniaus miesto (valstybinės reikšmės miškų schema, pagal kurią į planuojamą teritoriją nepatenka valstybinės reikšmės miškas. Visos aukščiau minėtos aplinkybės pareiškėjoms yra labai gerai žinomos, kadangi teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo klausimas buvo sprendžiamas kitoje administracinėje byloje Nr. 1-3710-14/2006, kur 702 GNSB yra pareiškėja, tačiau 702 GNSB sąmoningai neatskleidžia šių aplinkybių teismui, siekdamas suklaidinti teismą. Pabrėžtina, kad D.Z. nėra kreipęsis dėl leidimų kirsti medžius šioje teritorijoje išdavimo bei jam nėra išduoti jokie leidimai kirsti medžius. Kaip matyti iš prie skundo pridėto Vilniaus m. VPK l PK VP Verkių PN 2007-03-29 rašto Nr.12-4-S-709 „Dėl neteisėto medžių kirtimo", medžius, neturėdami leidimo, kirto A.M. ir V.U., kuriems buvo surašyti protokolai pagal LR ATPK 162 str. l d., t.y. neteisėtus veiksmus atliko ne tretysis suinteresuotas asmuo D.Z., o visiškai su ginčijamo detaliojo plano rengėjais nesusiję asmenys. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame policijos 2007-03-29 rašte Nr.12-4-S-709 „Dėl neteisėto medžių kirtimo" nėra nurodyta, kokioje konkrečiai teritorijoje buvo atliekamas neteisėtas medžių kirtimas, kiek ir kokių medžių buvo iškirsta. Pareiškėjų nurodyta gatvė yra suplanuota ne šiuo detaliuoju planu, o žymiai anksčiau. Tai, kad 702 GNSB ar su juo susiję asmenys teritoriją, jau seniai suplanuotą skirti gatvės tiesimui, yra neteisėtai apželdinę pušelėmis ir kita augmenija, sudaro pagrindą teigti, jog pati 702 GNSB ar su juo susiję asmenys vykdo neteisėtą veiklą. Ginčijamas detalusis planas pats savaime nesuteikia teisės nei kirsti medžių, nei tiesti gatvių, nei atlikti kitų darbų be leidimų išdavimo.

D.Z. patvirtino, kad pareiškėjos pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytą skundo padavimo terminą. Apie ginčijamo detalaus plano patvirtinimą buvo viešai skelbta spaudoje 2007-01-20. Pareiškėjos buvo informuotos apie detaliojo plano viešąjį svarstymą ir turėjo galimybes dalyvauti viešojo svarstymo procedūroje bei teikti pasiūlymus ar pretenzijas dėl detaliojo plano sprendinių ir teikė pasiūlymus, iš kurių teksto aišku, kad su ginčijamo detalaus plano sprendiniais pareiškėjai ir jų atstovai buvo puikiai susipažinę. Be to, nagrinėjant kitą administracinę bylą Nr.I-3710-14/2006, buvo pateikta nemažai dokumentų iš ginčijamo detaliojo plano medžiagos, todėl pareiškėjos žinojo apie ginčijamo detalaus plano realiai galimą patvirtinimą žymiai anksčiau ir galėjo gauti visą ginčijamo detaliojo plano medžiagą, atitinkamai administracinė byla yra nutrauktina.

D.Z. paaiškino, kad UAB „Grinda" išduotos technines sąlygos Nr 07/073 nurodo „Lietaus nuotekas nuleisti pagal detaliojo plano sprendimus. Arčiausia lietaus nuotekynas yra Visorių - P.Vaičaičio gatvių sankirtoje". Atsakovo pateiktas suvestinis inžinerinių tinklų genplanas patvirtina, kad lietaus nuotekynės inžineriniai tinklai (Ll) yra suprojektuoti statyti taip, kad į nuotekyną Visorių - P.Vaičaičio gatvių sankirtoje, priklausantį 702 GNSB, nėra jungiamasi, bet tiesiami atskiri inžineriniai tinklai, kurie prisijungia prie anksčiau pastatytų inžinerinių tinklų (KL), nepriklausančių 702 GNSB ir/ar 698 IGNSB. Pagal UAB „Vilniaus vandenys" išduotas technines sąlygas Nr.07/419 nurodyta, kad planuojamo statyti daugiabučio namo vandentiekio (VI) ir buitines nuotekynės (Fl) tinklai yra suprojektuoti tiesti iki UAB „Vilniaus vandenys" priklausančių ir jau pastatytų tinklų Visorių g.. Šiose techninėse sąlygose buvo nurodyta tik galimybė jungtis prie UAB „Urbanistika" paruošto projekto „Gyv. rajono Visorių kvartele gatvės ir magistraliniai tinklai" /U-0384/, gavus projekto užsakovo 698 IGNSB sutikimą. Kadangi 698 IGNSB vandentiekio bei nuotekynės tinklai nenutiesti, ginčijamos teritorijos projekte buvo numatytas prisijungimas tik prie UAB „Vilniaus vandenys" tinklų.

D.Z. taip pat paaiškino, kad jokie nustatyti teritorijos užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo ir kiti rodikliai nebuvo pažeisti, todėl visi šie pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Statybos leidimas buvo išduotas šioje byloje ginčijamo detalaus plano pagrindu, kuris numato, kad teritorijos naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentai yra tik rekomendacinio/orientacinio pobūdžio, ir rekomenduojamas užstatymo intensyvumo rodiklis yra 0,8 (2-3 aukštų blokuoti namai su mansarda). Ginčo teritorijoje pagal ginčijamą detalųjį planą nustatytas maksimalus statinio aukštis - 3 aukštai, įskaitant mansardą, užstatymo tankis - 40 procentų, užstatymo intensyvumas - iki 1,4. Statybos leidimu leistas užstatymo intensyvumas - 1,27, t.y. mažesnis nei leistinas maksimalus šioje teritorijoje. Visi kiti rodikliai Statybos leidime atitinka ginčijamo detalaus plano rodiklius. Pagal 2007-06-13 statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus Nr.AUR-1094, pateiktus Savivaldybės, ginčo teritorijoje statytojas privalės sukurti/išlaikyti ne mažesnį kaip 25 procentų neužstatyto sklypo ploto želdynų. Taigi, matyti, kad ginčo teritorijoje kaip tik bus atsižvelgta į aplinkinių gyventojų ir visuomenes interesus ir statomi pastatai užims mažiau ploto nei leistina, o neužstatytas plotas bus apželdintas. Statybos leidimo išdavimo metu ginčijamo detaliojo plano galiojimas nebuvo sustabdytas, todėl bet kokie pareiškėjų teiginiai šiuo klausimu yra atmestini. Iš Savivaldybės pateikto Nuolatinės statybos komisijos 2007-07-25 posėdžio protokolo Nr.1-30 matyti, kad Savivaldybė įpareigojo statytoją patikslinti toponuotrauką. Iki Statybos leidimo išdavimo toponuo trauko s duomenys buvo patikslinti ir neišaiškėjo, kad ginčo teritorijoje yra daugiau medžių, nei manyta. Atkreiptinas dėmesys, jog jokie leidimai medžių kirtimui ginčo teritorijoje nėra išduoti ir jokie kirtimai nėra vykdomi, todėl pareiškėjų nurodoma grėsmė yra nereali ir hipotetiška. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog ginčo teritorijoje jokio valstybinės reikšmės miško nėra ir niekada nebuvo. 2006 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atlikus planuojamos teritorijos, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą buvo nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje (Vilniaus m. Verkių girininkijos miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalyse) esantys želdynai neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti išimti iš valstybinės reikšmės miško plotų schemos. 2006-12-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.l 154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo" buvo patikslinta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schema, pagal kurią į planuojamą teritoriją nepatenka valstybinės reikšmės miškas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Statybos progresija" atsiliepimuose į pareiškėjų 702 GNSB bei Organizacijos skundus prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad UAB „Statybos progresija" šioje byloje pilnai sutinka ir palaiko atsakovo Savivaldybės ir trečiojo suinteresuotojo asmens D.Z. atsiliepimuose išsakytą poziciją ir argumentus, t.y. mano, kad dėl atsiliepimuose nurodytų priežasčių pareiškėjų 702 GNSB bei Organizacijos skundai dėl Savivaldybes 2007-01-17 įsakymo Nr.30-48 panaikinimo bei 2007-09-10 statybos leidinio Nr.GN/979/07-0915 panaikinimo yra nepagrįsti ir atmestini. UAB „Statybos progresija" pažymėjo, kad buvo išduotas statybos leidimas Nr.GN/979/07-0915 daugiabučio namo statybai žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio detalusis planas buvo patvirtintas ginčijamu įsakymu. Dėl ilgai besitęsiančio bylinėjimosi proceso UAB „Statybos progresija" kaip sąžiningas žemės sklypo įgijėjas ir savininkas negali normaliai vystyti žemės sklypo ir vykdyti daugiabučio namo, kurio statybai buvo gautas leidimas, statybos darbų. Todėl nepagrįsto ir neteisėto skundo nagrinėjimas ne tik pažeidžia atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, didina teismo darbo krūvį, bet ir sukelia nuostolius trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Statybos progresija".

