Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2017-02-27 · Byla Nr. A2.6.-18-409/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
A2.6.-18-409/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Pažeidėjas
A. L.
Kategorijos
Administracinė Nr. A2.6.-18-409/2017
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03357-2016-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1; 1.4.4; 1.5.3; 1.5.7; 16.9.3; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant Šiaulių apskrities VPK atstovui D. M.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jo atstovei advokatei V. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbančio, pensininko, neįgalaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. rugsėjo 7 d., 11 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę MITSUBISHI SPACE STAR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Apklaustas teisme A. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. su žmona atvažiavo į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Prisiparkavo, išlipo iš automobilio pažiūrėti, ar gerai pastatė automobilį. Pamatęs, kad automobilis stovi gerai, nuėjo į vaistinę, nupirko žmonai vaistų, grįžęs sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jokio atsitrenkimo į kitą automobilį nepajuto, išlipo tik pažiūrėti ar gerai stovi automobilis, prie nukentėjusiojo automobilio priėjęs nebuvo. Praėjus apie savaitei laiko, paskambino tyrėja A. J. ir pakvietė atvykti į policijos komisariatą. Nuvykęs sužinojo, jog yra kaltinamas apgadinęs kitą automobilį. Tyrėja apžiūrėjo jo automobilį, išmatavo, nufotografavo. Ant jo automobilio nebuvo matyti jokio sužalojimo. Jam parodė nukentėjusiojo mašinos nuotrauką, joje buvo matyti, jog stipriai įbrėžtas dešinės pusės priekinis bamperis. To įbrėžimo jis savo automobiliu negalėjo padaryti, įbrėžimo aukštis neatitiko jo automobilio detalių aukščio. Tyrėja sulygino nuotraukas, pasakė, kad jo kaltės nėra, atsiprašė jo ir paleido. Po dviejų mėnesių jam vėl paskambino tyrėja ir paprašė atvykti į policijos komisariatą. Jis nuvyko. Buvo atvykęs ir nukentėjusysis. Vėl buvo apžiūrėti abu automobiliai. Nukentėjęs pripažino, jog jo automobilio bamperio įbrėžimas buvo iš seniau, taip pat pasakė, kad jeigu nebūtų pabėgęs, būtų paspaudę rankas ir išsiskirstę, tačiau kadangi pabėgo, jis nori, kad būtų nubaustas, nes jis irgi turėjo tokį pat įvykį ir buvo nubaustas už tai, kad nuvažiavo. Tą pokalbį girdėjo ir tyrėja. Jį tyrėja nusivedė į antrą aukštą, surašė protokolą, liepė jam pasirašyti. Buvo be akinių, protokolo neperskaitė ir pasirašė. Tyrėja sakė, kad nukentėjusysis nori gauti draudimo išmoką, ji nieko padaryti nebegali, taip pat sakė, kad jam nieko blogo nebus. Byloje esantį jo paaiškinimą jis ne pats surašė, paaiškinimą parašė tyrėja, liepė jam pasirašyti, jis ir pasirašė paaiškinimo neskaitęs. Tvirtina, kad prie nukentėjusiojo automobilio nebuvo priėjęs ir jo neapžiūrinėjo. Pro stovintį nukentėjusiojo automobilį pravažiavo iš kairės pusės ir savo automobilį pastatė tiesiai prieš nukentėjusiojo automobilį. Kliudyti nukentėjusiojo automobilio negalėjo. Jo automobilio yra nubrozdintas priekinis bamperis. Tas nubrozdinimas yra padarytas seniau, jį padarė automobiliu važiuodamas sūnus. Anksčiau jis pats jokių eismo įvykių nėra turėjęs. Žmona yra neįgali, ji pati negali vairuoti automobilio, žmoną kas antrą dieną vežioja pas gydytojus, jam yra būtina teisė vairuoti, nes praradęs vairuotojo pažymėjimą negalės prižiūrėti žmonos.

Nukentėjusysis K. B. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. atvažiavo darbo reikalais į įmonę, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje priešais prekybos centrą, nuėjo į vieną įmonę, ten patikrino kasos aparatą, užtruko apie 15 minučių ir grįžo prie automobilio. Nieko iš karto net nebūtų matęs, bet prie jo priėjo žmogus su lapeliu, kuriame buvo nurodytas telefono numeris, mašinos valstybinis numeris, ir pasakė, kad matė kaip į jo mašiną įvažiavo kita mašina ir iš įvykio vietos pasišalino. Tas žmogus sakė, kad tikrai vairuotojas negalėjo nepastebėti, nes visa mašina net sujudėjo. Jo automobiliui vienas apgadinimas buvo padarytas iš seniau, buvo vienas juodas gilus įbraukimas, o kitas įbrėžimas buvo padarytas, aukščiau, šviežiai ir jį padarė A. L.. Jeigu A. L. nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos, mano, jog būtų susitarę, policijos nebūtų reikėję kviesti. Draudimo bendrovė paskaičiavo padarytą žalą ir pervedė 136,10 eurų.

