Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. L. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. liepos 17 d. apie 14.24 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – motorinį dviratį su benzininiu vidaus degimo varikliu, be valstybinio numerio ženklo, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Esminis klausimas šioje baudžiamojoje byloje, nuo kurio atsakymo priklauso tai, ar yra pagrindas ir būtinumas L. L. taikyti baudžiamąją atsakomybę ir kokią, ar tokio pagrindo nėra, yra tas – kokia transporto priemone įvykio metu – 2025 m. liepos 17 d., važiavo nuteistasis.

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad šio BK straipsnio dispozicijoje „motorinės transporto priemonės“ sąvoka nėra atskleista, todėl šiuo atveju reikėtų vadovautis blanketine teisės norma, kurioje ši sąvoka yra paaiškinta, t. y. SEAKĮ. Vadovaujantis SEAKĮ paskirtimi, numatyta šio įstatymo 1 straipsnyje, matyti, jog nagrinėjamo klausimo aspektu esminis kriterijus tiksliai identifikuoti transporto priemonę yra ne pats jos pavadinimas, o variklio buvimas ir atitinkamai jo galia bei jo projektinis greitis. Didesnė galia ir didesnis greitis kartu lemia ir papildomus motorinės transporto priemonės eksploatavimo bei saugumo reikalavimus, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Priešingu atveju, naujos transporto priemonės (arba kitaip tariant – transporto priemonės nauju pavadinimu) atsiradimas eisme kiekvieną kartą sukeltų naują teisinio reguliavimo spragą teisinės atsakomybės aspektu.

6. SEAKĮ 2 straipsnyje yra pateikti aktualūs šiai baudžiamajai bylai transporto priemonių apibrėžimai. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 36 dalį, motorine transporto priemone laikoma variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. To paties 2 straipsnio 40 dalyje nurodyta, kad motorinis dviratis yra ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalį, mopedu yra laikoma dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). O pagal to paties straipsnio 34 dalį, motociklas yra dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

7. Šioje byloje nustatyta ir skundžiame teismo nuosprendyje nurodyta, kad 2025 m. liepos 17 d. apie 14.24 val., (duomenys neskelbtini), L. L., būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, važiavo savadarbe dvirate transporto priemone su jo paties turguje įsigytu ir ant dviračio sumontuotu benzininiu vidaus degimo varikliu „Samger“. Išteisintasis važiavo neturėdamas teisės vairuoti motorinių transporto priemonių (kai ši teisė jam atimta), jo vairuotas motorinis dviratis neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šių aplinkybių proceso dalyviai iš esmės ir neginčijo. Matyti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šią transporto priemonę pripažino transporto priemone – motoriniu dviračiu, kuris atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje pateiktą šios transporto priemonės sąvoką. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės teisinga.

8. Iš bylos matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo išsamiau tirtos išteisintojo L. L. įvykio metu vairuotos transporto priemonės techninės charakteristikos. Kaip parodė jis pats, variklį „Samger“ jis įsigijo turguje, variklio techninių specifikacijų (techninio paso) jis neturi ir tyrimo metu nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą buvo gauti nauji duomenys apie nuteistojo vairuotą transporto priemonę, t. y. buvo gautas Vilniaus kolegijos VIKO, Technikos fakulteto Transporto inžinerijos katedros specialistų atliktas Motorizuoto dviračio techninių charakteristikų ekspertinis vertinimas. Šio vertinimo metu buvo nustatyta, jog, visų pirma, specialistams tirti pateikta transporto priemonė yra motorizuotas dviratis (kolegijos vertinimu, tai yra realiai tas pats, kas SEAKĮ 2 straipsnio 40 punkte apibrėžtas motorinis dviratis). Kaip jau buvo minėta, SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje pateiktą motorinio dviračio sampratą apibūdina du parametrai: 1) jo didžiausioji naudingoji galia turi būti ne didesnė kaip 1 kW; ir 2) didžiausiasis projektinis greitis turi būti ne didesnis kaip 25 km/h. Specialistai nustatė, kad vienas šių parametrų kaip tik ir atitinka motorinio dviračio apibūdinimą, nes ant jo sumontuoto variklio mechaninė galia yra apie 0,74 kW. Tuo tarpu pagal ekspertinio vertinimo metu nustatytą šio motorizuoto dviračio maksimalų greitį lygiu asfaltu, kuris yra apie 42 – 43 km/h, jis atitiktų jau mopedams keliamus reikalavimus. Specialistai taip pat nustatė, kad jiems tirti pateikto motorizuoto dviračio variklio darbinis tūris yra apie 66 cm³. Pagal šį parametrą jis atitiktų net motociklo apibūdinimą, tačiau šiai bylai tiesiogiai jis nėra aktualus.

