Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju (vaiko priežiūros atostogos), nelegaliai dirbantis statybose, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: P. V. 2019 m. liepos 22 d., laikotarpiu tarp 5 val. ir 7 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini) ranka tyčia sudavė žmonai M. V. tris kartus į pakaušio sritį, ne mažiau nei keturis kartus į veido sritį, ne mažiau negu vieną kartą į ausies sritį, tampė už plaukų, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas viršugalvyje bei dešiniajame dilbyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis P. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad naktį prieš įvykį, apie 3 val. ryto, grįžo namo iš darbo, jų nuomojamam bute jo laukė žmona M. V., kuri norėjo išsiaiškinti santykius. Prašė jos leisti į dušą nusiprausti, ji neleido, nes norėjo kalbėtis. Tą dieną su žmona bendravo žinutėmis, prašė jos pas jį nevažiuoti, nes žinojo, kad kai aiškinasi santykius, visada kyla konfliktų. Tą naktį apie dvi valandas kalbėjosi, aiškinosi santykius, jis jai sakė, kad nebemyli ir nenori kartu gyventi, ji jam sakė, kad myli. Kažkuriuo metu susistumdė, jis trenkė jai per veidą, stumdėsi abu toliau, trenkė žmonai antrą kartą, stumdėsi toliau, trečią kartą jai trenkė per skruostą. Tada žmona išmėtė jo kelnes, daiktus, liepė jam dingti iš namų, jis rinkosi daiktus, sudavė jai dar kartą. Į kurią kūno vietą tiksliai trenkė, pasakyti negali, bet gali būti, kad į pakaušį, taip, kaip parašyta kaltinime. Pripažįsta, kad tampė už plaukų. Jų konfliktai visada kildavo dėl smulkmenų, priekaištai vienas kitam buvo abipusiai. Po įvykio žmonos atsiprašė. Šiuo metu jokių tarpusavio santykių nebėra, ketina skirtis, kartu su M. V. gyventi nebenori. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusioji M. V. sutiko duoti parodymus prieš sutuoktinį P. V., teismui paaiškino, kad įvykio dieną su vaiku atvažiavo į jų nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), P. nebuvo, klausinėjo jo, kada jis grįš, galiausiai P. V. grįžo apie 3 val. nakties. Ji tuo metu jo laukė, norėjo pasikalbėti, išsiaiškinti, buvo taip, kad neleido P. į dušą, nes prašė pasikalbėti. Jie kalbėjosi apie dvi valandas, buvo taip, kad išmėtė P. drabužius ir liepė jam išeiti iš namų. Jis neišėjo, ji vėl kalbėjosi apie susitaikymą, bet P. į kalbas nesileido. Buvo taip, kad jis norėjo išeiti, bet ji jo iš buto neišleido. Matė, kad P. agresyvus, trenkė jai per veidą, ji suėmė jį už marškinėlių, susistumdė, ji nuėjo į miegamąjį kambarį pas vaiką, P. tuo metu svetainėje rinkosi drabužius ir negražiai ant jos kalbėjo, vadino ją visokiais žodžiais. Galiausiai atėjo į miegamąjį ir tarpduryje trenkė jai kelis kartus per veidą. Buvo taip, kad tampė ją už plaukų. Šiuo metu su kaltinamuoju P. V. negyvena, advokatė ruošia dokumentus skyryboms. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis P. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardyti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (22-23, 27 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusiosios tėvas V. J. parodė, kad 2019 m. liepos 22 d., apie 17.00 val., po darbų sugrįžo namo, juose buvo jo dukra M. V., ji jam papasakojo, kad 2019 m. liepos 22 d., apie 8.00 val., ją sumušė vyras P. V.. Dukra pasakojo, kad P. V. tampė ją už plaukų, trenkė rankomis per galvą. Sumušimų nesimatė, greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Dukra skundėsi galvos skausmu, tačiau į medikus nesikreipė. Jis pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie dukros patirtą smurtą. Kiek žino, dukra su vyru nesutarė, apie savaitę laiko nebegyveno kartu (36 b. l.).

Protokole - pareiškime užfiksuotos 2019 m. liepos 22 d. smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), aplinkybės (1 b. l.).

Patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (8-14 b. l.).

BRIT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. liepos 22 d., apie 18.21 val., V. J. pranešė, jog pranešimo dieną, apie 8.00 val., pranešėjo dukrą sumušė jos vyras (15-16 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2503/2019(01) patvirtina, kad M. V. nustatyta poodinės kraujosruvos viršugalvyje bei dešiniame dilbyje, padarytos nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. liepos 22 d.). Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimuisi, padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (33 b. l.).

Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymoje nurodyta, kad M. V. nustatyta vidutinė rizika (34 b. l.).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2019 m. liepos 22 d. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) (38-39 b. l.).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis P. V. savo šeimos nariui – sutuoktinei M. V., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis P. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji M. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje P. V. tyčia ranka sudavė tris kartus į pakaušio sritį, ne mažiau kaip keturis kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešinės ausies sritį, tampė už plaukų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. P. V. smurtinių veiksmų padarymą prieš M. V. taip pat patvirtina protokole - pareiškime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

P. V. pareikštame kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodytas 8 val. ryto, tačiau nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji negalėjo įvardinti tikslaus smūgių sudavimo laiko. Kaltinime užfiksuotas laikas buvo nustatytas pagal V. J., tiesiogiai nedalyvavusio įvykyje ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nukentėjusiosios M. V. pirminius paaiškinimus, kurių teisminio bylos nagrinėjimo metu ji patvirtinti negalėjo. Dėl šios priežasties, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisme duotus paaiškinimus apie įvykio laiką, nusikalstamos veikos laikas tikslintinas į kaltinimą vietoje 8.00 val. įrašant laikotarpiu tarp 5 val. ir 7 val., tiksliau nenustatytu laiku.

Už fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Kaltinamasis P. V. ir nukentėjusioji M. V. nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo susituokę, todėl laikytini šeimos nariais, P. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sužalojimas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti padaromos tik tyčiniais veiksmais. P. V. veiksmai M. V. atveju vertintini kaip padaryti tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, ir numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, siekė nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Nagrinėjant bylą kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytos veikos savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam

Skirdamas bausmę P. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad P. V. anksčiau nėra teistas, nusikalto pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vedęs, turi mažametį vaiką, dirba.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. V. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos minimumo ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir mano, kad P. V. skirtina bausmė, artimesnė sankcijoje numatytam minimumui bei skirtini įpareigojimai nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumo

Prokuroras prašo skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau, bylos duomenimis, kaltinamasis tokią smurtinę veiką padarė pirmą kartą, gailisi, sutuoktinės atsiprašė. Kadangi kaltinamasis anksčiau nėra teistas už smurtinius veiksmus, objektyvių duomenų apie kitus smurto atvejus V. šeimoje nėra, darytina išvada, kad nagrinėjamoje P. V. veikoje nėra sistemiškumo ir pakartotinumo, prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė būtų perteklinė, neproporcinga, todėl netikslinga ją skirti.

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

P. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu P. V. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

- nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

I. P. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

I. P. V., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

K. P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.