- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1612-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01304-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- S. P., E. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. P. ir E. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu rašytinio proceso tvarka pareiškėjų bendru sutikimu nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jau daugiau kaip metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Pareiškėjai augina nepilnametį sūnų N. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus pareiškėjai aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai neturi kreditorių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą: nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką, pareiškėjams paliko santuokines pavardes: pareiškėjui – P., pareiškėjai – P., patvirtino pareiškėjų 2019 m. balandžio 18 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:
3.1. Nepilnamečio sūnaus N. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. P.
3.2. S. P. nepilnamečio sūnaus N. P. išlaikymui nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki sūnaus pilnametystės moka po 230 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina E. P.
3.3. E. P. ir S. P. kartu rūpinasi nepilnamečio sūnaus N. P. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja nepilnamečio sūnaus auklėjime.
3.4. Po santuokos nutraukimo E. P. pasilieka santuokinę pavardę – P., S. P. pasilieka savo pavardę – P.
3.5. Pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.
3.6. Santuokos metu E. P. vardu 2008 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutarties Nr. 8862 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso E. P. nuosavybės teise ir yra nedalintinas, todėl šio turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo nesikeičia, tokio turto padalinimo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.
3.7. Santuokos metu E. P. vardu 2008 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutarties Nr. 8862 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso E. P. nuosavybės teise ir yra nedalintinas, todėl šio turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo nesikeičia, tokio turto padalinimo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.
3.8. Santuokos metu E. P. vardu 2008 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutarties Nr. 8862, pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso E. P. nuosavybės teise ir yra nedalintinas, todėl šio turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo nesikeičia, tokio turto padalinimo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.
3.9. Santuokos metu S. P. vardu įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjų abipusiu susitarimu yra 1 000 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka S. P.
3.10. Santuokos metu E. P. vardu įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis „BMW X3 3.0D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjų abipusiu susitarimu yra 5 000 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka E. P.
3.11. E. P. už jai atitekusią didesnę dalį santuokos metu įgyto bendro turto sumoka S. P. 5 000 Eur piniginę kompensaciją po teismo sprendimo per 2 savaites, po santuokos nutraukimo tarp E. P. ir S. P. įsiteisėjimo dienos.
3.12. Pareiškėjai nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu kaip sutuoktiniai kreditorių neturi.
3.13. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo.
3.14. Pareiškėjai lėšų banko sąskaitose, indėlių, taip pat jokių piniginių santaupų grynaisiais pinigais, priklausančių jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise neturi, todėl jų padalinimo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.
Šalies argumentai
3.15. Pareiškėjai nurodo, kad kito dalintino turto, kurio padalinimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje neturi, ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų.
3.16. Pasikeitus aplinkybėms (turtinė buvusio sutuoktinio padėtis, nedarbingumas, nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimas ir kt.), ši sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų numatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai jau daugiau kaip metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nesutinka taikytis, padarė išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Teismas sprendė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudaryta laisva valia, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 14 ir 15 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnio nuostatoms ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pažeidžia pareiškėjo S. P. turtinius interesus, neatitinka jo tikrosios valios, kurią jis turėjo pasirašant ir pateikiant pirmosios instancijos teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
