Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-1257-408/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
2-1257-408/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“
Civilinė byla Nr. 2-1257-408/2012Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00737-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6.; 35.5.; 36.1.;42.10.; 63.3.; 99.5.; 99.7; 116.1.
KAUNO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovui advokatui E. S., atsakovo UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ atstovei advokatei I. K., direktoriui Paul Hienrich Maag, vertėjai V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ dėl išeitinės išmokos, nedarbingumo pašalpos, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (b.l. 1-6) prašo priteisti iš atsakovo 6400,00 Lt dydžio išeitinę išmoką, 253,55 Lt dydžio nedarbingumo pašalpą, 35007,53 Lt dydžio piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 154,545 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012-02-21 iki tol, kol atsakovas pilnai atsiskaitys su ieškovu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, ieškovo naudai. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas dirbo atsakovo įmonėje technikos direktoriumi. 2012-02-13 pagal ieškovo prašymą atsakovas nutraukė su ieškovu 1995-11-02 sudarytą darbo sutartį, pagal LR DK 127 str. 2 dalį. Darbo sutarties nutraukimas buvo įformintas atsakovo direktoriaus Heinrich Paul Maag 2012-02-20 įsakymu Nr. 12-02-20/IP dėl G. M. atleidimo iš darbo. Toks atleidimo pagrindas buvo nurodytas ir SODRAI pateiktame pranešime dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2012-03-12 prašymą, kuriuo ieškovas reikalavo atsiskaityti su juo, 2012-03-16 pateikė ieškovui dokumentų paketą. Tarp iš atsakovo gautų dokumentų buvo atsakovo direktoriaus 2012-03-15 raštas Nr. 12-03-15/01, kuriame yra nurodyta, kad yra keičiamas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas iš DK 127 str. 2 dalį į DK 127 str. 1 d. Šis pakeitimas padarytas jau po to, kai atsakovas iš ieškovo gavo 2012-03-12 prašymą. Toks atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimas iš DK 127 str. 2 dalį į DK 127 str. 1 d yra neteisėtas. Darbdavys negali darbuotojo atleisti iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu nesant darbuotojo prašymo atleisti iš darbo šiuo pagrindu. Per visą išdirbtą laiką jokių pretenzijų dėl ieškovo atliekamo darbo darbdavys jam nebuvo pareiškęs. Jokių drausminių nuobaudų darbdavys ieškovui nebuvo paskyręs. Nei darbo sutartyje, nei įstatyme nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, todėl, vadovaujantis LR DK 141 str. su ieškovu atsakovas privalėjo pilnai atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną. Atsakovas privalėjo ieškovui išmokėti išeitinę išmoką, nedarbingumo pašalpą ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas iki šiol ieškovui nėra išmokėjęs ieškiniu prašomų priteisti sumų. Iš atsakovo sudarytų pažymų matyti, kad atsakovas pripažįsta savo prievolę sumokėti ieškovui 253,55 Lt nedarbingumo pašalpą ir 8 878,80 Lt (neatskaičius mokesčių) piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas netinkamai apskaičiavo ieškovui išmokėtinos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydį. Tačiau atsakovas ir šių sumų, kurias pripažįsta, iki šiol nėra sumokėjęs ir nėra pateikęs jokio paaiškinimo, kodėl yra delsiama atsiskaityti su ieškovu. Nutraukus darbo sutartį DK 127 str. 2 dalies pagrindu darbdavys darbuotojui privalo išmokėti jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 str. 3 d.). Atsakovas šią normą pažeidė ir iki šiol ieškovui išeitinės išmokos neišmokėjo. Todėl ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 6 800 Lt (suma su mokesčiais) dydžio išeitinė išmoka (3 400 Lt (vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčiu) x 2 mėn.). Ieškovas nuo 2011-11-15 iki 2012-01-13 buvo nedarbingas ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už pirmas dvi nedarbingumo dienas (2011-11-15 ir 2011-11-16), kurias privalo apmokėti darbdavys, atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 253,55 Lt. Iki šiol ši suma ieškovui nėra sumokėta. Todėl ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 253,55 Lt (suma su mokesčiais) dydžio nedarbingumo pašalpa. Nuo 1995-11-02 iki 2011-11-02 ieškovui priklausė atostogauti 448 kalendorines dienas arba 313,6 darbo dienų (448 kalendorinės dienos x 0,7 metinis darbo dienų koeficientas, esant penkių darbo dienų savaitei = 313,6 darbo dienos). Faktiškai ieškovas atostogavau tik 93 darbo dienas. Todėl nuo 1995-11-02 iki 2011-11-02 neišnaudotų kasmetinių atostogų yra 220,6 darbo dienų (313,6 d. d. - 93 d. d.). 2011 m. lapkričio mėn. ieškovui priklausė atostogauti 1,47 darbo dienų (2,333 / 30 * 27 * 0,7 = 1,47 darbo dienų). 2011 m. gruodžio ir 2012 m. sausio mėn. ieškovui priklausė atostogauti 3,27 darbo dienų (2 * 2,333 * 0,7 = 3,27darbo dienų). 2012 m. vasario mėn. ieškovui priklausė atostogauti 1,18 darbo dienų (2,333 /29x21 x 0,7 = 1,18 darbo dienų). Todėl viso neišnaudotų kasmetinių atostogų yra 226,52 darbo dienos (220,6 d. d. + 1,47 d. d. + 3,27 d. d.+ 1,18 d. d.). Paskutinis mėnuo, kurį ieškovas dirbo yra 2011 m. lapkričio mėn. Šį mėnesį ieškovas dirbo 9 darbo dienas ir jam buvo priskaityta 1 390,91 Lt darbo užmokesčio. Todėl ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 154,545 Lt (suma su mokesčiais) (1 390,91 Lt / 9 d. d.). Iš viso ieškovui iš atsakovo yra priteistina 35 007,53 Lt (suma su mokesčiais) piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (226,52 d. d. x 154,545 Lt). Ieškovo neišnaudotų kasmetinių atostogų skaičius nuo 1995-11-12 iki 2011-11-01 yra nurodytas ieškovo atostogų apskaitos lape. Atostogų apskaitos lape pažymėta, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas atostogavo 88 darbo dienas. Šiame atostogų apskaitos lape trūksta įrašo apie ieškovui suteiktas 5 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas 2007 m. pavasarį. Todėl laikotarpiu nuo 1995-11-12 iki 2011-11-01 ieškovo išnaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičius yra 93 darbo dienos (88 d. d. + 5 d. d.). Atsakovo direktorius Heinrich Paul Maag ieškovo atostogų apskaitos lape nepagrįstai ranka pirmoje lentelės skiltyje, įvardintoje „Nuo kada dirba", ranka pridarė įrašų apie ieškovui suteiktas kasmetines atostogas. Šie įrašai yra neteisingi ir jokiais įrodymais nepagrįsti, nes nurodytomis datomis ieškovas neatostogavo ir už šiuos laikotarpius atostoginiai jam nebuvo išmokėti. DK 141 str. 3 d. nustatyta, jog, kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ieškovo kaltės dėl to, kad atsakovas visiškai su juo neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, nėra. Ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 154,545 Lt (suma su mokesčiais). Todėl jam iš atsakovo yra priteistina 154,545 Lt (suma su mokesčiais) už kiekvieną uždelstą atsiskaitytą dieną nuo 2012-02-21 iki tol, kol atsakovas pilnai atsiskaitys su ieškovu.

