- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- I-6687-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00612-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui J. V. (J. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. V. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 5 000 EUR neturtinės žalos. Nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį paskolino nuteistajam N. A. 160 Lt vertės 20 pakelių cigarečių. Kadangi Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklės draudžia skolinti ir skolintis, pareiškėjui už Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą buvo skirta nuobauda – 5 paros baudos izoliatoriuje. Kalėjimų departamentas 2015-01-16 įsakymu Nr. N-1 skirtą nuobaudą sušvelnino ir už padarytą pažeidimą skyrė papeikimą. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN šiurkščiai pažeidė jo teises, BVK, tarptautinių susitarimų normas, Konstitucijos 21 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Baudos izoliatoriuje pareiškėjui buvo draudžiama žiūrėti televizorių, naudotis taksofonu, rašyti laiškus artimiesiems, jis negalėjo visą dieną praleisti lauke, kvėpuoti grynu oru, pasivaikščiojimui buvo skirta tik viena valanda. Pareiškėjas nurodo, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4 jis buvo laikomas su dar dviem asmenimis, todėl kameroje jam tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko minimalių reikalavimų, jį papildomai ribojo kameroje esantys baldai ir sanitarinis mazgas. Pasivaikščiojimų kiemelio plotas taip pat buvo per mažas vaikščioti trims asmenims. Pareiškėjas teigia, kad neteisėtas nuobaudos paskyrimas ir jos atlikimas kameroje, neatitinkančioje minimalių ploto reikalavimų, sukėlė jam neigiamus išgyvenimus – nepilnavertiškumo jausmą, kurio intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingo kentėjimo laipsnį, sukėlė sveikatos sutrikimus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 32–34) prašo jį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus PN neturi duomenų, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 4, nes tokie duomenys Vilniaus pataisos namuose nėra kaupiami, tačiau šioje patalpoje vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Baudos izoliatoriaus patalpos Nr. 4 plotas yra 11,98 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl daugiausia šioje patalpoje gali būti laikomi 3 asmenys. Vienam asmeniui tenkantis plotas šioje patalpoje yra 3,9 kv. m, todėl pareiškėjui tenkantis plotas atitiko nustatytus reikalavimus ir negalėjo sukelti intensyvios, ilgai trunkančios slogios emocinės būsenos, sukeliančios neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą, tam skirtose pataisos įstaigose. Pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, bloginančių pareiškėjo padėtį, nebuvo. Įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas nepateikė. Administracija jokių skundų dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų, dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto ar netinkamų gyvenimo sąlygų iš pareiškėjo nėra gavusi. Vilniaus PN gyvenamosios patalpos ir pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems skirti pasivaikščiojimo kiemeliai yra šių išmatavimų: kiemelis Nr. 1: ilgis – 3,90 m, plotis – 3,75 m, aukštis – 3 m; kiemelis Nr. 2: ilgis – 4,20 m, plotis – 3,85 m, aukštis – 3 m; kiemelis Nr. 3: ilgis – 4,20 m, plotis – 3,85 m, aukštis –3 m; kiemelis Nr. 4: ilgis – 4,20 m, plotis – 3,85 m, aukštis – 3 m; kiemelis Nr. 5: ilgis – 4,20 m, plotis – 3,85 m, aukštis – 3 m. Pareiškėjas skunde nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, atsiradusių dėl per mažo gyvenamojo ploto. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos jam nepadarė. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjui paskirtos nuobaudos sušvelninimas jau savaime yra pakankama satisfakcija, kuri turės teigiamos įtakos jo elgesio įstaigoje charakteristikai, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Nurodė, kad kameros Nr. 4 plotas joje gyvenantiems 3 asmenims buvo per mažas, mažą gyvenamos patalpos plotą papildomai ribojo joje buvę baldai. Teigė, kad buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, iki nuobaudos paskyrimo galėjo kartą per savaitę paskambinti, pasivaikščioti, o baudos izoliatoriuje buvo žymiai apribotas jo judėjimas. Nepagrįstas nuobaudos paskyrimas paveikė pareiškėjo psichiką, todėl jis kreipėsi į psichologą, jautėsi emociškai sužlugdytas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jam skirtą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. Prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš nepagrįstai Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. 28-1313(1) paskirtos nuobaudos ir vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų pažeidimo baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4 bei pasivaikščiojimų kiemeliuose.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus PN direktorius 2014-11-12 nutarimu Nr. 28-1313(1) konstatavo, jog pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, paskolino kitam nuteistajam N. A. 20 pakelių cigarečių, tuo pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjui už pažeidimą buvo skirta nuobauda – 5 paros baudos izoliatoriuje (b. l. 6). Pareiškėjas, ginčydamas Vilniaus PN 2014-11-12 nutarimu Nr. 28-1313(1) jam skirtą nuobaudą, 2014-11-17 skundu (b. l. 14-16) kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas, atlikęs tarnybinį tyrimą, 2015-01-16 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LV-184 (b. l. 27-28) nurodė, kad kitu Vilniaus PN 2014-11-11 nutarimu Nr. 28-1305(1) pareiškėjui buvo paskirta nuobauda uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų (b. l. 17). Nuobauda pradėta vykdyti tą pačią dieną. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 216 punktu į baudos izoliatorių uždarytiems nuteistiesiems gali būti skiriamos visos įstatymo numatytos nuobaudos išskyrus uždarymą į baudos ar drausmės izoliatorių ar karcerį, todėl Kalėjimų departamentas konstatavo, kad baudos izoliatoriuje nuobaudą atliekančiam pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. 28-1313(1) nuobauda – 5 paros baudos izoliatoriuje, buvo paskirta viršijant teisės aktuose nustatytus įgaliojimus. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento 2015-01-16 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LV-184, priėmė 2015-01-16 įsakymą Nr. N-1, kuriuo sušvelnino Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-12 nutarimu Nr. 28-1313(1) skirtą nuobaudą ir skyrė nuobaudą – papeikimą (b. l. 26).
