Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012-11-19 nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu pa­da­ręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pa­taisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-30 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012-11-19 nuosprendį pakeitė ir R. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199 str. 1 d., pas­kirtą ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino iki trejų metų trijų mėnesių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-09-30 nutartimi nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmetė.

2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. K. prašymas taikyti 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1554 8 str. nuostatas, pagal kurias pakeista BK 75 str. 1 d., ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

N. R. K. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį, taikyti R. K. 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1554 8 straipsnio nuostatas, pagal kurias pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Gynėjas pažymi, jog R. K. jau atliko dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, reikia atsižvelgti į elgesį laisvės atėmimo vietoje teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Vykdydamas plane numatytas priemones, Marijampolės pataisos namuose režimo reikalavimų nepažeidinėja, elgiasi tinkamai ir yra charakterizuojamas teigiamai. R. K. lanko kompiuterinio raštingumo kursus, savarankiškai mokosi anglų kalbos, nesilaiko kalinių subkultūros, pataisos namų administracijai yra išreiškęs pageidavimą dirbti. Šios aplinkybės R. K. taip pat charakterizuoja teigiamai, todėl Teismo nutartyje išdėstyti motyvai, jog tokio pobūdžio informacija reikalinga tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymui, yra nepagrįsti.

Be to, R. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, buvo dirbantis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir yra lankomas, intensyviai bendrauja su sutuoktine - L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikais, kitais artimaisiais, rašo laiškus, bendrauja telefonu. R. K. turi du nepilnamečius vaikus - E. K. bei D. K..

Sutuoktinė L. K. nepilnamečius vaikus šiuo metu augina viena. Be kita to, R. K. sutuoktinė turi ir nepilnametę dukrą - G. P., prie kurios priežiūros bei auklėjimo aktyviai prisidėdavo sutuoktinis.

Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, R. K. gyventų kartu su L. K. bei nepilnamečiais vaikais, dar daugiau - jis ne tik galėtų socializuotis bei integruotis į visuomenę, tačiau ir dirbti bei ženkliai prisidėti prie vaikų, mamos ir sutuoktinės gyvenimo kokybės pagerinimo. Pažymėtina, kad jis suprato savo poelgių neteisėtumą ir ateityje ketina gyventi sąžiningai bei nebepažeisti įstatymų reikalavimų.

Vadovaujantis „OASys“ metodika, pakartotinio R. K. nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, tai reiškia, kad asmens pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šią riziką dar labiau mažina artimi santykiai su šeimos nariais, neigiamos nuostatos į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Apibendrinant galima teigti, kad R. K. siekia pasitaisyti, daugiau nenusikalsti ir tinkamai integruotis į visuomenę. Aptartos teigiamai R. K. charakterizuojančios asmeninės savybės suponuoja, kad sprendimas atsisakyti taikyti asmens teisinę padėtį lengvinančias BK 75 straipsnio nuostatas jį gali morališkai sužlugdyti. Tokiu būdu gali būti pakenkta asmens resocializacijai ir pasitikėjimui Lietuvos Respublika, kaip teisine valstybe, kadangi toks teismo sprendimas neatitiktų Baudžiamojo kodekso tikslų, bausmės paskirties ir dabartinės Lietuvos respublikos baudžiamosios politikos. Lietuvos Respublikos baudžiamoji politika kinta bausmių švelninimo linkme, o tokią valstybės politiką lemia ypatingai didelis nuteistųjų bei suimtųjų skaičius. Nuo 2015 m. sausio 1 d. BPK buvo papildytas nauja, suėmimą turinčia pakeisti kardomąja priemone - intensyvia priežiūra, o 2015 m. kovo mėnesį buvo pakeistas ir BK 75 straipsnio 1 dalis. Šie įstatymų leidėjo veiksmai kaip tik ir suponuoja teismams galimybę išplėsti asmenų, kuriems būtų galima netaikyti laisvę atimančių arba ribojančių bausmių ir priemonių, ratą. R. K. neteistas, dirbantis, nubaustas švelnesne nei sankcijos vidurkis bausme, be to, nesiekė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo įrodė, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, R. K. nėra konfliktinė asmenybė, o jo padarytas nusikaltimas neparodo tikrosios asmens vertybinės orientacijos. R. K. tinkamai atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl R. K. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo - pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus ir tokiu būdu bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas dažniausiai yra skiriamos baudos, tačiau ne laisvės atėmimo bausmė.