Liudytojas Ž. S. parodė, jog 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas pranešimas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra apgadintas automobilis, o kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu rado nukentėjusįjį, kuris parodė apgadintą automobilį. Viską nufotografavo, pamatavo, pasiskambino liudytojui, kuris nenorėjo duoti raštiško paaiškinimo, šis asmuo telefoninio pokalbio metu patvirtino matęs įvykį ir nurodė į nukentėjusiojo automobilį atsitrenkusio automobilio valstybinius numerius. Grįžo į policijos komisariatą, nustatė pasišalinusio automobilio vairuotoją ir visą medžiagą perdavė tirti kolegoms.

Liudytojas S. V. parodė, jog kartu su policijos pareigūnu Ž. S. vyko į įvykio vietą. Prisimena, jog apžiūrėjo apgadintą automobilį. Taip pat asmuo, kuris matė įvykį, buvo palikęs nukentėjusiajam savo telefono numerį. Telefonu tas asmuo patvirtino matęs įvykį, tačiau savo anketinių duomenų nenurodė.

Liudytoja A. J. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos tarnyboje tyrėja. Prisimena, kad tyrimui buvo gauta medžiaga dėl eismo įvykio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur vairuotojas lyg tai važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą stovintį automobilį, vairuotojas išlipo, apsižiūrėjo ir nuėjo į parduotuvę, po to išvažiavo iš aikštelės. Žmogus, kuris matė įvykį, užsirašė valstybinius numerius ir paliko apgadinto automobilio savininkui. Prisimena, jog tyrimo metu darė automobilių sugretinimą, vienas nukentėjusiojo ir kaltininko automobilių apgadinimas sutapo. Prisimena, jog ant kaltininko automobilio buvo ir daugiau apgadinimų, jie buvo skirtingo senumo, tačiau vienas atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimo aukštį ir buvo padarytas tuo pačiu laiku. Taip pat prisimena, jog ir nukentėjusiojo automobilio buvo vienas senesnis įbrėžimas, jo aukštis nesutapo su kaltininko automobilio apgadinimu, o kitas sutapo – buvo likęs žalios spalvos, kaip ir kaltininko automobilio spalva, brūkšnys. Tuo metu abu vairuotojai sutarė, kad pagal stovėjimo vietas, manevravimą A. L. galėjo padaryti tą įbrėžimą. Su asmeniu, kuris matė įvykį, bendravo telefonu, jis atsisakė nurodyti savo duomenis. Neprisimena, kad nukentėjusiajam būtų sakiusi, kad jis nekaltas, kad jis ne laiku ir ne toje vietoje atsidūrė.

2016 m. rugsėjo 7 d. sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota nukentėjusiojo K. B. automobilio stovėjimo vieta, nurodyta, jog nukentėjusiojo K. B. automobiliui apgadintas priekinis bamperis. (b. l. 5-6).

2016 m. rugsėjo 7 d. rašytame K. B. paaiškinime nurodyta, jog jis apie 11.30 val. pastatęs automobilį stovėjimo aikštelėje ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), nuėjo dirbti. Apie 12.00 val. jam grįžus atgal ir priėjus prie savo automobilio, šalia stovinčio automobilio savininkas parodė pažeistą jo automobilio dešinės pusės bamperį ir pasakė, jog matė, kaip pagyvenęs vyriškis savo automobiliu kliudė jo automobilį, sustojo, išlipo, apžiūrėjo jo automobilį, po to sėdo į savo automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo. (b. l. 7).

2016 m. rugsėjo 13 d. rašytame A. L. paaiškinime nurodyta, jog 2016-09-07 apie 11.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje su savo automobiliu Mitsubichi Space, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvažiuojant į aikštelę pasirodė, kad savo automobilio kliudė stovintį automobilį. Iš karto sustojo, išlipo ir apėjo savo automobilį. Supratęs, kad apsiriko, sėdo atgal į mašiną ir pastatė ją į laisvą vietą. Aikštelėje buvo apie 10-15 min. Jeigu būtų pamatęs, kad apgadino kitą transporto priemonę, būtų pranešęs apie įvykį. (b. l. 8).

(duomenys neskelbtini) VPK Kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos 1-ojo būrio vado Ž. S. 2016-09-08 rašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad rugsėjo 7 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. V. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra techninis eismo įvykis, kur vienas iš eismo įvykio dalyvių pasišalinęs. Nuvykę į įvykio vietą rado stovintį apgadintą automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį stovėjimui paliko K. B.. Vairuotojas paaiškino, jog automobilį stovėjimui paliko apie 11.30 val., grįžęs apie 12.00 val. pastebėjo, jog apgadintas priekinis bamperis, priėjęs asmuo jam pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) liudininkas paliko nukentėjusiajam savo telefono numerį. Paskambinus tuo numeriu atsiliepęs asmuo atsisakė nurodyti savo anketinius duomenis, tačiau žodžiu paaiškino, kad matė kaip automobilis Mitsubichi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, kurį vairavo pagyvenęs vyriškis, įvažiuodamas į aikštelę atsitrenkė į stovintį automobilį, sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę Nissan Primera, po to išvažiavo iš aikštelės. Pagal centrinės duomenų bazės duomenis nustatė, kad pasišalinęs automobilis priklauso A. L.. Su ja susisiekti nepavyko, tačiau žodžiu apklausė A. L. vyrą D. L., iš paaiškino, jog automobilį dažniausiai vairuoja jo tėvas A. L., nurodė telefono numerį, tačiau telefonu su A. L. susisiekti nepavyko. (b. l. 9).