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškinį palaiko visiškai. Nurodė, jog 2011 m. lapkričio mėnesį rašytą pareiškimą išeiti iš darbo jis buvo palikęs ant savo darbo stalo, po konflikto su direktoriumi, šis pareiškimas nėra patvirtintas. Po to jis susirgo, o po ligos grįžęs į darbą pateikė kitą prašymą dėl atleidimo iš darbo LR DK 127 str. 2 d. pagrindais, kurį pateikė vadovo pavaduotojai. Už atostogų suteikimą įmonėje buvo atsakingas jis, tačiau viskas buvo daroma su direktoriaus P. Maag žinia. 2011 m. spalio mėnesį jis buvo komandiruotėje Čekija – Austrija – Vokietija – Lenkija. Tai nebuvo atostogos. Direktorius, nenorėdamas mokėti komandiruotpinigių, žymėdavo darbo dieną. 2007-05-18 – 2011-05-21 jis dalyvavo asmeninėje P. Maag šventėje Vokietijoje, tuo pačiu jis penktadienį buvo komandiruotėje – parodoje, šeštadienį – šventėje, o sekmadienį grįžo į Lietuvą. Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose ir komiteto posėdžiuose jis dalyvavo laikotarpiu nuo 2011-04-14 iki 2012-04-26. Įmonėje jis dirbdavo ne po 8 valandas, o po 12-14 valandų, tačiau jokie viršvalandžiai nebuvo mokami. Atsakovo jis buvo informuotas, jog yra pakeistas atleidimo iš darbo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b.l. 27-31) su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog 2011-11-15 dieną ieškovas kreipėsi į darbdavį ir prašė nutraukti darbo sutartį ieškovui pačiam prašant, t.y. pagal DK 127 str. 1 dalį. Jo prašymas buvo priimtas direktoriaus Heinrich Paul Maag, kuris sutiko atleisti ieškovą būtent šio nurodytu pagrindu. Ieškovas susirgo ir nuo 2011-11-15 dienos iki 2012-02-13 dienos turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Grįžęs iš nedarbingumo atostogų ieškovas pateikė vadovo pavaduotojai K. P., kuri nežinojo apie 2011-11-15 ieškovo prašymą nutraukti darbo sutartį, tačiau ne pagal DK 127 str. 1 dalį, o pagal DK 127 str. 2 dalį. Pirminį 2012-02-20 įsakymo Nr.12-02-20/IP dėl ieškovo atleidimo iš darbo parengė vadovo pavaduotoja K. P., nežinodama aukščiau išdėstytų aplinkybių, o direktorius Heinrich Paul Maag per klaidą jį pasirašė. Tuo metu įmonės direktorius Heinrich Paul Maag buvo Vokietijoje ir gavęs įsakymo, surašyto lietuvių kalba, tekstą, jį pasirašė, klaidingai nurodant ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta. Tačiau paaiškėjus įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo tekste padarytai klaidai, įsakymas buvo pakeistas, nurodant kitą atleidimo iš darbo pagrindą - DK 127 str. 1 dalį, informacija apie tai išsiųsta Valstybės socialinio draudimo fondo valdybai 2012-02-24, pranešimas apie atleidimo pagrindo pakeitimą priimtas. Todėl mano, kad G. M. 6400 litų dydžio išeitinė išmoka neturėtų būti mokama. Ieškovas teigia, kad jam iš viso tenka 226,52 darbo dienų nepanaudotų atostogų, nes jis yra atostogavęs tik 93 darbo dienas iš jam tenkančių 313,6 darbo dienų. Tačiau toks ieškovo nurodytų dienų skaičius yra neteisingas. Ieškovas atostogavo dar 190 dienų, tačiau atostogos nebuvo tinkamai įformintos ir apskaitytos dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo. Atsakovo direktoriaus įsakymu buvo nustatyta, kad įmonės darbai stabdomi kiekvienais metais gruodžio - sausio mėnesiais (Kalėdinių švenčių metu) ir visi darbuotojai, įskaitant administraciją, išleidžiami kasmetinių atostogų. Dėl neteisingos darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkymo ieškovui buvo nepažymėta 190 dienų atostogų. Šiomis dienomis jis nedirbo, bet užmokestį gavo, todėl laikoma, kad ieškovas gavo apmokamas kasmetines atostogas. Atsakovo paskaičiavimais ieškovui priklauso kompensacija už 56 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, t.y. 8878,80 litų. Patikrinus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, paaiškėjo, kad neteisingai buvo žymimas ir ieškovo faktiškais dirbtas laikas. 2011 m. vasario 27 dieną įvyko savivaldybių rinkimai ir ieškovas buvo išrinktas į Kauno rajono savivaldybės tarybą. Pagal LR savivaldos įstatymo 26 str. 4 dalį savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, o pagal to paties straipsnio 1 dalį - Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama), o atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka, atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba. Šiai dienai preliminariai pavyko nustatyti, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžiai vyko 2011 m. kovo 03 d., balandžio 04, 07, 14, 21 dienomis, gegužės 05 d., birželio 02, 30 dienomis, rugpjūčio 25, 27 dienomis, rugsėjo 29 d., spalio 27 d. (2011 m. lapkričio 24, gruodžio 22 d., sausio 26 ieškovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą). Taigi, minėtomis dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad ieškovas dirbo 8 val. darbo dieną, tuo tarpu, turi pagrindo manyti, kad šiomis dienomis ieškovas dalyvavo tarybos posėdžiuose ir jam už tai apmokėjo savivaldybė. Dėl šios sąskaitybos klaidos ieškovui buvo permokėta 1854,54 litų (preliminariai) darbo užmokesčio. Šiai dienai negali tiksliai nustatyti, kiek laiko ieškovas dalyvavo Kauno rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto ir Etikos komisijos, kurių narys jis yra, darbe. Atlikus įmonės auditą paaiškėjo, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė apie 131995,56 litų žalos. Taip ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir tuo metu egzistavo pagrindas nutraukti darbo sutartį be įspėjimo dėl darbuotojo kaltės. Atleidžiant ieškovą iš darbo visos šios aplinkybės buvo aptarinėjamos su ieškovu, saugojant jo, kaip Kauno rajono savivaldybės tarybos nario reputaciją, siekiant surasti galimybę gražiuoju susitarti dėl atsakovui padarytos žalos atlyginimo, išvengti papildomų teisminių procesų. Būtent dėl šių aplinkybių darbdavys delsė atsiskaityti su darbuotoju. Šis delsimas atsirado dėl darbuotojo kaltės, nes būtent jis padarė įmonei žalos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad atleidžiant ieškovą iš darbo jam galėjo būti priskaičiuota kompensacija už 56 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, t.y. 8878,80 litų, ir 253,55 litų dydžio nedarbingumo pašalpa, viso 9132,35 litų.

Ieškinys_tenkintinas dalinai.

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo.

Liudytoja K. P. paaiškino, jog šiuo metu dirba įmonės vadovo pavaduotoja, pradėjo dirbti 2011-12-12. Žinojo, kad ieškovas tuo metu dar nėra atleistas iš darbo, tačiau jis turėjo nedarbingumą, tai, klausimas dėl jo atleidimo nebuvo keliamas. Direktorius turėjo spręsti kaip atleisti ieškovą. Kai ieškovas atvyko parašyti prašymo jį atleisti iš darbo 2012-02-13, direktorius buvo išvykęs į Vokietiją. Ieškovas pasakė, jog jo nedarbingumo pažyma baigėsi, jis turi pažymą, kad negali dirbti, todėl nori parašyti prašymą atleisti jį iš darbo, ji pasakė ieškovui, kad viską dėl atleidimo spręs pats direktorius, tačiau prašymą dėl atleidimo priėmė. Ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 2 d.

Darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai; jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas ribas, išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (DK 99 str.). Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). Darbo sutartis atspindi teisinių darbo santykių sutartinį pobūdį, darbo savanoriškumo principą. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iš tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas pagal LR DK 127 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – darbo sutarčių (b.l. 87-92) nustatyta, jog G. M. dirbo įmonėje UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ nuo 1995-11-02.

Taip pat nustatyta, jog darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukti ieškovo iniciatyva, šiam 2012-02-13 pateikus atsakovui prašymą atleisti jį iš darbo įmonėje UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ pagal LR DK 127 str. 2 dalį nuo 2012-02-14, prašymas įmonėje gautas 2012-02-13, prašymo gavimas yra patvirtintas įrašu: „Gauta 2012.02.13“, bei direktoriaus pavaduotojos parašu (b.l. 9). Tokiam darbo sutarties nutraukimo pagrindui neprieštaravo ir atsakovas, 2012-02-20 įsakymu Nr. 12-02-20/1P dėl G. M. atleidimo iš darbo (b.l. 14), kuriuo G. M. atleidžiamas iš darbo nuo 2012-02-21 pagal LR DK 127 str. 2 d.