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-12-21 sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjos 702 GNSB bei Organizacija teigė, jog 2007-01-17 Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo" patvirtintas detalusis planas, yra neteisėtas, kadangi buvo pažeista viešo svarstymo su visuomene procedūra, nes aplinkiniai gyventojai buvo suklaidinti dėl planuojamos teritorijos adreso; ginčo teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškas, kuris gali būti iškirstas; pažeisti statybų procesą reglamentuojantys teisės aktai, Vilniaus miesto bendrojo plano sprendimai. Be to, 702 GNSB bei Organizacija teigė, kad yra neteisėtas 2007-09-10 Savivaldybės išduotas statybos leidimas Nr.GN/979/07-0915 daugiabučiam gyvenamajam namui prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyti, kadangi šis statybos leidimas išduotas, vadovaujantis neteisėtu detaliuoju planu; numatytas neteisėtas prisijungimas prie inžinierinių tinklų; statybos vietoje yra miškas; buvo pažeista statybos leidimo išdavimo tvarka; toponuotrauka netinkama.

Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su valstybinės reikšmės miško buvimu teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog visi saugotini medžiai ginčo teritorijoje turi būti išsaugoti, o ginčijamame detaliajame plane nėra numatytas želdynų sunaikinimas, augalinio sluoksnio išvežimas ar kraštovaizdžio sunaikinimas, be to, planuojamoje teritorijoje nėra saugomų kraštovaizdžio objektų. Ginčo teritorijoje miško ar kitokių želdynų nėra, ką patvirtina 2007-02-09 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas. Minėtas dokumentas parengtas, vadovaujantis 2006-12-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo". Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo konstatuota, kad ginčo sklype ir gretimose teritorijose nėra valstybinės reikšmės miško ir formaliai ši teritorija yra išimama iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos. Prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimant nutarimą dėl valstybinės reikšmės miško teritorijų pakeitimo, kompetentingi specialistai apžiūrėjo ginčo sklypus bei nustatė, kad planuojamoje teritorijoje (Vilniaus m. Verkių girininkijos miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalyse) esantys želdynai neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti išimti iš valstybinės reikšmės miško plotų schemos. Šių specialistų išvadų pagrindu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą. Tai yra kompetentingos institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinių specialistai padarė išvadas apžiūrėję sklypus vietoje, kad šioje vietoje nėra ir nebuvo miško. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad ginčo sklype prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų kertami miškai ar pavieniai medžiai, o, taip pat, nenustatyta, kad būtų išduoti leidimai kirsti medžius šiame sklype. Iš pareiškėjų teismui pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad jokie gatvės, statybos ar privažiavimų prie sklypų tiesimo paruošiamieji darbai nėra atliekami. Kadangi detalusis planas pats savaime nesuteikia teisės nei kirsti medžių, nei tiesti gatvių, nei atlikti kitų darbų be atskirų leidimų išdavimo, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų teiginiai dėl medžių kirtimo ir statybos darbų atlikimo yra atmestini. Kadangi medžiai auga ilgą laiką, o miškingos teritorijos negali susiformuoti greitai, o ginčo sklype nebuvo kertami medžiai ir miškas negalėjo būti išnaikintas, tai reiškia, kad tiek ginčijamo detalaus plano rengimo ir tvirtinimo metu, tiek ir iki tol ginčo sklype miško nebuvo. Byloje ištirti įrodymai, teismo nuomone, tik patvirtina Savivaldybės teiginius, kad 2007-01-17 Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 „Dėl sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo" planuojamame sklype nėra ir nebuvo valstybinės reikšmės miško. Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja LR miškų įstatymas, o šio įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta, kad miškas - tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Teismo manymu, iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad nei ginčijamo detaliojo plano priėmimo metu, nei šiuo metu viešajame nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruota, kad ginčo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) bent dalis ploto būtų miško žemė.

Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su inžinerinių tinklų prijungimu teismas padarė išvadą, jog nėra surinkta įrodymų, kad sklypo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai šiuo metu vadovaujantis 2007-01-17 Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 „Dėl sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo" patvirtintu detaliuoju planu ar 2007-09-10 Savivaldybės išduotu statybos leidimu Nr.GN/979/07-0915 siektų prisijungti prie 702 GNSB vandentiekio, lietaus kanalizacijos ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų. 2007-01-17 Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 patvirtintas detalusis planas bei 2007-09-10 Savivaldybės išduotas statybos leidimas Nr.GN/979/07-0915 nesuteikia sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkams be inžinerinių tinklų savininkų sutikimo prisijungti prie šių tinklų. Savavališkas prisijungimas prie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių inžinerinių tinklų, pažeistų savininko teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 str. Detalaus plano sprendiniai, kokie jie bebūtų, nesukuria daiktinių teisių planavimo organizatoriui ar kitiems tretiesiems asmenims ir negali pažeisti savininko teisių. Iš byloje esančių UAB „Grinda" išduotų techninių sąlygų Nr.07/073, kuriose nurodyta: „Lietaus nuotekas nuleisti pagal detaliojo plano sprendinius. Arčiausia lietaus nuotakynas yra Visorių -P.Vaičaičio gatvių sankirtoje"; suvestinio inžinerinių tinklų genplano, kuris patvirtina, kad lietaus nuotekynės inžineriniai tinklai (Ll) yra suprojektuoti statyti taip, kad į nuotakyną Visorių - P.Vaičaičio gatvių sankirtoje, priklausantį 702 GNSB, nėra jungiamasi, tačiau yra tiesiami atskiri inžineriniai tinklai, kurie prisijungia prie anksčiau pastatytų inžinerinių tinklų (KL), nepriklausančių 702 GNSB ar 698 IGNSB; UAB „Vilniaus vandenys" išduotų techninių sąlygų Nr.07/419, kuriose nurodyta, kad planuojamo statyti daugiabučio namo vandentiekio (VI) ir buitinės nuotekynės (Fl) tinklai yra suprojektuoti tiesti iki UAB „Vilniaus vandenys" priklausančių ir jau pastatytų tinklų Visorių g.; UAB „Vilniaus vandenys" 2007-12-13 rašto, patvirtinančio, kad planuojamam statyti statiniui vandens tiekimas bei nuotekų nuleidimas numatytas jungiantis prie UAB „Vilniaus vandenys" priklausančių inžinierinių tinklų, darytina išvada, kad pareiškėjų teisės ir teisėti interesai pagal ginčijamą detalųjį planą, statomą statinį jungiant prie inžinerinių tinklų, nėra pažeidžiami, todėl pareiškėjų 702 GNSB bei Organizacijos argumentai dėl teisių pažeidimo yra atmestini.