2016-09-07 surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad K. B. automobiliui apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė. (b. l. 11).

2016-09-13 surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad A. L. priklausančio automobilio dešinėje pusėje ant galinių durelių yra įbrėžimas 0,76 m aukštyje ir ant priekinio bamperio dešinėje pusėje 0,5 m aukštyje yra įbrėžimas. Įbrėžimai tiesūs, minimalūs po 3-5 cm. (b. l. 12).

2016 m. lapkričio 3 d. surašytame transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, jog automobilių Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Mitsubichi Space Star, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugretinimo metu nustatyta, jog automobilio Nissan Primera stiprus įbrėžimas 1,38 – 05 m aukštyje nesutampa su automobilio Mitsubichi Space Star apgadinimais; ant Nissan Primera automobilio rasti žalios spalvos dažų likučiai sutampa su ant Mitsubichi Space Star automobilio apgadinimais galinio bamperio dešinėje arba kairėje pusėje, 0,55 m aukštyje. (b. l. 14-16).

Kompaktiniame diske esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, nuotraukose užfiksuoti automobilio Mitsubichi Space Star galinio bamperio apgadinimai 0,55 m aukštyje, matyti nubraukti žali dažai, taip pat užfiksuotas automobilio Nissan Primera priekinio bamperio apgadinimas 0,55 m aukštyje. (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog A. L. kaltė įrodyta. A. L. neigia vairuodamas kliudęs nukentėjusiojo K. B. automobilį. Šiuos parodymus paneigia teisme apklausto nukentėjusiojo K. B., liudytojų Ž. S., S. V. parodymai, jog įvykį matęs asmuo nurodė, kad matė kaip pagyvenusio vyriškio vairuojamas automobilis manevruodamas kliudė stovintį K. B. automobilį, nurodė automobilio markę, spalvą ir valstybinį numerį, paaiškino, jog smūgis buvo stiprus, automobilis net sujudėjo, vairuotojas buvo sustojęs, išlipęs apžiūrėjo nukentėjusį automobilį. Tos pačios aplinkybės nurodytos policijos pareigūno Ž. S. tarnybiniame pranešime ir K. B. paaiškinime. Teisme apklausta liudytoja A. J. taip pat nurodė, jog tyrimo metu atlikdama automobilių apžiūrą ir sugretinimą, matė, kad ant K. B. automobilio yra likę žalių dažų, jog sugretinimo metu buvo nustatyta, kad vieno nukentėjusiojo ir A. L. automobilių apgadinimų aukščiai sutampa, su tuo sutiko ir nukentėjusysis, ir kaltininkas. Šiuos parodymus patvirtina automobilių apžiūros ir sugretinimo protokolo duomenys bei nuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai. Pats A. L. paaiškinime buvo nurodęs, jog sustojo dėl to, kad pajuto kliudęs kitą automobilį, tik teisme tai paneigė nurodydamas, kad iš automobilio išlipo pasižiūrėti, ar gerai prisiparkavo. Dėl šių aplinkybių teismas vadovaujasi teisme apklausto nukentėjusiojo K. B. ir liudytojų Ž. S., S. V., A. J. parodymais, patvirtinamais kitais byloje surinktais įrodymais, ir pripažįsta, jog A. L. vairuodamas automobilį apgadino nukentėjusiajam K. B. priklausantį automobilį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, o A. L. parodymus laiko jo pasirinkta gynybine pozicija.

A. L., vairuodamas automobilį, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus, nebuvo pakankamai atsargus, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo, automobilių stovėjimo aikštelėje manevruodamas kliudė nukentėjusiajam K. B. priklausantį automobilį ir jį apgadino, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių 219.1 ir 222 punktų reikalavimų nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nepranešė apie įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai. A. L. veika atitinka pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymius. Šiuo metu ši veika atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 punkte ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymius. Šiose teisės normose numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė, negu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvenimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, A. L. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog A. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, jam yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. L. yra neįgalus, jo žmona V. L. taip pat yra neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 41, 42, 43, 44), ją būtina vežioti į gydymo įstaigas. A. L. analogiškų pažeidimų nėra padaręs, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. L. skirtina nuobauda – bauda, o administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtina. A. L. yra pensininkas, pajamos nedidelės, jo turtinė padėtis sunki, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirtina mažesnė bauda, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvenimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį – 10 EUR bauda,

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį – 100 EUR bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą A. L. skirti 100 EUR (vieno šimto eurų) baudą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė