Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal 2018-06-13 sudarytą darbo sutartį su darbdaviu per įdarbinimo tarpininkavimo biurą (duomenys neskelbtini), nurodė gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini) bei procesinių dokumentų įteikimo vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1999-05-20 Varėnos r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 225 str. 2 d. (įst. red. iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2000-06-19 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. (įst. red. iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., konfiskuojant 1/10 dalį jo turto. BK 43 str. subendrinus su 1999-05-20 nuospr. neatlikta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, konfiskuojant 1/10 dalį jo turto;

3) 2001-12-20 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 225 str. 2 d. (įst. red. iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

4) 2002-01-30 Vilniaus m. 2-ojo apyl. teismo pagal LR BK 246¹ str. 1 d. (įst. red. iki 2003-05-01) – pataisos darbais 1 metams, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams. BK 42 str. subendrinus su 2001-12-20 nuosprendžiu neatlikta bausme - laisvės atėmimu 5 mėnesiams, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams;

5) 2003-05-21 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 293 str. 1 d. – 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda;

6) 2003-05-26 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 278 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

7) 2005-03-09 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 mėn., BK 64 str. subendrinus su 2003-05-26 nuosprendžiu neatlikta bausme - laisvės atėmimu 10 mėnesiams;

8) 2005-06-17 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d., 241 str. - laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, BK 63 str. subendrinus su 2005-03-09 nuosprendžiu neatlikta bausme - laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;

9) 2005-10-28 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėn., BK 63 str. subendrinus su 2005-06-17 nuosprendžiu neatlikta bausme - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

10) 2005-10-29 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams;

11) 2006-02-15 Šalčininkų r. apyl. teismo pagal BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su 2005-10-29 Varėnos r. apyl. teismo nuosprendžiu - laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su 2005-10-28 Varėnos r. apyl. teismo nuosprendžiu - laisvės atėmimu 5 metams;

12) 2011-06-27 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, paleistas 2012-08-31 iš Alytaus pataisos namų, bausmę atlikęs;

13) 2013-07-01 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams;

14) 2014-20-20 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., subendrinus su 2013-07-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

15) 2014-02-20 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2014-08-28 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 2014-02-20 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams;

16) 2015-06-16 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 285 str. 2 d. - areštu 39 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirtas areštas 26 paroms. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-20 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir 2014-08-28 nutartimi subendrintos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. 2017-07-14 paleistas, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2018 m. gegužės 10 d., apie 21 val. 10 min., prie „Ešerinio“ ežero Perlojos kaime, Varėnos rajone, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė į veido sritį nukentėjusiajam R. S., o jam nukritus ant žemės, koja du kartus spyrė į dešinį šoną ir nugarą, taip savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė pagrįsta ir įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo kaltė įrodyta.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltė bei kitos svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių

Kaltinamojo G. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes jis tyčia, suduodamas smūgį rankos delnu nukentėjusiajam į veidą ir spirdamas koja nukentėjusiajam į kitas kūno vietas, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai - tai kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų D. S., M. S., V. G. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo G. V. veiksmai – smūgio sudavimas rankos delnu ir spyrimas koja nukentėjusiajam, buvo pavojingi, priešingi teisei ir tyčiniai veiksmai baudžiamąja prasme, nukentėjusiojo atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą ir tuo nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Esminė įvykio aplinkybė, jog kaltinamasis sudavė smūgius ir spyrė koja nukentėjusiajam, sudaro pagrindą vienareikšmiai išvadai, jog G. V. minėtus veiksmus atliko tyčia ir, kad tai nebuvo neatsargūs veiksmai arba veiksmai atlikti būtinosios ginties atveju.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).

2018-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 454/2018 (06) nurodyta, kad R. S. poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, ir sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo G. V. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str.1 d.3 p.).

Kaltinamojo G. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas (BK 60 str.1 d. 13 p.).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) . Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Kaltinamasis G. V. nebaustas už administracinius nusižengimus. Šiuo metu kaltinamasis G. V. dirba užsienio valstybėje ir gauna legalias pajamas, neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus G. V. teistumus, akivaizdu, kad savo elgesio teigiama linkme jis nekoreguoja. Tik 2017-07-14 paleistas atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o jau 2018-05-10 padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą prieš asmenį, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, savo neteisėtus smurtinius veiksmus nukreipdamas prieš asmenį, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines G. V. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus tiek G. V. asmenybę, t.y., kad paleistas iš pataisos namų nepadarė administracinių nusižengimų, legaliai įsidarbino užsienio valstybėje, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsižvelgiant, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, yra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam yra paskiriamos tam tikros BK įtvirtintos pareigos ir/ar įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės, kurių asmuo privalo laikytis visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Taip pasiekiami paskirtos bausmės tikslai.

Kaip matyti iš byloje surinktų ir pateiktų įrodymų, kaltinamajam teigiamą poveikį bausmės paskirtimi turi legalus darbas, todėl paskirtina tokia pareiga dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos. Kad kaltinamojo elgesys būtų realiai paveiktas teigiama linkme, ateityje jam nenusikalsti, suprasti savo nusikalstamų veiksmų žalingumą, skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte numatyta, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose numatytos probacijos sąlygų keitimo galimybės ir probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis G. V. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, G. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas keturių (4) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 4 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant pareigą ir baudžiamojo poveikio priemonę:

pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą. Šią pareigą vykdyti visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką;

paskirti aštuonių (8) MGL (400 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.