1.2. Pareiškėjų pasirašytoje sutartyje nebuvo aptartas ir išspręstas viso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo klausimas. Pareiškėja E. P., sutuoktiniams dar gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, 2018 metų pabaigoje (pareiškėjas S. P. neatsimena tikslios datos) (duomenys neskelbtini) loterijoje laimėjo 20 000 Eur piniginį prizą. Laimėtos lėšos buvo gautos į pareiškėjos E. P. banko sąskaitą, sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, neišleido šių lėšų, todėl piniginės lėšos, kaip nutraukiant santuoką egzistuojantis sutuoktinių turtas, turėjo būti padalintas. 2019 metų balandžio mėnesį prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, pareiškėja E. P. įtikino pareiškėją S. P., kad laimėtos piniginės lėšos yra pareiškėjos E. P. asmeninė nuosavybė, nes būtent ji pirko bilietą. Pareiškėjas, nežinodamas teisinių dalykų dėl laimėtų lėšų teisinio statuso, buvo suklaidintas pareiškėjos E. P., todėl, sprendžiant santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimus, nereikalavo, kad laimėtos lėšos būtų dalijamos tarp sutuoktinių. Pareiškėjo S. P. klaidingą įsitikinimą apie teisinį santuokoje laimėto piniginio prizo statusą sustiprino faktas, kad lėšos buvo laikomos pareiškėjos E. P. banko sąskaitoje. Be to, pareiškėja E. P. pareiškėjui S. P. paaiškino, kad 5 000 Eur kompensaciją už pareiškėjai E. P. atitenkantį didesnės vertės turtą (transporto priemonę, namų apyvokos daiktus), numatytą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 punkte, ji išmokės pareiškėjui S. P. iš laimėtų pinigų, kurie jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes sutuoktiniai neturi kitų piniginių santaupų, tą pareiškėja E. P. patvirtino pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (14 punktas). Jeigu pareiškėjas S. P. iki sutarties pasirašymo būtų žinojęs, jog pareiškėjos E. P. laimėtos lėšos priklauso ir jam, jis nebūtų sutikęs su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 14 ir 15 punktuose numatytomis sąlygomis ir būtų reikalavęs minėtas lėšas dalintis.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja E. P. atsiliepimu į pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Pareiškėja E. P. niekada nebuvo loterijoje laimėjusi 20 000 Eur.
6.2. 2019 m. sausio 31 d. buvo konstatuotas faktas apie 32 270 Eur laimėjimą. Pareiškėja E. P., kaip įstatyminė nepilnamečio sūnaus N. P. atstovė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė banko sąskaitą, į kurią buvo pravestos piniginės lėšos, loterijoje laimėjus sūnui. Yra išlikę duomenys (vaizdo kamerų įrašai) apie bilieto įsigijimo aplinkybes ir garso įrašai apie laimėjimo aplinkybes. Bilietas buvo įgytas prekybos centre „NORFA“. Bilietą pirko nepilnametis pareiškėjų sūnus N. P. už sutaupytas pinigines lėšas.
6.3. Pareiškėjui S. P. buvo žinoma, kad bilietas buvo nupirktas N. P. iniciatyva, už jo sutaupytas pinigines lėšas, todėl laimėjimas yra nepilnamečio sūnaus asmeninė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu nepilnamečio sūnaus N. P. gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja E. P., pareiškėjas S. P. neskundžia šios sprendimo dalies, todėl neturi teisės reikalauti priteisti jam 1/2 dalį sūnaus laimėjimo. Pretendavimas į 1/2 dalį laimėjimo yra neteisingas ir neteisėtas, nes dalis piniginių lėšų atitenka valstybei pajamų mokesčio pavidalu.
6.5. Į civilinės bylos nagrinėjimą turėtų įstoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
6.6. Apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad skundžiami sprendimo 14 ir 15 punktai, o reikalaujama panaikinti visą teismo sprendimą. Toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXV skyrius) buvo nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Nustatyta, kad pareiškėjai pateikė prašymą nutraukti santuoką ir patvirtinti tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, patenkino prašymą.
10. Pareiškėjas S. P. sprendimą apskundė. Iš skundo matyti, kad jis ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo tikrosios valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus, kadangi tinkamai nebuvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nes į turtą nebuvo buvo įtraukta pinigų suma, kurią, kaip nurodo apeliantas, išlošė sutuoktinė pareiškėjams dar gyvenant kartu. Pareiškėja, pasak apelianto, jį buvo įtikinusi, jog tai yra jos asmeninės lėšos.
Dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsniu, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
13. Taigi nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Teisėjų kolegija vertina, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kelia abejonių, ar sutartis sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
14. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (nagrinėjamu atveju dėl turto), nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikinamas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, o, nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti patvirtinta ir ar byla gali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo, šalys turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą: ar spręsti santuokos nutraukimo klausimą ginčo teisena, ar abiejų susitarimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.