Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-128-891/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
1S-128-891/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-128-891/2020Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-1057/2020 V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklą), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigūno vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).

2. V. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė skirti įtariamajam V. J. kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskyrė kardomąją priemonę – namų areštą 3 mėnesiams, tačiau vėliau kaltinamasis vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 1 d. jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. kovo 19 d. nutartimi suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui. Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi suėmimo terminas V. J. pratęstas dar 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d., esant manymui, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamasis V. J. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį ir paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taip pat uždrausti naudotis telefonu ir internetu bei, teismo nuožiūra, paskirti papildomus apribojimus.

4. Skunde kaltinamasis nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad jis nedavė parodymų, taip pat, kad jau yra pradedama garsinti bylos medžiaga. Anot kaltinamojo, jis sutinka duoti parodymus ir buvo pasiruošęs juos duoti, tačiau dėl karantino teismo posėdžiai buvo atidėti. Be to, teismas neatsižvelgia į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus. Pažymi, kad bylos medžiaga dar nėra garsinama, šiuo metu dar tik vyksta kaltinamojo V. J. apklausa, bet neaišku, kada ji bus pratęsta, nes jo seneliui V. J. atsitiko nelaimė (jis visiškai nemato), jam paskirta operacija.

5. Kaltinamasis prašo įvertinti, kad jis jau 2 metus ir 1 mėnesį yra suimtas, per šį laiką pasitaisė, pripažino savo klaidas, nors įkalinimo įstaigoje yra galimybė naudotis ryšio įranga, per minėtą laikotarpį jis nepadarė naujų nusikaltimų. Taip pat pažymi, kad jis padeda teismui apklausiant liudytojus, kad būtų išaiškintos visos aplinkybės, be to, jis daug kartų atsiprašė nukentėjusiųjų.

6. Kaltinamojo teigimu, teismas jam jau 8 kartą pratęsia suėmimo terminą neįvertinęs jokių aplinkybių, kas prieštarauja įstatymui, nes suėmimo termino pratęsimo procedūra negali būti vien formalumas, kiekvieną kartą pratęsiant suėmimo terminą teismas turi įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Skunde taip pat pažymi, kad turi gyvenamąją vietą, pas senelius, kur gyveno ir iki suėmimo, turi pajamų – gauna našlaičio pensiją, taip pat turi susiradęs darbą. Be to, jo seneliams reikalinga priežiūra ir pagalba, nes yra garbaus amžiaus, o senelis nieko nemato.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo V. J. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, išklausiusi prokuroro, paaiškinimus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam V. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas pagrįstai. Suėmimo skyrimo sąlygos ir pagrindas nėra išnykę.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, banko sąskaitų išrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė ne kartą jau buvo patvirtina ir apygardos teismo nagrinėjant analogiškus V. J. skundus. Teismas pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

10. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis), tai yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). V. J. yra kaltinamas padaręs baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 metai, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 6 metai laisvės atėmimo. Taigi, tokios įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

11. Apylinkės teismas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą V. J. pratęsė vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Pažymėtina, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas jo terminas), jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys.

12. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad V. J. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad viena iš nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 2 dalis), kuria yra kaltinamas V. J., numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir informacija apie ankstesnį kaltinamojo teistumą, nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas V. J., skaičius bei kiti duomenys. Nagrinėjamoje byloje V. J. kaltinamas net 45 nusikalstamų veikų padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis, o dalis nusikalstamų veikų, kaip teisingai akcentuota tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ankstesnėse teismų nutartyse, kur buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo V. J. tikslingumo klausimas, galimai buvo padarytos netgi po to, kai V. J. buvo sulaikytas ir teismas, pasitikėdamas juo, atsisakė jam taikyti suėmimą bei skyrė švelnesnę kardomąją priemonę. Taigi, kaltinamasis, nepaisydamas jam išreikšto pasitikėjimo ir paskirtų švelnesnių nei suėmimas poveikio priemonių, ikiteisminio tyrimo metu toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės buvo neefektyvios ir naujų nusikalstamų veikų rizika eliminuota tik izoliavus jį nuo visuomenės.

13. Skunde kaltinamasis nurodo, kad pasitaisė, pripažino savo klaidas, būdamas įkalinimo įstaigoje nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nors, anot jo, tokia galimybė įkalinimo įstaigoje yra (galima naudotis ryšio įranga), taigi ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vis dėl to, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visos nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas V. J., yra susijusios su siekiu gauti asmeninę turtinę naudą ir pajamas. Nors kaltinamasis teigia, kad yra susiradęs darbą, ši aplinkybė, vertinant galimai jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių per pakankamai trumpą laiko tarpą ir pobūdį, taip pat ir manipuliuojant asmenų pasitikėjimu, leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų gautos pajamos buvo tapusios vienu iš pagrindinių ar net pagrindiniu pragyvenimo, materialinės gerovės šaltiniu. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad gauna našlaičio pensiją, tačiau šios pajamos buvo gaunamos ir iki nusikalstamų veikų padarymo ir tai nesulaikė asmens nuo teisei priešingų veiksmų. Kaltinamasis, nors yra jauno amžiaus, praeityje jau teistas 2 kartus už sukčiavimą, šiuo metu jo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas 2019 m. birželio 13 d., kuriuo V. J. taip pat nuteistas už sukčiavimą. Po ankstesnių nuosprendžių kaltinamasis ir toliau nedirbo ir galimai pragyveno iš nusikalstamu būdu gaunamų lėšų. Kaip jau minėta, jo atžvilgiu jau buvo atsisakyta taikyti suėmimą ir paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas, vis dėlto kaltinamasis ir toliau veikė neteisėtu būdu. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje V. J. gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra nustatytas pagrįstai ir nėra išnykęs.

14. Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja kaltinamojo skunde išsakytų teiginių apie tai, kad jis neatsisakė duoti parodymų, kad apylinkės teismas neatsižvelgia į tai, kad jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis padeda teismui lengviau išsiaiškinti bylos aplinkybes, taip pat kitų su teismo proceso eiga pirmosios instancijos teisme susijusių teiginių, nes jie neturi esminės reikšmės nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo pagrįstumo klausimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas patikrino, jog suėmimo terminas pagrįstai pratęstas egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, taip pat esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms. Kaltinamojo parodymai, taip pat ir visi byloje surinkti duomenys (darant išvadas dėl jų pripažinimo įrodymais) bus vertinami apylinkės teismui priimant galutinį procesinį sprendimą, kuriame ir bus formuluojamos bylą nagrinėjančio teismo galutinės išvados dėl kaltinamojo kaltės, įrodymų pakankamumo ir kt.

15. Skunde kaltinamasis taip pat pabrėžia kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo trukmę, tai yra prašo įvertinti, kad jis yra suimtas jau 2 metus ir 1 mėnesį. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas skundą padavęs asmuo, sankcijas, matyti, kad suėmimas nurodytos galimos maksimalios trukmės neviršija (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galima maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė). Kita vertus, skundžiamoje bei ankstesnėse teismų nutartyse jau ne kartą yra pasisakyta, jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Bylą sudaro daugiau nei 20 tomų, joje nagrinėjama daug nusikalstamų veikų, kaltinimai pareikšti trims asmenims, byloje daug nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovų, liudytojų. Teisiamieji posėdžiai skiriami laikantis terminų, planuojami keli posėdžiai iš anksto, dalis jų neįvyko dėl objektyvių priežasčių, duomenų, kad byla būtų vilkinama, nėra. Tad, nors suėmimas taikomas jau ilgą laiką, tačiau tokios griežčiausios kardomosios priemonės būtinumą pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Žemesniojo teismo nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra objektyviai pateisinamas ir, teismo vertinimu, adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad V. J. teisės pratęsiant suėmimo terminą nebūtų suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.

16. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, padarė pagrįstą išvadą, kad kitomis, tai yra švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Konstatavus šią aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą nutartį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. J. (V. J.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Arūnas BudrysJulita Dabulskytė-RaizgienėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė