- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-120-348/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- R. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. LK-291, taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), 2010-07-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, suderinus 2008-06-03 Borgating apeliacinio teismo nuosprendžio pagal Norvegijos bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 d., 3 d. 1 p. paskirtą 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu su Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. ir palikta paskirta 9 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia 2008-06-03, bausmės pabaiga 2016-12-20. Anksčiau teistas keturis kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – komisija) Kybartų pataisos namuose 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. LK-291 nutarė tenkinti R. J. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant baudžiamojo poveikio priemones.
2012-12-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. LK-291 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad šis nutarimas nėra pakankamai motyvuotas, nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, likusi bausmės dalis, bei tai, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. skunde prašo panaikinti 2012-12-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal LR BK 97 str. 3 d. 3 p. b skirsnį ankstesni teistumai išnyko, todėl jis laikomas neteistu. Skundo autoriaus teigimu, negali jį neigiamai charakterizuoti ta aplinkybė, kad jis nutraukė santuoką. Su sūnumi anksčiau negalėjo bendrauti, nes iki 2010-08-19 laisvės bausmę atliko ne Lietuvoje, o Norvegijoje. Kadangi pataisos namuose nėra galimybės dirbti, todėl neturi galimybės pradėti materialiai išlaikyti sūnų. Negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo ir dėl to, kad skundė paskirtą nuobaudą..
Skundo autoriaus teigimu, galima jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Būdamas laisvėje galės prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir palengvinti pensininkės motinos gyvenimą, dirbti ir nešti naudą visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.
LR BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau pažymima, jog tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. J. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko 1/2 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 d. 2 p. numatytas lygtinis paleidimas, tačiau vien formalių kriterijų lygtino paleidimo taikymui nepakanka. Pažymima, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis R. J. atliko daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės dalį, du kartus buvo paskatintas, tačiau jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nepriekaištingas, nes padarė du pažeidimu, už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. R. J. bausmę atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą. R. J. nesikalto ne primą kartą, jis jau anksčiau buvo teistas. Nors teisumai yra išnykę, tačiau jie charakterizuoją nuteistąjį. Minėti duomenys rodo, jog iš ankstesnių teistumų R. J. išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Kolegija, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė. Pažymima, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, 58 balai pagal „OASys“ metodiką, tačiau negalima neatsižvelgti į kriminogeninius veiksniu – ankstesni nusikalstami veiksmai, neigiama laisvėje esančių draugų įtaka, netinkamų elgesio medelių pasirinkamas.
Kolegija, įvertinusi nuteistojo R. J. asmenybę, padarytos nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, elgesį bausmės atlikimo metu, kriminogeninius veiksnius, neatliktos bausmės dalį, daro išvadą, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus R. J., šis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu R. J. dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Skunde nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Visuomenės interesas šiuo atveju yra svarbiau nei nuteistojo ar jo artimųjų interesai. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.