Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-07 · Civilinė byla Nr. A2-1140-395/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-07
Bylos Nr.
A2-1140-395/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
M. M., R. K.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1140-395/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1;124.2.2;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko,kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1884-214/2008 pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1884-214/2008, kurioje Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo M. M. pareiškimą ir nustatė juridinį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir patikslintu prašymu prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jos vyro A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po motinos B. M., mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 5-ajame notarų biure. Prašyme nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. M. M., kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nuslėpė ją ir to pasėkoje buvo priimtas ir jau įsiteisėjo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimas civilinėje byloje 2-1884-214/2008. Be to, nurodė, kad jau yra paduoti skelbimai dėl namo pardavimo ir ieškomi namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjos R. K. pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini). Kauno rajono 5-ajame notarų biure. Teismas nurodė, kad prašymas yra turtinio pobūdžio, todėl nesiėmus užtikrinimo priemonių, M. M. turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. M. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl šių motyvų:

1. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas pasidarytų neįmanomas. Taip pat ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. gali imtis nesąžiningų veiksmų. Todėl nesant jokių įrodymų ir realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą.

2. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo apelianto teises ir teisėtus interesus, kadangi jis neturi galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Jis pretenduoja į savo tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, todėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo draudimas yra aiškiai neprotingas. Apeliantas nurodo, kad nuo pat tėvo mirties dienos, gyvena name, į kurį pretenduoju, todėl mano, jog turi teisę jį paveldėti. Teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negalėjo vadovautis vien argumentu, kad prašymas yra turtinio pobūdžio, todėl R. K. turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks teismo argumentas paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmę apskritai bei suteikia pagrindą asmenims piktnaudžiauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybe. Pareiškėja R. K. iš viso neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje, todėl teismas nepagrįstai priėmė jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame keliami nauji reikalavimai ir kurie negali būti nagrinėjami šioje byloje. Negana to, šio ginčo atveju pirmosios instancijos teismas gynė tik R. K. teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros. Todėl prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, tuo pačiu buvo pažeistas CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, CPK 17 straipsnyje nustatytas šalių procesinio lygiateisiškumo principas bei LR Konstitucijos 29 straipsnis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja R. K. nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu įvykdomas teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas šalių pateiktas reikalavimas. Teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme (šiuo atveju dviejų aukštų namas su palėpe) padidinančias būsimo teismo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta aplinkybių, leidžiančių netaikyti prezumpcijos. Pagal formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas su realia grėsme (pareiškėjas nori parduoti namą), kad galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja R. K., kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2009 m. vasario 26 d. (b. l. 1 – 2) nebuvo pareiškusi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą M. M., iki kol bus išspręstas jos prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1884-214/2008. Pastarojoje byloje Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo pagrindu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo M. M. ir turėtų būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas (prijungtos Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2 – 1884 – 214/2008, l. 43, 47). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėja pareiškė teismui tik 2009 m. balandžio 20 d. (b. l. 43), paaiškėjus, jog apeliantas ketina parduoti namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) , kurios paveldėjimui ir buvo nustatytas pareiškėjos ginčijamas palikimo priėmimo faktas. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog teismas pagrįstai taikė pareiškėjos prašymu laikinąsias apsaugos priemones ir konstatavo, jog laiku nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Atmesdama atskirojo skundo motyvą dėl faktinių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimo, kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Kad toks pareiškėjos prašymas buvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka abejonių nėra, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė bendrąja procesinės gynybos bei proceso dalyvių teisių užtikrinimo prasme garantuoja jiems teisę į jų patenkintų reikalavimų įvykdymą. Taigi pirmosios instancijos teismas,pareiškėjos prašymu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai vadovavosi CPK numatytu laikinuoju ginčo objekto apsaugos mechanizmu, užtikrinančiu pareiškėjos teisių gynybą, vykdant būsimąjį teismo sprendimą, kaip tą numato CPK 144 straipsnis. Būtent šios įstatyminės normos nuostatos ir patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų ir tinkamai sprendė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki išsprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, nes tai savo ruožtu užtikrina galimybę teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Be to, prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas turi teisę ir sustabdyti sprendimo vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 straipsnio 2 dalis).

Tuo pačiu kolegija pažymi, jog atskirojo skundo motyvai dėl pareiškėjos R. K. reikalavimo teisių, susijusių su jos galimybe prašyti atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusio Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo iš viso nesvarstytini, nes tai yra bylos išsprendimo iš esmės dalykas.

Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, jog įstatymas numato galimybę M. M. reikalauti nuostolių atlyginimo iš pareiškėjos, jeigu jos reikalavimai galutiniu teismo sprendimu būtų atmesti (CPK 147 straipsnio 3 dalis), kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Virginija GudynienėEvaldas Burzdikas