- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 1S-336-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00150-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- N. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. L. (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-27 nutarties, kuria N. L. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo ir laikino sulaikymo bei suėmimo įskaitymo į paskirtą bausmę tenkintas iš dalies ir nuteistajam N. L. į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7/2017, paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, laikotarpiu nuo 2010-04-26, 19 val., iki 2010-04-28, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-04-28 iki 2010-05-28, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, o likusioje dalyje N. L. prašymas paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, be kita ko, N. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, skirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant N. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, šiuo nuosprendžiu N. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos teismo 2013-02-01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-166/2013, be kita ko, nuteistojo N. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžio atmestas.
2013-02-26 nuteistasis N. L. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2013 panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013-02-01 nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2013-11-11 N. L. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro.
Vilniaus apygardos teismo 2014-12-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-209/2014, be kita ko, nuteistojo N. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžio atmestas.
2015-01-26 nuteistasis N. L. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-357-699/2015 panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014-12-19 nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2016-04-16 N. L. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro.
Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7/2017, be kita ko, nuteistojo N. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendis pakeistas ir pašalintos kaip neįrodytos tam tikros aplinkybės. Likusioje dalyje nuteistojo N. L. atžvilgiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendis paliktas nepakeistas.
2017-04-21 nuteistasis N. L. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-17 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-788/2018 Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo N. L. prašymas į bausmės vykdymo laiką įskaityti visą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo įtraukimo į probuojamųjų asmens duomenų sąrašą laiką, kaip visą jo probavimo laiką bei tiksliai jį įvardyti teismo nutartyje; taip pat į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-27 nutartimi nuteistojo N. L. prašymą patenkino iš dalies ir įskaitė nuteistajam N. L. į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7/2017, paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2010-04-26, 19 val., iki 2010-04-28, ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-04-28 iki 2010-05-28, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Likusioje dalyje N. L. prašymą paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-27 nutartimi, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-27 nutarties dalį, kuria teismas atsisakė pašalinti neaiškumą dėl į bausmės vykdymo atlikimo laiką jam neįskaitytų laiko tarpų nuo 2014-12-19 iki 2015-01-26, taip pat nuo 2017-04-05 iki 2017-04-21, atsiradusį po nuosprendžio priėmimo, kuomet pasikeitė skunde nurodytos aplinkybės iki nuosprendžio įvykdymo, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skunde teigia, kad teismas, palikdamas dalį jo prašymo nenagrinėtą, atsisakė vykdyti įstatymo leidėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnyje nustatytą pareigą pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus, tuo pažeidė tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatytą pareigą vykdyti teisingumą ir vykdyti jį ne formaliai, o realiai. Tvirtina, kad kaip akivaizdžiai matyti tiek iš jo iniciatyva byloje esančio 2017-06-12 rašto Nr. V7-617, tiek iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2018-06-28 pateikto rašto V7-920, jau keleto įsiteisėjusių nuosprendžių pagrindu jis vis buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą ir vėl iš jo išbraukiamas, todėl jam turėtų sutrumpėti ir probavimo laikas. Kadangi remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 31 straipsnio 1 dalimi, probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo paskutinę dieną, taip ir lieka neišspręstas neaiškus klausimas, ar laikas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki N. L. įtraukimo į probuojamųjų asmenų sąrašą, yra įskaitytas į nuteistojo probavimo laiką, nes pagal Vilniaus probacijos skyriaus raštą susidaro aiškūs, neapibrėžti ir aiškiai į probavimo laiką neįskaityti laiko tarpai nuo 2014-12-19 iki 2015-01-26, taip pat nuo 2017-04-05 iki 2017-04-21. Todėl šiuos neaiškumus buvo būtina nedelsiant išspręsti, o ne atsisakyti tą daryti skundžiamos nutarties dalimi paliekant šį klausimą nenagrinėtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-27 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis įstatymu.
Kaip matyti iš nuteistojo N. L. skundo, jis ginčija tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-27 nutarties dalį, kurioje jo prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo paliktas nenagrinėtas, todėl aukštesnės instancijos teismas vertina tik šią skundžiamos nutarties dalį.