Teismo posėdyje gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. K. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. K. apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. K. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Taigi, kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje teismas, šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo R. K. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tokią išvadą padarė įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – R. K. nuteistas už sunkų nusikaltimą, buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Kauno apygardos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog nuteistasis laikomas anksčiau neteistu, tačiau teisiamas ne pirmą kartą, be to, eilę kartų baustas admi­nis­tra­cine tvarka, taip pat ir už pasienio zonos teisinio režimo taisyklių pažeidimus. Nu­sikalstama veika padaryta neatsitiktinai, bylos duomenimis nustatyta, kad dėl inkri­minuo­ja­mos nu­si­kalstamos veikos neprisipažino, kas rodo, jog savo veiksmų jis nevertina kritiškai, leng­vi­nan­čių ap­linkybių nenustatyta. Tuo tarpu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta veikiant organizuota grupe. Pažymėtina, kad nuteistojo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo atsitiktinis, veiksmai buvo koordinuoti ir iš anksto suplanuoti, jis su kitu nuteistu asmeniu pripažinti nusikaltimo organizatoriais, subūrę ir įtraukę į nusikalstamos veikos padarymą būrį jaunų žmonių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kontrabandos būdu plukdytų cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, ženkliai viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014 m. gegužės 15 d. buvo pradėta R. K. paieška (27 t. b. l. 148). Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės vado pavaduotojo pulkininko 2014 m. rugsėjo 11 d. rašto matyti, kad vykdant paiešką, gauta informacija, jog R. K. su kitu byloje nuteistuoju, kuris taip pat slapstosi nuo bausmės atlikimo, yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir slapstosi įvairiose Europos valstybėse (27 t. b. l. 155). O 2014 m. lapkričio 4 d. R. K. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Taigi šios aplinkybės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat yra reikšmingos, jos rodo nuteistojo požiūrį į jo padarytą veiką, į už tai jam skirtą bausmę. Tai rodo, kad jis linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų socialinių normų, taisyklių, vengia atsakomybės. Todėl teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, nėra jokio pagrindo.

Gynėjas skunde nurodo, kad R. K. nuteistas ne už smurtinio nusikaltimo padarymą, todėl jo pavojingumas ženkliai mažesnis, be to, nurodo, kad už tokio pobūdžio veikas dažniausiai teismai skiria baudas, o ne laisvės atėmimą. Šie skundo argumentai atmetami. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie tai, atsakydamas į nuteistojo kasacinio skundo argumentus, nutartyje pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, jog kiekvienoje konkrečioje byloje, kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybe. BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nusikalstamą veiką priskiria prie sunkių tyčinių nusikaltimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė R. K. kasacinį skundą, nurodęs, kad jam paskirta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Gynėjas taip pat nurodo, kad R. K. jau atliko dalį jam paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, kad į Marijampolės pataisos namus jis atvyko 2015 m. vasario 24 d., taigi atliktos bausmės dydis yra labai mažas ir spręsti apie jo elgesį ir tai, kad jis siekia pasitaisyti, nėra pagrindo. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad nors ir R. K. pakartotinio nusikalstamo nusikalstamumo rizika žema, charakterizuo­jamas teigiamai, nepažeidinėja pataisos namuose režimo reikalavimų, mokosi, tačiau tai nėra pa­grin­das švelninti nuteistojo padėtį BK 75 str. nuostatų aspektu. Šiuo atveju į atliktą bausmės dalį neat­sižvelgiama, kadangi šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio pa­lei­dimo, bet ne dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Skunde gana plačiai dėstomi ir aprašomi argumentai, susiję su jo žmonos nedarbingumu, motinos sveikata bei nepilnamečių vaikų išlaikymu. Nurodoma, kad būdamas laisvėje, padėtų šeimai, galėtų dirbti, integruotis į visuomenę. Sprendimas atsisakyti taikyti asmens teisinę padėtį lengvinančias BK 75 straipsnio nuostatas jį gali morališkai sužlugdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Nagrinėjamu atveju R. K. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl natūralu, kad iš to kyla tam tikros pasekmės, vienokiu ar kitokiu būdu varžančios nuteistojo tam tikras konstitucines teises bei laisves. Skunde nurodytos aplinkybės apie jo žmonos nedarbą bei motinos sveikatą, yra svarbios, tačiau negali būti vertinamos atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir nepaneigia apygardos teismo išvadų pagrįstumo dėl to, kad nuteistojo R. K. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Kita vertus, šios aplinkybės jau buvo įvertintos visų instancijų teismų, skiriant nuteistajam bausmę bei svarstant jos pagrįstumą, nurodant, kad šios aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo darymo, priešingai, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas ir skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.