9. Kolegijos vertinimu, transporto priemonės galia yra tas kriterijus, kuris leidžia klasifikuoti jas į kategorijas pagal SEAKĮ 2 straipsnį. Tokia išvadą galima daryti ir iš pateikto ekspertinio vertinimo padarytų išvadų. O būtent, išteisintojo L. L. vairuoto motorizuoto dviračio maksimalus greitis vertinimo metu buvo nustatytas atliekant su juo natūrinius bandymus naudojant GPS matavimus, ir naudojant specialiai tam sukonstruotą matavimų stendą. Matyti, kad matuojant abiem šiais metodais maksimalus dviračio greitis buvo nustatytas pakankamai tiksliai – jis svyravo nuo 42,2 iki 43,5 km/h, tačiau paties tyrimo aprašyme yra nurodyta, jog šis greitis yra įtakojamas ir labai priklauso nuo oro sąlygų bei matavimo įrangos paklaidų. Be to, kadangi matavimams atlikti buvo pasitelktas tyrėjas, kuris svėrė apie 75 kg, aišku, jog greitis priklauso ir nuo dviračiu važiuojančio žmogaus kūno masės ir panašiai. Taigi, tyrimo metu nustatytas tirto dviračio maksimalaus greičio parametras nėra visiškai tikslus ir neabejotinas, jis priklauso nuo daugelio dedamųjų, todėl juo vadovautis galima atsižvelgus į kitus byloje surinktus įrodymus. Prisimenant, kad baudžiamojoje teisėje galioja principas „in dubio pro reo“ (visos abejonės, kurių negalima pašalinti byloje surinktais įrodymais, vertinamos kaltininko naudai), būtent transporto priemonės galia laikoma esminiu kriterijumi, kuris leidžia išteisintojo vairuotą transporto priemonę priskirti prie motorinių dviračių, t. y. laikyti ją motorine transporto priemone, už kurios vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, galima ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apibendrindama aukščiau išdėstytą kolegija pripažįsta nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog motorinis dviratis, nors ir yra variklį turinti transporto priemonė, bet kadangi jo apibrėžime jis nėra tiesiogiai įvardintas motorine transporto priemone, todėl jis motorine transporto priemone nelaikytinas BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme, ir už tokios transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį nekyla. Kolegijos vertinimu, jau pačiame tokios transporto priemonės pavadinime yra nurodyta, kad kalbama ne apie bet kokį dviratį, o apie motorinį dviratį – taigi, dviratį su motoru. Kita vertus, kaip jau buvo pasisakyta šios nutarties 5 punkte, esminis kriterijus tiksliai identifikuoti transporto priemonę yra ne pats jos pavadinimas, o variklio buvimas ir atitinkamai jo galia bei jo projektinis greitis.

10. Tačiau, kita vertus, kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, jog labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Į tai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje nurodęs, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims, kurie vairuoja dviračius, motorinius dviračius bei elektrines mikrojudumo priemones būdami neblaivūs (ne mažiau negu 1,51 promilės) ar yra apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Už tai numatyta bauda siekia nuo 150 iki 200 eurų. Todėl galima teigti, kad motorinį dviratį vairuojančiam asmeniui, kuris tai daro būdamas neblaivus, kuomet jam nustatomas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, galima tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė.

11. Iš šios baudžiamosios bylos matyti, kad L. L. anksčiau buvo teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Jam teistumas nėra išnykęs. Bet jis 2024 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 2023 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą, pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes motoriniu dviračiu jis važiavo dviračių taku, kitiems eismo dalyviams tiesioginės grėsmės nekeldamas. Kai jau buvo minėta, jis važiavo motoriniu dviračiu, t. y. motorine transporto priemone, kuri kelia mažiausią grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl, kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju jo veiksmai nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad jam būtų būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kolegijos nuomone, tam visiškai pakanka ir administracinės atsakomybės pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį. Todėl išteisinamasis teismo nuosprendis L. L. paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos apeliacinį skundą atmesti.