N. L. skunde teigia, kad nėra aiškus ir nėra išspręstas klausimas, ar laikas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki N. L. įtraukimo į probuojamųjų asmenų sąrašą, yra įskaitytas į bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Iš esmės, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kelia klausimą, ar bausmės vykdymo atidėjimo terminas apima laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, įsiteisėjimo iki jo probacijos vykdymo pradžios.
Žemesnės instancijos teismas, palikdamas N. L. prašymą šiuo klausimu nenagrinėtą, tinkamai vadovavosi BPK 339, 361, 362 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.
Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą reglamentuoja BPK 361 straipsnis. Klausimai, dėl kurių teismas tokiu atveju BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimus, apibrėžti BPK 361 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, kad, šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sprendžiami klausimai, susiję su bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimu. Be to, šiuo atveju N. L. atžvilgiu priimtame nuosprendyje nurodytas konkretus bausmės vykdymo atidėjimo terminas (treji metai), įstatymas numato aiškią bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo pradžią, tai yra nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis), iš byloje esančio Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) atsiliepimo (b. l. 12) matyti, kad Probacijos tarnyba bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoja ne nuo asmens įtraukimo į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, nes šios datos nesutampa, o būtent, kaip ir numato įstatymas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad N. L. keliamas klausimas šiuo atveju negali būti pripažintas abejone dėl nuosprendžio, kylančia jo vykdymo metu, o vien tas faktas, kad pareiškėjui kyla kažkokių abejonių dėl jam skirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo, savaime nesudaro pagrindo šias abejones spręsti BPK 361 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai pažymėjo, kad Probacijos įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas (Probacijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 33 straipsnio 1 ir 2 dalys) sudaro pagrindą spręsti, kad probuojamasis, siekdamas gauti informaciją apie nuosprendžio vykdymo tvarką ir sąlygas (taip pat ir apie probuotojo atliktą aktualių terminų skaičiavimą, likusį atlikti bausmės vykdymo atidėjimo terminą), turi kreiptis į Probacijos tarnybą, taip pat teikti prašymus bei pasiūlymus probacijos vykdymo klausimais, o tais atvejais, kai tarp probuotojo ir probuojamojo kyla ginčas, susijęs su nuosprendžio vykdymo teisiniais santykiais (pvz., dėl terminų skaičiavimo), probuojamasis turi teisę probuotojo veiksmus skųsti Probacijos tarnybos direktoriui, o pastarojo jam nepalankų sprendimą – apylinkės teismui BPK nustatyta tvarka. Todėl, remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo galėtų kilti ir būti sprendžiamas apylinkės teisme, esant probuojamojo skundui, jeigu probuojamasis ir probuotojas skirtingai skaičiuotų bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir šiuo klausimu priimtas probuojamajam nepalankus probuotojo sprendimas būtų apskųstas Probacijos tarnybos direktoriui, o pastarasis taip pat priimtų probuojamajam nepalankų sprendimą. Tačiau, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, ginčo tarp probuojamojo ir probuotojo nėra, iš teikimo nagrinėjimo bylos medžiagos matyti, kad tiek N. L., tiek Probacijos tarnyba turi iš esmės vienodą suvokimą apie bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimą (šio termino pradžia laiko nuosprendžio įsiteisėjimo dieną), taip pat byloje nėra nuteistojo N. L. skundo dėl Probacijos tarnybos direktoriaus sprendimo, kuriuo būtų padaryta kitokia išvada. Todėl sutiktina su žemesnės instancijos teismu, kad N. L. keliamas klausimas šiuo metu negali būti sprendžiamas ir Probacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju N. L. keliamo klausimo palikimas nenagrinėtu jokiu būdu neužkerta kelio nuteistajam ginti Probacijos įstatyme įtvirtintas probuojamųjų teises, jeigu tam būtų pagrindas.
Esant šioms aplinkybėms naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-27 nutarties skunde pateiktais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo N. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-27 nutartį nepakeistą.