Iš darbo sutarties (b.l. 91) nustatyta, jog tiek darbuotojas G. M., tiek darbdavio atstovas H. Paul Maag šioje darbo sutartyje susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2012-02-21, pagal LR DK 127 str. 2 d. Šis darbuotojo ir darbdavio susitarimas yra patvirtintas abiejų šalių parašais, patvirtinančiais darbo sutarties šalių valią. Vėliau darbo sutartyje yra padaryti pakeitimai dėl darbo sutarties nutraukimo, išbraukiant anksčiau padarytus įrašus, įrašant: 2012-02-21 pagal LR DK 127 str. 1 d., tačiau iš darbo sutarties nustatyta, jog toks darbo sutarties nutraukimo pagrindo pataisymas nėra pasirašytas ieškovo – darbuotojo G. M.. Taip pat neaišku, kada pakeitimo įrašas yra padarytas darbo sutartyje.

Iš UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ direktoriaus 2012-03-15 rašto Nr. 12-03-15/01 G. M. (b.l. 15) nustatyta, jog šiuo raštu atsakovo direktorius atšaukė 2012-02-20 įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodė įmonės vadovo pavaduotojai K. P. perrašyti įsakymą dėl G. M. atleidimo iš darbo pagal 2011-11-15 prašymą, pataisyti įrašą darbo sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo ir patikslinti 2-SD SODROS pranešime nurodyto teisės akto straipsnio dalį.

Atsakovas pateikė teismui ieškovo 2011-11-15 prašymą atleisti jį iš darbo pačiam prašant nuo 2011-11-15 (b.l. 33), tačiau iš šio prašymo nustatyta, jog prašymas nėra patvirtintas žymėjimu, jog jis yra gautas įmonėje, nors iš pateiktų įmonės darbo tvarkos taisyklių (b.l. 94-101) 101 p., 102 p., 103 p. nustatyta, jog įmonėje gauti raštai ir kiti dokumentai yra registruojami vadovo įsakymu paskirto asmens, ir tik įmonėje užregistruoti raštai laikomi oficialiai gautais.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog oficialiai gautu ieškovo prašymu atleisti jį iš darbo gali būti laikytinas tik ieškovo 2012-02-13 prašymas atleisti jį iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d.

Atsakovas taip pat nepateikė teismui įsakymo, kuriuo yra nuspręsta ieškovą atleisti iš darbo nuo 2012-02-21, pagal LR DK 127 str. 1 d.

2012-02-24 Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 12-02-24/01 (b.l. 34, 35) patvirtina, jog atsakovas informavo Valstybinio socialinio draudimo skyrių apie ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2012-02-21 pagal LR DK 127 str. 2 d., 2012-03-19 G. M. atleidimo iš darbo duomenys Valstybinio socialinio draudimo skyriui patikslinti, nurodant atleidimo iš darbo pagrindą – LR DK 127 str. 1 d., pranešimo pakeitimas priimtas Valstybinio socialinio draudimo skyriuje 2012-03-29 (b.l. 36).

Nesant byloje pakankamų įrodymų, jog ieškovas ir atsakovas bendru susitarimu susitarė darbo sutartį nutraukti nuo 2012-02-21 pagal LR DK 127 str. 1 d., įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, jog oficialiai įmonėje gautu laikytinas tik ieškovo 2012-02-13 prašymas nutraukti darbo sutartį vadovaujantis LR DK 127 str. 2 d., darytina išvada, jog darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, jų bendru susitarimu, yra nutraukta nuo 2012-02-21, pagal LR DK 127 str. 2 d.

Nustačius, jog darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutrūko darbo sutartį nutraukus LR DK 127 str. 2 d. pagrindu, darytina išvada, jog atsakovas, vadovaujantis LR DK 140 str. 3 d., privalėjo ieškovui sumokėti jo dviejų mėnesių vidutinio darbo dydžio išeitinę išmoką. Iš darbo sutarties pakeitimo (b.l. 92) nustatyta, jog nuo 2011-06-01 buvo nustatytas ieškovo G. M. atlyginimas – 3400,00 Lt per mėnesį, todėl privalomos išmokėti išeitinės išmokos dydis yra 6400,00 Lt. Byloje nesant jokių duomenų, kad išeitinė išmoka būtų buvusi išmokėta atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškovu, ši suma priteistina iš atsakovo, ieškovo naudai.

Dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo.

Liudytoja G. G. paaiškino, jog ji įmonėje dirbo 8 metus, šiuo metu nedirba, įmonė dirbo dviem pamainom nuo 06 val. ryto iki 23 val. Ji pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, žymėdama darbuotojams po 8 darbo valandas, nes už viršvalandžius nemokėdavo. Komandiruotės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimos, nes nemokėdavo komandiruotpinigių. Žymėdavo paprastą darbo dieną. Ieškovas, laiką, praleistą Kauno rajono savivaldybėje, atidirbdavo pas atsakovą dirbdamas viršvalandžius. Įmonėje nebuvo priimto įsakymo kad už darbą savivaldybės taryboje ieškovas turi atidirbti kitoje pamainoje. Ji buvo paskirta atsakinga už teisingą darbo laiko apskaitą 2006-06-21 įsakymu. Buvo tarpusavio susitarimas su P. Maag, kaip turi būti žymimi viršvalandžiai ir komandiruotės.

LR DK 177 str. 2 d. numato, jog piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog nuo 1995-11-02 iki 2011-11-02 jam priklausė atostogauti 313,60 darbo dienų, faktiškai jis atostogavo tik 93 darbo dienas, todėl nuo 1995-11-02 iki 2011-11-02 neišnaudotų kasmetinių atostogų yra 220,6 darbo dienų. Taip pat ieškovui priklausė atostogauti 1,47 darbo dienų 2011 m. lapkričio mėn., 3,27 darbo dienų 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. sausio mėn., 2012 m. vasario mėn. 1,18 darbo dienų. Todėl viso neišnaudotų kasmetinių atostogų yra 226,52 darbo dienos. Ieškovas nurodo, jog jo vidutinis darbo užmokestis yra 154,545 Lt, todėl jam iš atsakovo yra priteistina 35007,53 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ieškovas atostogavo dar 190 dienų, tačiau atostogos nebuvo tinkamai įformintos ir apskaitytos dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo. Nurodytomis dienomis ieškovas faktiškai nedirbdavo, bet užmokestį gaudavo.

G. M. prašymas 2012-02-21 (b.l. 10) patvirtina, jog ieškovas prašo, atleidus jį iš darbo, su juo atsiskaityti per vieną darbo dieną nuo prašymo pateikimo dienos, prašymas įmonėje gautas 2012-02-21.

UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ 2012-03-15 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas G. M. (b.l. 11, 12) patvirtina, jog atleidus ieškovą iš darbo įmonėje , jam buvo priskaičiuota išmokėti 8878,80 Lt už kasmetines atostogas, bei 1644,46 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. lapkričio mėn. dirbtą 11 dienų laikotarpį, šios išmokos nebuvo išmokėtos ieškovui. Taip pat ieškovui yra priskaityta 253,55 Lt nedarbingumo pašalpa iš darbdavio (b.l. 13), apie kurios išmokėjimą žinių nėra.

Iš pateikto atostogų lapo (b.l. 16) nustatyta, jog šiame lape nurodytos G. M. atostogų dienos nuo 1997-07-07 iki 2011 m. spalio mėnesio, dienų skaičius, viso – 88 dienos. Iš G. M. 2012-02-21 rašto įmonės direktoriui (b.l. 17) nustatyta, jog šiuo raštu ieškovas informavo atsakovą, kad 2007 metų pavasarį jis 5 darbo dienas atostogavo Turkijoje, šio įrašo trūksta vestame atostogų apskaitos lape. UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ 2006-06-21 įsakymas Nr. 108 dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo (b.l. 51) patvirtina, jog atsakingu už teisingą ir savalaikį įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą buvo paskirta vadybininkė – apskaitininkė G. N.. UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ direktorius pateikė pažymą apie panaudotas G. M. kasmetines atostogas, neįtrauktas į atostogų apskaitą (b.l. 52-53), kurioje nurodo, jog vestame atostogų apskaitos lape trūksta įrašų apie G. M. suteiktas atostogas kelionėms į Čekiją ir Vokietiją – 10 darbo dienų, taip pat kasmet suteikiamas atostogas prieškalėdiniais, pokalėdiniais ir naujųjų metų pradžios laikotarpiais, kai įmonė vienintelio įmonės savininko ir direktoriaus nurodymu, stabdo gamybą ir administracijos bei gamybos padalinių darbuotojai nedirba, iš viso panaudota, bet neapskaityta kasmetinių atostogų nuo 1995-12-20 iki 2010-12-20, viso 190 darbo dienų. Taip pat UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ direktorius pateikė pažymas apie panaudotas G. M. kasmetines atostogas, neįtrauktas į atostogų apskaitą (b.l. 123, 126), kuriose nurodo, jog įmonėje vestoje atostogų apskaitoje nebuvo pažymėtos ir apskaitytos administracijos darbuotojų panaudotos kasmetinės atostogos nuo 2003-05-28 iki 2008-06-01 (3 darbo dienos), bei nuo 2007-05-18 iki 2007-05-21 (2 darbo dienos). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 125, 130-131), nustatyta, jog atostogų suteikimas G. M., laikotarpiais nuo 2003-05-28 iki 2008-06-01 (3 darbo dienos), bei nuo 2007-05-18 iki 2007-05-21 (2 darbo dienos) nebuvo pažymėtos.

Iš 2000-02-27 patvirtinto technikos direktoriaus darbo reglamento (b.l. 93) nustatyta, jog technikos direktoriaus pareigas įmonėje atliekantis asmuo yra pavaldus įmonės vadovui – direktoriui. 2004-05-26 G. M. išduota prokūra (b.l. 102) patvirtina, jog technikos direktoriui G. M. šiuo dokumentu buvo suteikta teisė bei įgaliojimai bendrovės UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ vardu ir dėl jos interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, taip pat atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose, atstovauti santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis tokioje apimtyje, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir paskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai.

Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-06-05 rašo Nr. SD-1627 dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos nario G. M. dalyvavimo posėdžiuose ataskaitos (b.l. 114), nustatyta, jog G. M. laikotarpiu nuo 2011-04-14 iki 2012-04-26 dirbdamas UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ technikos vadovu 56:25 valandas sugaišo dalyvaudamas tarybos, kolegijos ir komiteto posėdžiuose. Iš apskaičiavimo (b.l. 115) nustatyta, jog sugaištu savivaldybėje laiku G. M. UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ permokėjo 618,72 Lt dydžio atlyginimą, laiku, kuriuo G. M. neatliko savo pareigų įmonėje. Darbingumo lygio pažyma (b.l. 141), išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 142) patvirtina, jog nuo 2012-02-13 iki 2013-02-12 G. M. yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Atsakovo pateiktais duomenimis (b.l. 149, 151) ieškovui gali būti paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – 25 darbo dienas, t.y. 4915,05 Lt neatskaičius mokesčių.

Iš UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ pažymos, bei pridedamų dokumentų, raštų (b.l. 150, 152, 153, 154, 157-164) nustatyta, jog atlikus įmonėje auditą, buvo nustatyta G. M. skola bendrovei 1307075,54 Lt.