Dėl pareiškėjų argumentų, jog jų nurodytomis detaliojo planavimo procedūromis buvo siekta suklaidinti visuomenę teismas konstatavo, kad ginčijamo detaliojo plano pavadinimas prie (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas Vilniaus miesto valdybos 2000-07-20 sprendimu Nr.l458V, tuo pačiu adresu viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir pats planuojamas sklypas. Teisės aktai nedetalizuoja, kaip planuojamai teritorijai turi būti suteikiamas adresas. Savivaldybė patvirtino, jog paprastai Vilniaus mieste planuojamai teritorijai adresas yra suteikiamas pagal greta esančią namų valdą. Priimant Vilniaus m. valdybos 2000-07-20 sprendimą Nr.l458V, planuojamai teritorijai buvo suteiktas adresas pagal arčiausiai buvusią namų valdą - (duomenys neskelbtini), o, taip pat, šis adresas ginčo sklypui įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis kadastriniais matavimais. Nors iki paskelbimo apie ginčijamo detaliojo plano rengimą buvo priimtas Vilniaus m. savivaldybės tarybos 1999-11-24 sprendimas Nr.451 „Dėl Vilniaus gatvių pavadinimų ir ribų", kuriuo buvo nuspręsta Mokyklos gatvės atkarpą tarp Mokslininkų g. ir Geležinio Vilko g. pavadinti Noragiškių g., ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad planuojamai teritorijai buvo netinkamai suteiktas adresas ir taip klaidinama visuomenė. Priėmus 1999-11-24 sprendimą Nr.451, turėjo būti įregistruotas gatvės pavadinimas valstybiniame gatvių registre, seniūnijos turėjo priimti atitinkamus sprendimus, o suinteresuoti asmenys turėjo pateikti prašymus dėl adresų keitimo; atitinkamai turėjo būti pakeistos inventorizacijos bylos ir šie pakeitimai turėjo būti užregistruoti viešuose registruose. Teismo nuomone, pareiškėjos 702 GNSB bei Organizacija nepateikė jokių duomenų apie tai, kada atitinkami veiksmai buvo atlikti, todėl negalima tvirtinti, jog Savivaldybė sąmoningai siekė suklaidinti visuomenę, netinkamai suteikdama adresą planuojamai teritorijai. Teismas padarė išvadą, jog vien gatvės pavadinimo, o ne konkrečių namų valdų adresų, pakeitimas negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad buvo suklaidinta visuomenė dėl netinkamai suteikto adreso planuojamai teritorijai.

Dėl pareiškėjų nurodomų pažeidimų, susijusių su detalaus plano rengimo procedūromis teismas padarė išvadą, kad 702 GNSB ir jos narių valdomas turtas yra gerokai nutolęs nuo sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl to negalima vertinti, jog 2007-01-17 Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 patvirtintas detalusis planas turi ar gali turėti įtakos 702 GNSB ar jos narių interesams. Pareiškėjų ginamas viešasis interesas dėl valstybinio miško išsaugojimo yra neįrodytas ir nepagrįstas, dėl to detalaus plano rengimo ir tvirtinimo procedūrinės ypatybės negali būti vertinamos, kaip esminės ir pažeidžiančios pareiškėjų ar viešąjį interesą. Kaip matyti iš 2006-01-25 ir 2006-01-26 702 GNSB bei Organizacijos vadovų R.J. bei E.G. pateiktų pasiūlymų, pasiūlymuose rengiamam detaliajam planui sklypo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdėstytų teiginių: „Pateiktame plane sodybinis užstatymas keičiamas į daugiabutį užstatymą. Tuo būtų sugriauta viso Visorių pietinės dalies individualių namų kvartalo architektūrinė koncepcija. Vietoje keturių vienbučių namų numatomi keli visų sklypų perimetru daugiabučiai (apie 70 butų) labai pablogins viso greta esančio kvartalo gyventojų gyvenimo sąlygas, kelis kartus padidės transporto srautai A. Mackaus, H. Radausko, O.Miciūtės gatvėmis", šiems asmenims buvo žinoma apie rengiamo ir planuojamo priimti ginčijamo detaliojo plano sprendinius. Ginčijamo detalaus plano rengėjas pateikė atsakymus į šiuo pasiūlymus tiek patiems pareiškėjams, tiek ir pareiškėjų atstovams bei nariams. Minėti pareiškėjų pasiūlymai rengiamam detaliajam planui sklypui prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat, patvirtina, kad planuojamo sklypo adreso nurodymas prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesukliudė suinteresuotiems asmenims pateikti pastabas ir pasiūlymus, o, taip pat, dalyvauti rengiamo detalaus plano viešame svarstyme, nes pareiškėjai ir jų atstovai aktyviai dalyvavo, viešai svarstant ginčijamą detalųjį planą. Teismo nuomone, nustatyti ginčijamo detalaus plano, patvirtinto 2007-01-17 Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 procedūriniai trūkumai negali būti vertinami esminiais ir dėl to negali būti naikinamas 2007-01-17 Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 patvirtintas detalusis planas.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad vien informacijos apie rengiamą detalųjį planą paskelbimo spaudoje termino pažeidimas negali būti pagrindas naikinti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, nes detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūra buvo atlikta, pareiškėjai turėjo galimybę dalyvauti šioje procedūroje bei aktyviai joje dalyvavo, todėl padaryto pažeidimo pobūdis ir sunkumas nesukelia tokių pasekmių, dėl kurių visuomenė nebūtų informuota arba būtų apribotos trečiųjų asmenų teisės skųsti detaliojo plano sprendinius. Tik formalus Teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatų 8 punkto pažeidimas, kuriuo pažeisti terminai nėra naikinamieji, negali būti laikomas tinkamu pagrindu panaikinti ginčijamą detalųjį planą. Teisės akto naikinimas formaliais pagrindais prieštarautų viešojo administravimo objektyvumo bei proporcingumo principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 str. Todėl 702 GNSB ir Organizacijos bei pareiškėjų atstovų informuotumas apie ginčijamą detalųjį planą įrodo, kad pareiškėjų keliami reikalavimai dėl tariamai pažeistų ir galimai pažeistinų teisių, yra nepagrįsti. Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentai yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir rekomenduojamas užstatymo intensyvumo rodiklis ginčo teritorijoje yra 0,8 (2-3 aukštų blokuoti namai su mansarda); pagal ginčijamą detalųjį planą nustatytas maksimalus statinio aukštis yra 3 aukštai, įskaitant mansardą, užstatymo tankis - 40 procentų, o užstatymo intensyvumas iki 1,4. Ginčijamu statybos leidimu leistas užstatymo intensyvumas - 1,27, t.y. mažesnis nei leistinas maksimalus šioje teritorijoje; pagal byloje esančius 2007-06-13 statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus Nr.AUR-1094, pateiktus Savivaldybės, ginčo teritorijoje statytojas privalės sukurti ir išlaikyti ne mažesnį kaip 25 procentų neužstatyto sklypo ploto želdynus. Ginčo teritorijoje bus atsižvelgta į aplinkinių gyventojų ir visuomenės interesus ir statomi pastatai užims mažiau ploto nei leistina, o neužstatytas plotas bus apželdintas. Todėl pareiškėjų teiginiai dėl aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybės pablogėjimo bei statybos normatyvinių dokumentų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas atmetė ir pareiškėjų teiginius, kad ginčijamu detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje yra suprojektuotos naujos gatvės, kadangi pareiškėjai nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o iš bylos medžiagos darytina išvada, kad ginčijamu detaliuoju planu gatvės nebuvo suplanuotos, o tik numatyti privažiavimai prie ginčo sklypo, kurie nelaikytini gatvėmis.

Kartu teismas atmetė pareiškėjų 702 GNSB bei Organizacijos teiginius, jog statybos leidimas Nr.GN/979/07-0915 daugiabučiam gyvenamajam namui prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyti, yra neteisėtas, nes jis išduotas, remiantis 2007-01-17 Savavaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 patvirtintu detaliuoju planu, kuris yra priimtas pažeidžiant galiojančias teisės normas. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsniu, patvirtinti detalieji planai galioja neterminuotai, todėl vien tik faktas, kad detalusis planas ginčijamas teisme nesuponuoja išvados, kad detalusis planas yra neteisėtas, todėl darytina išvada, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas teisėtai. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsniu, Nuolatinė statybos komisija, prieš išduodama statybos leidimą, privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus. Tiek UAB „Grinda", tiek UAB „Vilniaus vandenys" patvirtino statinio projekto atitikimą išduotoms techninėms sąlygoms ir jokių pažeidimų nenustatė. Teismas akcentavo, jog pareiškėjos nepagrįstai teigia, kad statybos leidime numatytas užstatymo intensyvumas prieštarauja galiojančio Vilniaus bendrojo plano sprendiniams. Tokia pareiškėjų nuostata nepagrįsta, nes statybos leidimas išduotas, remiantis 2007-01-17 Savavaldybės direktoriaus įsakymu Nr.30-48 teisėtai patvirtintu detaliuoju planu, kuriame yra numatytas 1,4 užstatymo intensyvumas, kai tuo tarpu statybos leidime nurodyta užstatymo intensyvumas 1,27. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantis Vilniaus bendrasis planas buvo patvirtintas 2007-02-14, t. y. jau po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjos 702 GNSB bei Organizacija nurodė, kad tai, jog statybos leidimas buvo išduotas ne per 10 d. nuo prašymo pateikimo, o vėliau, tik įrodo, kad projektas nebuvo tinkamas, taip pat, trūko suderinimų su savininkais inžinerinių tinklų, prie kurių numatoma jungtis. Teismas atmetė minėtą pareiškėjų teiginį, nes tai, jog statybos leidimas buvo išduotas ne per 10 dienų, kaip tai nurodyta STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 18 p., nesuponuoja statybos leidimo neteisėtumo, atsižvelgiant į Nuolatinės komisijos posėdžio protokolo Nr.47 pastabas; statytojas (D.Z.) įvykdė visas nurodytas pastabas, ką patvirtina ir 2007-09-07 viza „Pastabos įvertintos" bei 2007-09-10 buvo pagrįstai išduotas statybos leidimas. Nuolatinės komisijos protokole nurodytos pastabos neturi nieko bendro su pareiškėjų minimais tariamais prisijungimo prie inžinerinių tinklų pažeidimais.

Teismo nuomone, nėra pagrįstas pareiškėjų teiginys, kad toponuotraukoje nėra pažymėti visi iškertami medžiai, o argumentai, kad, prasidėjus statyboms, bus iškirsti medžiai, sunaikintas reljefas, parkas ir kraštovaizdis yra pareiškėjų prielaidos bei samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir statybos leidimo teisėtumo klausimui įtakos neturi. Iš Nuolatinės statybos komisijos 2007-07-25 posėdžio protokolo Nr.l-30 matyti, kad Savivaldybė įpareigojo statytoją patikslinti toponuotrauką. Iki Statybos leidimo išdavimo toponuotraukos duomenys buvo patikslinti ir neišaiškėjo, kad ginčo teritorijoje yra daugiau medžių, nei manyta. Jokie leidimai medžių kirtimui ginčo teritorijoje nėra išduoti ir jokie kirtimai nėra vykdomi. Ginčo teritorijoje jokio valstybinės reikšmės miško nėra ir niekada nebuvo.

Dėl pareiškėjų skundo teismui padavimo termino teismas išaiškino, jog tiek 702 GNSB, tiek Organizacija nepraleido Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų terminų skundams teismui paduoti, kadangi apie ginčijamą 2007-01-17 Savivaldybės direktoriaus įsakymą Nr.30-48 702 GNSB sužinojo tik 2007-03-06, o Organizacija apie minėtą įsakymą realiai sužinojo tik 2007-03-23.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja 702-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-29 d. nutarimo Nr.1376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo" 4 punkto dalies, keičiančios 60 schemą (Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schemą) atitikimas Miškų įstatymo 2 straipsnio l daliai, kartu ištirti, ar rengiant šį Vyriausybės nutarimą nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-10-06 įsakymu Nr. D l-483 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų renginio tvarkos aprašo 10 ir 11 punktai. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo įvertinant, ar atstatant nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus, kuriems priskiriami miestų miškai, ir kurie išimtine teise turi priklausyti valstybei, nebuvo padarytas nusikaltimas.

Apeliacinį skundą grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais, taip pat šiais argumentais:

1. Byloje yra sukaupta pakankamai įrodymų, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr.Ol01/0008:1072 buvo suformuotas valstybinės reikšmės miško žemėje. Po to tretysis suinteresuotas asmuo D.Z. ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko visą eilę veiksmų, kad šis sklypas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Tai patvirtina visi teismui pateikti dokumentai, susiję su šio žemės sklypo išbraukimu iš valstybinės reikšmės miško plotų. Pareiškėja pabrėžia, jog atsižvelgdama į šiuos motyvus, darė prielaidą, kad atstatant nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus, kuriems priskiriami miestų miškai, ir kurie išimtine teise turi priklausyti valstybei, galėjo būti padarytas nusikaltimas, kuriuo valstybei padaryta ženkli žala, todėl, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio l dalimi, prašė teismo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Teismas šį prašymą atmetė, nepasisakydamas dėl jame išdėstytų motyvų.

2. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir detaliojo plano organizatoriui neturint bendrijos sutikimo, ginčijamu sprendimu patvirtintas teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas akivaizdžiai pažeidžia apelianto, kaip inžinerinių tinklų savininko, subjektines teises. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad apelianto teisės dėl suplanuoto prisijungimo prie jo inžinerinių tinklų nebuvo pažeistos, netinkamai vertino ir vertino ne visus byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius privačios nuosavybės apsaugą.

3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė vertinti ir nevertino detalaus plano rengimo ir tvirtinimo procedūrų ir teisės aktų pažeidimų, kartu netirdamas ir nevertindamas pareiškėjų pateiktų įrodymų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto - „702 GNSB ir jos narių valdomas turtas yra gerokai nutolęs nuo sklypo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl to negalima vertinti, kad ginčijamu Savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintas detalusis planas turi ar gali turėti įtakos 702 GNSB ar jos narių interesams".

4. Anot pareiškėjos, bylos nagrinėjimo metu teismas pažeidė lygiateisiškumo principą: nesudarė pareiškėjos atstovams tinkamų sąlygų susipažinti su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimais į jos skundą, pasiruošti bylos nagrinėjimui (spręsdamas atsiliepimų į skundo papildymą pateikimo klausimą, teismas nenurodė termino atsiliepimams pateikti, todėl atsakovas ir tretieji asmenys juos pateikė teismui tik prieš pat posėdį). Be to, Teismas buvo įpareigojęs trečiąjį suinteresuotą asmenį D.Z., vėliau atsakovą - Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o dar vėliau UAB "Vilniaus vandenys" pateikti UAB „Vilniaus vandenys" 2005-12-07 išduotas technines sąlygas Nr.05/1232, kurios nustatė prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas. Šios techninės sąlygos teismui nebuvo pateiktos, nes jose esanti informacija galėjo būti nenaudinga atsakovui, tačiau teismas nemotyvuodamas nusprendė nebereikalauti šių įrodymų.

Apeliaciniu skundu pareiškėja visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-29 nutarimo Nr.1376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo" 4 punkto dalies, keičiančios 60 schemą (Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schemą) atitikimas Miškų įstatymo 2 str. l d., o taip pat ištirti, ar rengiant šį Vyriausybės nutarimą nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-10-06 įsakymu Nr. D l-483 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 10 ir 11 punktai.

Apeliacinį skundą grindžia pareiškėjos 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nepatikrino byloje esančių įrodymų dėl miško buvimo, jų sąsajumo, leistinumo bei įrodomosios vertės, be to, ginčijamo sprendimo motyvuojančioje dalyje nepateikė galutinio ir privalomo šių įrodymų vertinimo.

Teismas motyvuose pareiškėjos įrodymų nevertino, sprendime nenurodė, kodėl įrodymai ar tarp šių įrodymų esantis tarpusavio ryšys yra nepakankamas apeliantės įrodinėjamoms faktinėms aplinkybėms konstatuoti. Todėl apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu teikia savo argumentus. Tai, kad ginčo sklypas suformuotas teritorijoje, kurioje buvo (ir yra) miškas, patvirtina: ne tik miškas, bet ir gražus kraštovaizdis (ąžuolai, beržai ir pušys).

Taip pat vakarinėje ginčijamos teritorijos dalyje esantis sklypas yra apaugęs mišku ir yra užimtas valstybinės reikšmės miško. Taigi, savaime suprantama, jog pats šio detalaus plano įgyvendinimas susijęs su miško masės mažėjimu. Esamoje aplinkoje bet kokie žemės judinimo darbai, gatvės įrengimas, statybinių medžiagų sandėliavimas, sunkios technikos važinėjimas, laikinųjų statinių statyba - tai veikos, kuriomis prasideda bet kurie statybos darbai, o tai, savaime suprantama, pažeis medžių šakas, augalinį žemės paviršių, ir, ypač medžių šaknis, o tai pagal teisės aktų nuostatas laikoma želdinių žalojimu.

2. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog pareiškėjos viešasis interesas dėl valstybinio miško išsaugojimo yra neįrodytas ir nepagrįstas, o dėl to nevertintinos detalaus plano rengimo ir tvirtinimo procedūros, yra neteisus. Teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjos ginamą viešąjį interesą, sutapatindamas jį tik su miško išsaugojimu. Pareiškėja pažymi, jog viešasis interesas gali būti pažeidžiamas ne tik nustačius pažeidimus aplinkosaugos srityje, bet ir atėmus iš visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką ir galimybę dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis i teismus aplinkosaugos klausimais prasme, tai pažeidimai aplinkosaugos srityje). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė, jog „ detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūra buvo atlikta, pareiškėjos turėjo galimybę dalyvauti šioje procedūroje bei aktyviai joje dalyvavo". Pareiškėja akcentuoja, jog pažeistą viešąjį interesą ėmė ginti po grupės gyventojų kreipimosi 2006 m. vasarą, kai detalaus plano viešo svarstymo ir derinimo su visuomene procedūros jau buvo pasibaigusios.

Be to, klaidinantis planuojamos teritorijos adreso nurodymas neleido suinteresuotiems asmenims ir visuomenės atstovams pasinaudoti įstatymų jiems suteikta teise nuo detalaus plano rengimo pradžios dalyvauti viešame detalaus plano svarstymo procese. Anot pareiškėjos, jei visuomenė būtų tinkamai informuota apie šį svarstymą, ji būtų tiek aktyvesnė, tiek gausesnė, o to objektyviai galima pasekmė - miško išsaugojimas, arba bent jau mažesnis ginčijamos teritorijos užstatymo tankis, mažesnis užstatymo intensyvumas ir pan. Tai reiškia, jog visuomenė, jei planavimo procedūros nebūtų pažeistos (tiek visuomenės informavimo, tiek kitos derinimo procedūros), galėjo tikėtis išsaugoti mišką arba bent jau didesnį neužstatyto sklypo plotą, skirtą želdynams.

Atsiliepimu į pareiškėjos 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos prašymą pareiškėja visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ prašo šį apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Apeliantė detaliai išanalizavo ir apibūdino byloje surinktus įrodymus apie tai, kad planuojamoje teritorijoje faktiškai ir formaliai buvo ir yra miškas. Pareiškėjos nuomone, apeliantės atlikta įrodymų analizė pagrindžia jos teiginius apie planuojamą neteisėtą miško, medžių ir želdynų bei bendro naudojimo teritorijos sunaikinimą.

2. Pareiškėjos manymu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad 702-osios GNSB inžineriniai tinklai jai priklauso nuosavybės, todėl bet koks planuojamas kitų savininkų inžinerinių tinklų įjungimas į apelianto inžinerinius tinklus be jo sutikimo yra šiurkštus nuosavybės teisių pažeidimas.

Pareiškėjos teigimu, apeliantės nurodyti pažeidimai yra reikšmingi ir svarūs, todėl yra pakankamas savarankiškas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir vertino ne visus byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius privačios nuosavybės apsaugą, todėl neįžvelgė apeliantės teisių pažeidimo.

Pareiškėja pabrėžia, jog sutinka su apeliantės teiginiu, jog „niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta ar reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe". Patvirtintas detalus planas sukuria daiktines teises planavimo organizatoriui, todėl, kaip matyti šiuo atveju, tokio detalaus plano pagrindu išduodama statybos leidimą, Vilniaus miesto savivaldybė nebereikalavo jokio derinimo su 702-ąja GNSB, nors akivaizdžiai yra planuojama įsijungti į šios bendrijos inžinerinius tinklus. Pareiškėja pažymi, kad statybos leidimas suteikia teisę jį turintiems asmenims be jokių papildomų derinimų atlikti visus jame nurodytus darbus, įskaitant ir įsijungimą į inžinerinius tinklus (šiuo atveju nuosavybės teise priklausančius 702-ajai GNSB).

3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino detalaus plano rengimo ir tvirtinimo procedūrų bei teisės aktų pažeidimų, kartu netirdamas ir nevertindamas pareiškėjų pateiktų įrodymų. Apeliantės atlikta byloje esančių įrodymų ir detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu atliktų pažeidimų analizė pagrindžia jos teiginius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tvirtindama ginčijamą sprendimą, šiurkščiai pažeidė planavimo leidimą, planavimo sąlygas, Konstituciją ir teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, netyręs ir nevertinęs šių aplinkybių, priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

4. Pareiškėja akcentuoja, jog sutinka su apeliantės teiginiu, jog ginčijamas statybos leidimas yra neteisėtas ir išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, todėl naikintinas. Statybos leidimas išduotas pažeidžiant galiojančias teisės normas, be to, statybos leidimas suteikia teisę statyti statinius, kurių statymas prieštarauja ir anksčiau galiojusiam Vilniaus miesto bendrajam planui ir dabar galiojančiam Vilniaus miesto bendrajam planui.

Išduodant statybos leidimą pažeista statybos leidimo išdavimo tvarka, nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas"; nėra inžinerinių tinklų, prie kurių numatoma jungtis. Suvestinis inžinerinių tinklų genplanas parengtas 2007 m. rugsėjo mėnesį, todėl 2007-07-25 Nuolatinės statybos komisijos posėdyje prašymas statybos leidimui išduoti turėjo būti atmestas. Tačiau suvestinis inžinerinių tinklų genplanas suderintas atgaline data: UAB „Vilniaus vandenys" suderino 2007-07-25, UAB „Vilniaus energija" 2007-08-02, Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamentas 2007-07-27, todėl yra klastojimo požymiai. Toponuotrauka, ant kurios parengtas projektas, neatitinka tikrovės, ką įrodo 2007-12-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.33-07-38, kompleksinio derinimo protokolas ir kiti byloje esantys dokumentai; suprojektuotas prisijungimas prie apelianto lietaus kanalizacijos ((duomenys neskelbtini) šulinio), to su juo nederinus ir jam apie tai nepranešus, šiurkščiai pažeidė galiojančius teisės aktus.

5. Pareiškėjos manymu, apeliantė savo apeliaciniame skunde išsamiai apibūdino aplinkybes, dėl kurių ji mano, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas. Pareiškėja patvirtina, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo pranešėjo, kuris tuo pačiu metu buvo ir teisėjų kolegijos pirmininkas, elgesys sudarė prielaidas galvoti, jog teismas galėjo būti šališkas.

6. Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prokuratūrą pareiškėja nurodo, kad apeliantė, vadovaudamasi byloje esančia medžiaga ir įrodymais, pagrįstai prašo apeliacinės instancijos teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-29 nutarimo Nr.1376 4 punkto dalies, keičiančios 60 schemą, atitikimo Miškų įstatymo 2 straipsnio l daliai ištyrimo, kartu ištiriant, ar rengiant šį Vyriausybės nutarimą nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-10-06 įsakymu Nr. D l-483 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 10 ir 11 punktai. Atstatant nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus, kuriems priskiriami miestų miškai, ir kurie išimtine teise turi priklausyti valstybei, galėjo būti padarytas nusikaltimas, todėl apeliantės prašymas kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo įvertinant šiuos galiniai nusikalstamus veiksmus taip pat pagrįstas.

Atsiliepimu į pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ apeliacinį skundą pareiškėja 702-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija prašo šį apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia motyvais bei argumentais, kurie yra analogiški pareiškėjos 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos atsiliepime išdėstytiems motyvams bei argumentams.

Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinius skundus atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimus grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-04 priėmė nutartį byloje Nr. A20-15/2008 pagal 702-osios gyvenamųjų narnų statybos bendrijos, VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga" bei Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-07-18 sprendimo Nr. 374 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" panaikinimo, kurioje paliko galioti ginčijamą aktą. Minimoje byloje pareiškėjos jau kėlė tuos pačius klausimus, dėl neva miško teritorijos, dėl neva per didelio užstatymo tankumo, tačiau ginčijamas aktas buvo paliktas galioti, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu vėl keliamas toks pat ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskelbus apie planuojamą sklypą adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo sukliudyta ir negalėjo sukliudyti pareiškėjoms susipažinti su ginčijamu detaliuoju planu. Šiuo metu žemės sklypo adresas Nekilnojamojo turto registre nurodomas prie (duomenys neskelbtini), kas pavirtina, kad žemės sklypo adresas buvo nurodytas teisingai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į faktinę situaciją, t. y. kad pareiškėjoms dalyvauti naujo detaliojo plano svarstyme nesutrukdė sklypo adreso (duomenys neskelbtini) nurodymas. Tai, kad adresas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas gyvenamajam namui, esančiam Santariškių rajono pietinėje dalyje nepaneigia Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos detaliai planuojam sklypui suteiktas adresas prie (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjos teigia, kad statybos leidimas yra neteisėtas, nes jis neva išduotas remiantis Vilniaus miesto savavaldybės administracijos direktoriaus 2001-01-17 įsakymu Nr. 30-48 patvirtintu detaliuoju planu, kuris yra priimtas pažeidžiant galiojančias teisės normas. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsniu, patvirtinti detalieji planai galioja neterminuotai, todėl vien tik faktas, kad detalusis planas ginčijamas teisme nesuponuoja išvados, kad detalusis planas yra neteisėtas, atitinkamai ir statybos leidimas išduotas teisėtai.

4. Nesuprantami ir nepagrįsti pareiškėjos 702-osios GNSB argumentai, kad tiek detaliajame plane, tiek statybos leidime yra numatyta jungtis prie bendrijai priklausančių inžinerinių tinklų. Vien tai, kad pareiškėja 702-oji GNSB pateikia įrodymus, t.y. nekilnojamojo daikto pažymėjimą apie įregistruotas nuosavybės teises į pareiškėjai priklausančius inžinerinius tinklus, nieko neįrodo, be to byloje ir nėra ginčo, kad pareiškėja nuosavybės teise juos valdo ir jais disponuoja, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio nepagrįstas prielaidas, jog statybos leidimu yra numatoma prisijungti prie pareiškėjai priklausančių inžinerinių tinklų.

5. Visi kiti pareiškėjų argumentai, neva prasidėjus statyboms bus iškirsti visi medžiai, sunaikintas reljefas, parkas ir kraštovaizdis yra tik pareiškėjų prielaidos nepagrįstos jokiais įrodymais ir statybos leidimo teisėtumo klausimui įtakos neturi.

6. Atsakovo nuomone, atmestini pareiškėjų prašymai dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo įvertinant ar buvo atliktas nusikaltimas neva į valstybinius miškus atkūrus nuosavybės teises. Šis prašymas nepagrįstas, nes nuosavybės teisių atkūrimas nėra šios bylos dalykas ir dėl to reikalavimai nėra pareikšti. Be to pareiškėjoms niekas netrukdo patiems kreiptis į prokuratūra ir inicijuoti tokį procesą. Taip pat atmestinas pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-29 nutarimo Nr. 1376 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Toks prašymas buvo pateiktas tik įpusėjus bylos nagrinėjimą, o ne bylos pradžioje, taip siekiant vilkinti procesą, be to nenurodomi pagrįsti argumentai dėl tokio kreipimosi reikalingumo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad toks pareiškėjų prašymas jau buvo nagrinėjamas ir atmestas administracinėje byloje Nr. A(20)-15/2008.

7. Anot atsakovo, atmestini yra pareiškėjų teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo. Visų pirma, pačios pareiškėjos visais įmanomais būdais vilkino procesą, t.y. kiekvieno posėdžio metu teikdavo eilę nepagrįstų prašymų, kurių išsprendimas vilkino bylą, kai tokie prašymai galėjo būti pateikti žymiai anksčiau ir butų išspręsti neatidedant posėdžio ir nevilkinant bylos. Be to, reikšdami teisėjui nušalinimą pareiškėjos nenurodo nė vieno Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl toks prašymas nepagrįstas ir atmestinas.

8. Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjų faktinio sužinojimo apie ginčijamą detalųjį planą datą. 702-oji GNSB planavimo organizatoriui pateikė 2006-01-26 pasiūlymą dėl rengiamo detaliojo plano. Planavimo organizatorius pasiūlymus pateikusiai pareiškėjai motyvuotai atsakė 2006-02-07 raštu. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad planavimo organizatoriaus atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nors pareiškėja nepateikė skundo, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-02-09 raštu Nr. (100)-11.55-109 paaiškino, kad nenustatyti projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų esminiai pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, 2006-11-14 patikrinimo akte dėl detaliojo plano tvirtinimo pateikta teigiama išvada ir siūlymas tvirtinti detalųjį planą, patikslinus valstybinės reikšmės miško schemą. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-02-09 rašto Nr. (100)-11.55-109 matyti, kad pareiškėja jį gavo 2007-02-14. Taigi pareiškėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsniu, dėl minėto rašto turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo jo gavimo, t. y. iki 2007-03-15. Tačiau pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnyje nustatytus skundo padavimo terminus ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka neprašė jų atstatyti. Tuo tarpu svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, nėra.

Atsiliepimais į pareiškėjų apeliacinius skundus tretysis suinteresuotasis asmuo D.Z. prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimus grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Apeliantės skunde nurodo, kad planuojamoje teritorijoje faktiškai pagal galiojusius teisės aktus buvo ir yra miškas. Šie apeliančių teiginiai, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą, nes nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nei valstybinio, nei kitokio miško sklype prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra. Sklype yra tik atskiri pavieniai medžiai. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos 2007-02-09 fragmento duomenys. 2006 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atlikus planuojamos teritorijos, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą buvo nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje (Vilniaus m. Verkių girininkijos miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalyse) esantys želdynai neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimu, todėl turėtų būti išimti iš valstybinės reikšmės miško plotų schemos. Pastebėtina, kad patikrinimo metu buvo apžiūrimi Vilniaus m. Verkių girininkijos miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai, kurie nesutampa su ginčo teritorija, nes tik nedidelė dalis taksacinių sklypų ploto formaliai pateko j ginčo teritoriją, todėl apeliančių teiginiai, neva buvo išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos žymiai didesnis plotas, nei buvo nustatyta patikrinimo metu, yra spekuliatyvūs ir nepagristi bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-29 nutarimu Nr. 1376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo" buvo patikslinta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schema, pagal kurią į planuojamą teritoriją nepatenka valstybinės reikšmės miškas. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas paskelbtas 2007-01-06 Valstybės žiniose Nr. 2-73. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, nei ginčijamo sprendimo priėmimo metuT nei anksčiau, nei šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruota, kad minėtuose sklypuose prie (duomenys neskelbtini) bent dalis teritorijos būtu miško žemė.

2. Apeliantės teigia, jog inžineriniai tinklai, prie kurių pagal ginčijamą detalųjį planą ir statybos leidimą be atskiro derinimo gali prisijungti suplanuotų žemės sklypų savininkas, nuosavybės teise priklauso 702-ąjai GNSB. Apeliantės, pagrįsdamos savo teiginį, kad „numatyta planuojamo daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotėkį ne prijungti prie apeliantui nuosavybės teise priklausančios lietaus nuotekynės (duomenys neskelbtini) šulinio", remiasi bylos II tome, 166 lape esančiu įrodymu. Bylos II tome, 166-167 lapuose yra Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 10/227501, iš kurios galima nustatyti tik vieną faktą,, kad 702-oji GNSB yra pradėjusi, tačiau neužbaigusi (baigtumas 95 procentai) statyti lietaus kanalizacijos vamzdyną, tačiau, kad lietaus nuotekynės (duomenys neskelbtini) šulinys nuosavybės teise priklauso apeliantei šis dokumentas niekaip neįrodo.

3. Apeliančių teiginiai, kad rengiant detalųjį planą sklypams prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apeliantėms buvo sukliudyta pasinaudoti galimybe dalyvauti viešojo svarstymo procedūroje ir pareikšti pastabas bei pasiūlymus dėl detalaus plano rengimo ir bendrojo plano pakeitimo, yra visiškai nepagrįsti. Šiuos apeliančių teiginius paneigia apelianto - 702 - osios GNSB steigėjų pateikti pasiūlymai dėl rengiamo detalaus plano. Be to, iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad ginčo teritorijoje pagal ginčijamą detalųjį planą nustatytas maksimalus statinio aukštis — 3 aukštai, įskaitant mansardą, užstatymo tankis — 40 procentų, užstatymo intensyvumas — iki 1,4. Statybos leidimu leistas užstatymo intensyvumas — 1,27, t.y. mažesnis nei leistinas maksimalus šioje teritorijoje. Visi kiti rodikliai Statybos leidime atitinka ginčijamo detalaus plano rodiklius. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, kad pagal 2007-06-13 statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus Nr. AUR-1094, pateiktus atsakovo, ginčo teritorijoje statytojas privalės sukurti/išlaikyti ne mažesnį kaip 25 procentų neužstatyto sklypo ploto želdynų. Taigi matyti, kad ginčo teritorijoje kaip tik bus atsižvelgta į aplinkinių gyventojų ir visuomenes interesus, statomi pastatai užims mažiau ploto nei leistina, o neužstatytas plotas bus apželdintas.

4. Apeliančių teigimu, ginčijamas statybos leidimas yra neteisėtas, nes išduotas neteisėto detaliojo plano pagrindu. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu ginčijamo detaliojo plano galiojimas nebuvo sustabdytas, todėl bet kokie apelianto teiginiai šiuo klausimu yra atmestini. Apeliantės teigia ir tai, jog toponuotrauka, pagal kurią parengtas projektas, neatitinka tikrovės, neparodyti visi medžiai, todėl realiai reikės iškksti daugiau medžių. Tačiau, kaip nurodo tretysis suinteresuotasis asmuo, iš Atsakovo pateikto Nuolatinės statybos komisijos 2007-07-25 posėdžio protokolo Nr. 1-30 matyti, kad Vilniaus m. savivaldybė įpareigojo statytoją patikslinti toponuotrauką. Iki statybos leidimo išdavimo toponuotraukos duomenys buvo patikslinti ir neišaiškėjo, kad ginčo teritorijoje yra daugiau medžių, nei manyta ar kad ginčo teritorijoje yra kitų saugotinų objektų. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, jog jokie leidimai medžių kirtimui ginčo teritorijoje nėra išduoti ir jokie kirtimai nėra vykdomi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr.30-48 „Dėl sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo" bei 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr.GN/979/07-0915, t. y. ginčas yra kilęs teritorijų planavimo ir statybų teisinių santykių srityje.

Šiuos administracinius aktus ginčija visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ bei 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrija. Iš šių pareiškėjų skundų teismui turinio matyti, kad jų skundų pagrindą iš esmės sudaro tos pačios aplinkybės, kurios, pareiškėjų manymu, patvirtina ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą. Iš šių skundų taip pat matyti, kad dalis juose nurodomų aplinkybių, kurios sudaro skundų pagrindus, gali būti priskiriama viešojo intereso gynybai, o dalis ir asmeninių teisių gynybai.

Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. Šia teisės norma yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3 – 170/2004 ).

Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, nustatančią, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo ( arba kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai ), lyginant su Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, darytina išvada, kad šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji ir specialioji teisės normos, nes teisė kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu yra sąlygota papildomo, siaurinančio asmenų galimybes kreiptis į teismą, reikalavimo - kad tik įstatymų nustatytais atvejais galima kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai bei nereikalauja besikreipiančio asmens suinteresuotumo požymio.

Visa tai sąlygoja, kad skirtingas ginamų teisių pobūdis ( viešųjų ar asmeninių ) lemia ir skirtingus šių teisių gynybos teismine tvarka būdus ir sąlygas, todėl atribojimas ginamų asmeninių teisių nuo viešųjų interesų, turi įtakos teisingam bylos išsprendimui, nes tai yra susiję ir su teismui suteiktomis skirtingomis galiomis tinkamai ginant šias teises.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, pasisakydamas dėl svarbos atribojant asmeninių teisių gynybą nuo viešųjų interesų gynybos, tai pat yra konstatavęs, kad „ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi. Todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą. Teismas, sistemiškai vertindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Akivaizdu, jog galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu.“ ( Administracinių teismų praktika 2007 m. Nr. 1(11) p.241).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas - visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, savo teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos klausimais , kildina iš Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ( toliau – Konvencija ).

Teisės kreiptis į teismą sąlygas reglamentuoja Konvencijos 9 straipsnis, kuriame yra įtvirtinti trys savo turiniu, apimtimi ir subjektais skirtingi teisės kreiptis į teismą pagrindai.

Konvencijos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse suteikta teisė kiekvienam asmeniui ar visuomenės atstovams teisė kreiptis į teismą yra siejama su Konvencijos 4 ir 6 straipsnių pažeidimais, o būtent, kai prašymas suteikti informaciją pagal Konvencijos 4 straipsnį nebuvo nagrinėtas, buvo neteisėtai atmestas, buvo iš dalies ar visiškai atsisakyta pateikti informaciją arba kitais atvejais, kai į prašymą nebuvo deramai atsižvelgta pagal nurodyto straipsnio nuostatas ( Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis ) ir kai buvo pažeistos Konvencijos 6 straipsnio nuostatos, turinčios užtikrinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos ( Konvencijos 9 straipsnio 2 dalis ). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Konvencijos 6 straipsnio nuostatos yra taikomos tik siaura apimtimi, dėl sprendimų, veiksmų, neveikimo dėl leidimų planuojamos veiklos rūšims išvardytoms Konvencijos I priede, išdavimo, t. y. tik dėl potencialiai ypač didelį poveikį aplinkai galinčių turėti veiklos rūšių srityje ( pvz., dėl leidimo išdavimo naftos ir dujų perdirbimo įmonėms ir pan. ).

Kaip minėta, nagrinėjamos bylos dalykas yra jau priimtų administracinių aktų dėl detaliojo plano patvirtinimo ir statybos leidimo išdavimo, teisėtumas, o ne jų svarstymo, derinimo, informacijos gavimo ir pan., veiksmų teisėtumas, kas sąlygoja, kad bylos dalykas neatitinka Konvencijos 9 straipsnio 1 ir 2 dalies sąlygų, dėl ko, remiantis šiomis teisės normomis pareiškėjai negali ginti viešojo intereso.

Dėl Konvencijos 9 straipsnio 3 dalies pažymėtina, kad nors šioje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, kad „kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų administracine arba teismo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių nacionalinių įstatymų nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo“, tačiau tiek šią teisės normą, tiek Konvencijos 9 straipsnio 1 ir 2 dalis vienija bendra sąlyga, kad teisė kreiptis į teismą yra įgyvendinama pagal konvenciją pasirašiusios šalies nacionalinius įstatymus („Kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo nacionaliniais įstatymais, užtikrina, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme“... ).

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas tik įstatymų nustatytais atvejais galima kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pareiškėjų veiklą reglamentuojantys teisės aktai - Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas; Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių ( kooperatyvų ) įstatymas; Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinti Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdiniai įstatai, jiems nesuteikia teisės ginti viešojo intereso. Paminėtos teisės normos tik suteikia teisę pareiškėjams įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų narių pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomi interesai.

Pareiškėjas - visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, gali būti priskirta suinteresuotai visuomenei, šio įstatymo taikymo prasme.

Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 4 ir 6 dalis suinteresuotai visuomenei ( šiuo atveju ir visuomeninei organizacijai „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“) suteikta teisė, jei ji mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, tokius sprendinius ginčyti ikiteismine bei teismine tvarka. Tačiau šiomis teisės normomis yra įtvirtinta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kurios nesilaikymas yra kliūtis nagrinėti skundą administraciniame teisme ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas; 103 straipsnio 1 punktas ).

Pagal minėtas teisės normas visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, kaip suinteresuota visuomenė, visų pirma dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių teisėtumo turėjo kreiptis į apskrities viršininko administraciją arba į Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją pagal šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją. Nesutikdama su apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl jos kreipimosi, skundą turėjo paduoti pagal nustatytą kompetenciją Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir tik po to, nesutikdama su Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimu, galėjo dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas - visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, dėl šio ginčo išsprendimo laikėsi išankstinės nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nesurinkta, tokių įrodymų teismui nepateikė ir pats pareiškėjas.

Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjas - visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, neatitinka prielaidų ir sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte; 103 straipsnio 1 punkte, kurios suteiktų jai teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Dėl šių priežasčių, priešingi šiuo klausimu ( dėl teisės ginti viešąjį interesą ) apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį pareiškėjai gali tiesiogiai ( nesilaikydami išankstinės nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ) kreiptis į teismą teisminės gynybos tik Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. tik dėl tikrai ar tariamai pažeistos ar ginčijamos jų teisės arba įstatymų saugomo intereso, tikslu apginti aiškiai identifikuotą materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą.

Byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeistos visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, kaip juridinio asmens, subjektinės teisės ar jos narių teisės, nesurinkta. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir pareiškėjas. Tai lemia, kad šis pareiškėjas neįrodė jam priklausančios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo fakto, dėl ko tenkinti jo skundo reikalavimų nėra pagrindo.

Iš pareiškėjo - 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundo teismui matyti, kad jame nurodyti ginčijamų administracinių aktų sprendiniai ir jų neteisėtumas iš esmės yra susijęs su viešojo intereso gynimu ir tik dalis jų gali būti priskirta galimam pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimui.

Byloje nustatyta, kad ginčo teritorija, kuri yra suplanuota detaliuoju planu ir kuriai yra išduotas statybos leidimas, neturi tiesioginio sąlyčio taškų su pareiškėjui priklausančia teritorija. Dėl ko pareiškėjo skundo argumentai, kurie yra susiję su galimu detaliojo plano sprendinių neatitikimu bendriesiems planams ir teisės aktų reikalavimams, ar procedūriniais pažeidimais; neteisėtu ginčo teritorijos nepriskyrimu miesto miškų teritorijai ( neteisėtu jos išjungimu iš tokios teritorijos statuso ); terminų statybos leidimui išduoti pažeidimais ir pan., nepažeidžia pareiškėjo subjektinių teisių ir yra vertintini, kaip reikalavimai, kurie yra susiję su viešojo intereso gynimu, kurie dėl anksčiau paminėtų priežasčių negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Iš pareiškėjo skunde nurodytų ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo pagrindų, jo subjektinių teisių pažeidimui, šiuo atveju galėtų būti priskirti argumentai, kurie yra susiję su ginčijamos teritorijos inžinerinių tinklų prijungimu prie pareiškėjui priklausančių inžinerinių tinklų be jo sutikimo; detaliojo plano viešojo svarstymo procedūrų pažeidimu.

Dėl prisijungimo prie pareiškėjo inžinerinių tinklų be jo sutikimo.

Byloje nustatyta, kad pagal UAB „Grinda" išduotas technines sąlygas Nr.07/073, ginčo teritorijoje numatyta „Lietaus nuotekas nuleisti pagal detaliojo plano sprendinius. Arčiausia lietaus nuotekynas yra Visorių -P.Vaičaičio gatvių sankirtoje", o pagal suvestinio inžinerinių tinklų genplaną, lietaus nuotekynės inžineriniai tinklai (Ll) yra suprojektuoti statyti taip, kad į nuotekyną Visorių - P.Vaičaičio gatvių sankirtoje, priklausantį pareiškėjui nėra jungiamasi, tiesiant atskirus inžineriniai tinklus, kurie prisijungia prie anksčiau pastatytų inžinerinių tinklų (KL), nepriklausančių pareiškėjui.

Pagal UAB „Vilniaus vandenys" išduotas technines sąlygas Nr.07/419, planuojamo statyti daugiabučio namo vandentiekio (VI) ir buitinės nuotekynės (Fl) tinklai yra suprojektuoti tiesti iki UAB „Vilniaus vandenys" priklausančių ir jau pastatytų tinklų Visorių g..

Tai, kad ginčo teritorijoje planuojamam statyti statiniui vandens tiekimas bei nuotekų nuleidimas numatytas jungiantis prie UAB „Vilniaus vandenys" priklausančių inžinierinių tinklų, patvirtina ir UAB „Vilniaus vandenys" 2007 m. gruodžio13 d. raštas.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį „Statinio projektavimo sąlygos - privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas...... . Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad statinio projektavimo sąlygos yra tie administraciniai teisės aktai, kurie detalizuoja teritorijų planavimo dokumentus bei kurie yra privalomi asmenims, tiesiant bei prijungiant komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus ir pan..

Dėl šių priežasčių priešingi apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijamais administraciniais aktais yra pažeidžiamos jo teisės šiais klausimais ( inžinerinių tinklų galimu prisijungimu ) yra nepagrįsti.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl galimo detaliojo plano viešo svarstymo procedūrų metu padarytų esminių pažeidimo.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo septintojo skirsnio nuostatas, visuomenei turi būti užtikrinta teisė dalyvauti rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Ši teisė yra įgyvendinama, sudarant galimybę visuomenei sužinoti apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais, teikti pasiūlymus dėl šių dokumentų sprendinių. Tik šių teisių pažeidimas, suvaržęs arba atėmęs galimybę pasinaudoti minėtomis teisėmis galėtų būti vertinamas, nagrinėjamos bylos kontekste, kaip pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymu saugomų interesų pažeidimas.

Byloje nustatyta, kad teisės aktuose nustatytu būdu buvo paskelbta apie rengiamą ginčo detalųjį planą bei kad pareiškėjas dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių, viešo svarstymo su visuomene metu teikė pasiūlymus, į kuriuos nustatyta tvarka buvo atsakyta. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės dalyvauti ginčo detaliojo plano svarstyme bei kad jis realiai šia teise pasinaudojo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo materiali teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese suvaržyta ar atimta nebuvo bei kad šio proceso metu padaryti pažeidimai dėl paskelbimo apie rengiamą detalųjį planą ir kt. negali būti pripažinti esminiais pažeidimais, įtakojusiais ir pareiškėjo teisių pažeidimą.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad ginčo teritorijai 2001 m. liepos 18 d. atsakovo sprendimu Nr. 374 taip pat buvo patvirtintas detalusis planas, apie kurio rengimą visuomenei buvo nurodyta, kad jis rengiamas toje pačioje vietovėje, kaip ir ginčijamas detalusis planas ( (duomenys neskelbtini) ). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarties, administracinėje byloje Nr. A20 – 150/2008, duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šio detaliojo plano viešame svarstyme taip pat dalyvavo teikė pasiūlymus ir pan.. Ši aplinkybė patvirtina, kad ginčo teritorijos, rengiamos detaliojo planavimo procedūroms, priskyrimas vietovei - (duomenys neskelbtini) , pareiškėjui negalėjo būti informacinė staigmena, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai apie galimą suklaidinimą ir pan., yra nepagrįsti.

Byloje esminių procesinių teisės pažeidimų nenustatyta.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjai, vienam iš pirmosios instancijos teismo kolegijos teisėjų buvo pareiškę nušalinimą, remdamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, tai motyvuodami tuo, kad šis teisėjas ( A. Kaminskas ) ir tretysis suinteresuotas asmuo – D.Z., 1986/1987 m. laikotarpiu ir 1989 m. mokėsi tos pačios mokslo įstaigos viename kurse, o nuo 1989 m. ir vienoje grupėje. Be to, kolegija nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, nesikreipė į Konstitucinį teismą, netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių. Visa tai, pareiškėjų teigimu, kelia abejonių minėto teisėjo nešališkumu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Šių nuostatų, dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo, taikymas yra glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio taikymu, kurio praktiką formuoja Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“, įvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi du aspektus: Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr. pvz., Hauschildt v. Danija). Atitinkamai, ar teismas yra šališkas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nustatyta, remiantis subjektyvumo testu, t. y., konkretaus teisėjo asmeninio įsitikinimo pagrindu konkrečioje byloje. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyvia prasme: teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Thorgeir Thorgeirson v. Islandija byloje teismas pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo.

Sprendžiant klausimą, ar teisėjo nagrinėjančio bylą ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan.. Objektyviąja prasme, tokių asmenų mokymosi ar dirbto (dirbamo) darbo kartu faktas, pats savaime nesudaro pagrindo manyti, kad yra pažeidžiamas teisėjo nešališkumo principas, nes tokios abejonės dėl teisėjo nešališkumo yra pernelyg neapibrėžtos (bylos: Švarc ir Kavnik v. Slovėnija; Steck-Risch ir kiti v. Lichtenšteinas).

Byloje nagrinėjamu atveju, kitų aplinkybių, be mokymosi kartu fakto teisėjo ir vienos iš bylos šalies, kitų duomenų nenurodyta. Iš pareikšto nušalinimo motyvų matyti, kad pastarieji asmenys kartu mokėsi prieš 20 metų. Duomenų, kokie jų buvo tarpusavio santykiai po studijų ir kokie yra šiuo metu – ar jie artimai bendrauja, ar yra susiję giminystės, svainystės, finansinės priklausomybės ryšiais, nenustatyta bei nepateikta.

Dėl ko, kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad minėti asmenys mokėsi kartu prieš 20 metų ir nesant kitų duomenų apie jų tarpusavio santykius, pati savaime dėl jos neapibrėžtumo yra nepakankama, objektyviąja prasme, atsirasti pagrindui abejoti, kad yra pažeidžiamas teisėjo nešališkumo principas. Todėl nesant ir duomenų apie minimo teisėjo subjektyvų šališkumą, tenkinti apeliacinius skundus šiuo klausimu nėra pagrindo.

Netenkintinas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1376 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės plotų patvirtinimo“ pakeitimo, atitikties Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 d..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai“, t. y. kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl atitinkamo teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams, yra sąlygojamas būtinybe taikyti šį teisės aktą konkrečioje ( šiuo atveju nagrinėjamoje ) byloje.

Minėta, kad pareiškėjų reikalavimai, kuriais yra ginamas viešasis interesas, išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų, o tai savo ruožtu lemia, kad šioje byloje nėra sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1376 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės plotų patvirtinimo“ pakeitimo, teisėtumo klausimas.

Netenkintinas ir prašymas inicijuoti ikiteisminio tyrimo atlikimą baudžiamojoje byloje, nes galimų nusikalstamų veikų padarymas taip pat nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, tokia teise - inicijuoti ikiteisminio tyrimo atlikimą baudžiamojoje byloje, disponuoja ir patys pareiškėjai, kuria gali ir pasinaudoti, jei jų manymu, atliekant ginčo teritorijos detalųjį planavimą buvo padarytos nusikalstamos veikos.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų: visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ ir 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.