Kalėjimų departamento 2015-01-16 tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-184 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-01-16 įsakymas Nr. N-1 patvirtina, kad pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2014-11-12 nutarimu Nr. 28-1313(1) nuobauda – 5 paros baudos izoliatoriuje, buvo paskirta neteisėtai. Ši aplinkybė bei byloje esantis įrašas apie pareiškėjui paskirtos nuobaudos atlikimą 2014-11-21–2014-11-26 laikotarpiu (b. l. 22), leidžia konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4 jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos 11¹ punkte nenustatyta, kad asmeniui tenkantis plotas turi būti skaičiuojamas iš kameros ploto atimant sanitarinio mazgo, baldų ar kitų įrenginių užimamą plotą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad baudos izoliatoriaus kameros Nr. 4 plotas yra 11,98 kv. m, joje įrengtos trys miegamos vietos, todėl daugiau nei trys asmenys šioje kameroje negali būti apgyvendinti (b. l. 32). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis apie kameros Nr. 4 plotą ir joje buvusių asmenų skaičių. Duomenis apie kameros plotą patvirtina byloje esanti kameros Nr. 4 schema (b. l. 40), atsakovo nurodytą informaciją apie kameroje su pareiškėju buvusių asmenų skaičių patvirtina paties pareiškėjo argumentai, nurodyti skunde ir teismo posėdžio metu. Įvertinus atsakovo nurodytą kameros Nr. 4 plotą ir joje buvusių asmenų skaičių matyti, kad kiekvienam kameroje buvusiam asmeniui teko po 3,99 kv. m ploto, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui Vilniaus PN atliekant nuobaudą baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4, jo teisės į minimalų plotą nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimų kiemelio plotas buvo per mažas trims asmenims. Pažymėtina, kad teisės aktuose pasivaikščiojimų kiemelių minimalus asmeniui tenkantis plotas nereglamentuotas, o atsakovas nenurodė, kuo remiantis daro išvadas, kad šis plotas buvo netinkamas. Iš atsakovo atsiliepime nurodytų pasivaikščiojimų kiemelių plotų matyti, kad jų plotas yra 14,63–16,17 kv. m, pareiškėjas nurodytų duomenų neginčijo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, neužtikrinus minimalaus ploto Vilniaus PN pasivaikščiojimų kiemeliuose.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Pareiškėjas teigia, kad neteisėtas nuobaudos paskyrimas ir jos atlikimas kameroje, neatitinkančioje minimalių ploto reikalavimų, sukėlė jam neigiamus išgyvenimus – nepilnavertiškumo jausmą, sveikatos sutrikimus. Pažymėtina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo fakto dėl netinkamo vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje Nr. 4 ir prasivaikščiojimų kiemeliuose, todėl nesant vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, nėra pagrindo šioje dalyje spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl pareiškėjui nepagrįstai paskirtos nuobaudos – 5 parų baudos izoliatoriuje, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal BVK 73 straipsnį paprastajai nuteistųjų grupei priskirtas nuteistasis turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, kartą per savaitę skambinti telefonu, į vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, atitinkamai per 3 mėnesius. Nuteistieji gali naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (BVK 96 straipsnio 1 dalis), kasdien pasivaikščioti gryname ore (BVK 103 straipsnis) ir kt. Tačiau baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji pagal BVK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pasivaikščiojimas gryname ore ribojamas iki 1 valandos (BVK 146 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į BVK 146 straipsnyje nustatytų pareiškėjui nepagrįstai taikytų ribojimų pobūdį, mastą ir trukmę (5 paras), darytina išvada, kad neteisėtas nuobaudos paskyrimas pareiškėjui sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei nebūtų paskirta nuobauda, susijusi su papildomais apribojimais, todėl yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos įvertinti pinigais.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertina, kad pareiškėjo prašomas priteisti 5 000 EUR neturtinės žalos dydis yra neadekvatus jo patirtiems neturtiniams praradimams. Pareiškėjo teisių pažeidimo laikotarpis laikant jį baudos izoliatoriuje, nebuvo itin ilgas, be to, paties pažeidimo, už kurį pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, faktas byloje nėra paneigtas. Nuobaudos atlikimo metu pareiškėjui buvo leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore (BVK 146 straipsnio 2 dalis), kitų pareiškėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad dėl 5 parų laikymo baudos izoliatoriuje patyrė emocinių, psichikos sutrikimų, kreipėsi į medikus, tačiau šių savo argumentų įrodymais nepagrindė.
Atsižvelgiant į byloje surinktų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 50 EUR sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.