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įrodymus byloje įvertina, vadovaudamasis įstatymu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Priteisiant ieškovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsižvelgtina į tai, jog pats ieškovas, kaip įmonės prokuristas buvo atsakingas už įmonės dokumentų (įsakymų) sudarymą, jų registravimą, turėjo teisę ir pareigą atlikti visus įmonės veiksmus tokioje apimtyje, kaip nustatyta bendrovės įstatuose ir paskirta bendrovės direktoriaus kompetencijai. Nepaisant to, jokie įmonės įsakymai, o tuo pačiu ir įsakymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo nebuvo registruojami įsakymų registracijos žurnale nuo 2000-12-29, todėl yra neįmanoma objektyviai nustatyti visų įmonės darbuotojų kasmetinių atostogų suteikimo fakto.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš kurių būtų galima spręsti apie kasmetinių atostogų suteikimą ieškovui už visą prašomą priteisti laikotarpį nuo 1995-11-02 iki 2011-11-02 teismui nepateikti.

Iš 2012-02-20 įsakymo dėl G. M. atleidimo iš darbo Nr. 12-02-20/1P, nustatyta, jog šiuo įsakymu buvo nustatyta G. M. kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas 56 darbo dienos (b.l. 14, I tomas).

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog abiejų šalių susitarimu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d., nurodant atleidimo pagrindą 2012-02-20 įsakymą dėl G. M. atleidimo iš darbo Nr. 12-02-20/1P (b.l. 4, II tomas), kuriame nustatyta G. M. kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas 56 darbo dienos, bei nesant registruotų jokių įmonės vadovo įsakymų nuo 2000-12-29, kuriuos turėjo pareigą registruoti pats įmonės vadovas, 2012-02-20 įsakyme dėl G. M. atleidimo iš darbo Nr. 12-02-20/1P nurodytas nepanaudotų kasmetinių atostogų skaičius – 56 darbo dienos, laikytinas faktiškai šalių tarpusavio susitarimu nustatytų nepanaudotų kasmetinių atostogų skaičiumi, kuriuo vadovaujantis priteistina kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui iš atsakovo, pagal ieškovo vidutinį darbo užmokestį – 154,545 Lt, iš viso 8654,52 Lt.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti darbo laiką.

LR DK 141 str. 3 d, nustatyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad 141 str. 3 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką yra papildomas tokio darbuotojo teisių apsaugos svertas. Jei darbdavys netinkamai vykdo pareigą laiku atsiskaityti pasibaigus darbo teisiniams santykiams, ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su DK 141 str. 3 d. aiškinimu bei taikymu, yra pripažįstama, kad taikant šią teisės normą visuomet privalu atsižvelgti ir DK 2 str. bei 35 str. įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 365/2010).

Iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas atleidimo iš darbo dieną ieškovui neišmokėjo piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir už 2 nedarbingumo dienas, kadangi iš jam priklausančių išmokėti sumų išskaičiavo žalos atlyginimą įmonei, neviršijantį ieškovo trijų vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio.

Byloje yra pateikti įrodymai, kad galimai ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovui yra padaryta itin didelio masto žala (b.l. 37-50, I tomas, b.l. 157-164, I tomas), ieškovas tvirtino įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles, tačiau pats jų nesilaikė.

DK 141 str. 3 d. taikymo principas buvo nustatytas atsižvelgiant į minėtos teisės normos paskirtį, t.y. joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga ir adekvati teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų ir atsakovės kreditorių interesams. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-02-21 už kiekvieną uždelsimo darbo dieną priteisiant po 154,545 Lt, būtų neadekvati sankcija ir pažeistų paminėtus principus, o taip pat kitų įmonės darbuotojų interesus, todėl prašymas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką yra atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str., iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog G. M. buvo atleistas iš UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“ 2012-02-21, pagal LR DK 127 str. 2 d.

Priteisti iš UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“, į.k. 110583940, 6400,00 (šešių tūkstančių keturių šimtų litų, 00 ct) dydžio išeitinę išmoką, 253,55 (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų litų, 55 ct) nedarbingumo pašalpą, 8654,52 (aštuonių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt keturių litų, 52 ct) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“, 2000,00 (du tūkstančius litų, 00 ct) advokato pagalbos išlaidų ieškovo G. M. naudai.

Priteisti iš UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“, 28,32 (dvidešimt aštuonis litus, 32 ct) pašto išlaidų ir 459,24 (keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus, 24 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas